Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Mėsinių galvijų yra, o kokybiškos produkcijos trūksta

Lietuva pagal mėsinių galvijų skaičių lenkia kitas Baltijos šalis, o pagal grynaveislių galvijų kiekį atsilieka nuo kaimynių. Apie šias ir kitas aktualijas, bendrus Baltijos šalių darbus ir pasaulines tendencijas šią savaitę kalbėjo Lietuvoje susitikę Baltijos šalių mėsinių galvijų augintojų asociacijų nariai.

Nuo lauko iki stalo

Tęsiant bendradarbiavimo tradicijas, toks susitikimas surengtas jau 14-ą kartą.

Šio Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) organizuoto renginio tema – „Nuo lauko iki stalo“. Tai įpareigojo susirinkusiuosius susipažinti su visu mėsinės gyvulininkystės ciklu: nuo veršelio gimimo iki produkto pateikimo ant stalo. Susitikimo dalyviai lankėsi mėsinių galvijų ūkyje, penėjimo stotyje, skerdykloje ir jautienos išpjaustymo ceche, dalyvavo edukacinėje programoje.

Trijų Baltijos šalių asociacijų nariai užsuko į UAB „Vajafarm“ ūkį, įkurtą LMGAGA prezidento Vyganto Šližio gimtinėje, Anykščių rajone. Ūkyje laikomą 340 galvijų bandą sudaro grynaveisliai aubrakai ir mišrūnai. V.Šližys pasakojo, kad ūkis pradėtas kurti nuo mišrūnų, nes jie rinkoje pigiausi. Beje, mišrūnai greičiau auga, juos lengviau prižiūrėti. Atjunkyti 7–8 mėnesių mišrūnų buliukai sveria per 300 kilogramų.

Pastaraisiais metais atjunkyti buliukai iš ūkio vežami į Utenos rajone esančią penėjimo stotį, priklausančią žemės ūkio kooperatinei bendrovei „Dievo karvutė“. Ši bendrovė dirba trečius metus, prižiūri daugiau nei 300 įvairių veislių buliukų. Netrukus bendrovėje duris atvers antra ferma, todėl buliukų bus superkama daugiau.

Bendrovės „Dievo karvutė“ vadovas Tomas Cicėnas pasakojo, kad penėjimo centrą įsteigė pajininkai, kooperatyvo nariai. Ši stotis galvijų augintojams yra labai naudinga, nes čia stabilia kaina realizuojami atjunkyti buliukai. Penėjimo stotyje geros kokybės buliukai superkami ne tik iš kooperatyvo narių, bet ir iš kitų augintojų. Supirkimo kaina nustatoma tik įvertinus gyvulį. Beje, šiais metais buliukų supirkimo kainos yra mažesnės nei praėjusiais metais.

„Stoties tikslas – kuo greičiau pasiekti rinkos diktuojamą gyvulių svorį, o vėliau parduoti juos pačiomis geriausiomis kainomis. Nuolat dirbame su supirkėjais, rinkoje ieškome geriausios kainos pagal skerdeną ar pagal gyvąjį svorį. Geras galvijas parduodamas tikrai brangiai“, – tikino T.Cicėnas.

ŽŪKB „Dievo karvutė“ vadovas T.Cicėnas (pirmas kairėje, šalia jo LMGAGA direktorė V.Živatkauskienė) pasakojo, kaip įsteigė penėjimo centrą.

Vyrauja mišrūnai

LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė informavo, kad mūsų šalis pagal mėsinių galvijų skaičių lenkia kitas Baltijos šalis, o pagal grynaveislių mėsinių galvijų skaičių – atsilieka. Šių metų pradžioje ūkiuose buvo laikoma daugiau nei 177 tūkst. mėsinių galvijų ir jų mišrūnų. Iš jų grynaveislių – tik kiek daugiau nei 41 tūkst., likusi dalis – mėsinių galvijų veislių ir mėsinių pieninių veislių mišrūnai. LMGAGA nariai daugiausia laiko limuzinų (25,07 proc.), angusų (18,31 proc.), aubrakų (13,80 proc.), Šarolė (15,49 proc.) veislės galvijų.

Pasak V.Živatkauskienės, Lietuvoje kokybiškos jautienos gamybos srityje yra nemažai problemų. „Turime nemažai ūkių, kuriuose pieninių ir mėsinių gyvulių bandos yra neatskirtos. Tokiuose ūkiuose iš mėsinių veislių bulių sperma sėklintų karvių gautos pirmos kartos mišrūnės karvės yra melžiamos, o ne laikomos kaip žindenės. Šių karvių palikuonys dažniausiai nuo mamų atskiriami iškart po gimimo, nesilaikant mėsinių galvijų ūkiams taikomų reikalavimų auginti veršelį prie karvės bent iki 5 mėnesių“, – teigė ji.

Ji pridūrė, kad tokių ūkių šeimininkai iki šiol naudojosi dviguba ES parama – ir už mėsinių, ir už pieninių gyvulių auginimą. Nors, remiantis statistikos duomenimis, pas mus mėsinių galvijų skaičius didėja, tačiau daugelis tokių ūkių nėra orientuoti į kokybiškų galvijų auginimą. Tikriesiems mėsinių galvijų augintojams dėl to mažėja susietoji parama už mėsinius galvijus, ES net grasina visiškai šią paramą atimti. „Ūkiai turėtų pasirinkti, kokią kryptį plėtos toliau – pieninę ar mėsinę gyvulininkystę“, – savo nuomonę išsakė V.Živatkauskienė.

Ką reikia daryti, kad populiarių veislių galvijų skaičius ūkiuose didėtų, gerėtų mėsos kokybė ir daugėtų jos vartotojų? „Savo šalies ūkiuose turime išnaudoti patį didžiausią turtą – žalienas, ant jų turėtume auginti gyvulius ne intensyviai, bet ekstensyviai. Šių gyvulių kokybiška mėsa turėtų būti ženklinama prekės ženklu. Jei ši kokybiška produkcija į rinką pateks drauge su kita, ji tiesiog pradings. Todėl reikia išskirtinio ženklo“, – teigė LMGAGA tarybos narys, tarptautinio projekto „Baltijos lankų jautiena“ vadovas Darius Dzekčiorius.

Kolega iš Estijos A.Vaanas sakė, kad pastaraisiais metais jų asociacijos narių skaičius didėja, išsiplėtė ir laikomų galvijų skaičius.

Jautienos sektorius

LMGAGA tarybos narys Andrius Baublys praėjusiais metais Lietuvos ūkininkų sąjungos buvo deleguotas į COPA-COGECA darbo grupę jautienos ir veršienos klausimais. Pasakodamas apie tendencijas jautienos sektoriuje, A.Baublys informavo, kad rinką jautiena aprūpina Pietų Amerikos šalys, kuriose jautienos skerdenos kaina vidutiniškai perpus mažesnė nei Europos Sąjungoje.

Prognozuodamas 2018 metų jautienos produkcijos tendencijas, jis pabrėžė, kad šiais metais šis sektorius bus perteklinis – perteklius turėtų būti apie 21 tūkstantį tonų. Beje, prognozuojama ir apie 3 proc. mažesnė suaugusių galvijų skerdenos kaina.

Pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje vidutinės jautienos skerdenos žemesnę pardavimo kainą lemia kooperatyvų stygius ir prasta galvijų mėsos kokybė. Tokios mėsos šiuo metu ūkiuose yra nemažai. „Verslas ieško galimybių, kaip importuoti pigesnės jautienos iš Pietų Amerikos, todėl ES augintojams itin svarbu orientuotis į kokybiškos produkcijos gamybą. Labai svarbu skatinti jautienos vartojimą ir eksportą už ES ribų, nes jautienos perteklius rinkoje sumažins supirkimo kainas“, – perspėjo A.Baublys.

Kolegų patirtis

Estai mėsinių grynaveislių galvijų skaičiumi lenkia Lietuvą. Šios šalies Mėsinių galvijų augintojų asociacijos prezidentas Aldo Vaanas sakė, kad pastaraisiais metais jų asociacijos narių skaičius didėja, jie laiko vis daugiau galvijų. 2017-aisiais (iki lapkričio mėnesio) ūkiuose buvo laikomi 75 546 grynaveisliai mėsiniai galvijai. Populiariausios veislės Estijoje – herefordai, angusai ir limuzinai. Daugiausia galvijų laikoma pietrytinėje Estijos dalyje. Praėjusiais metais estai didžiąją dalį galvijų eksportavo į Turkiją ir Lenkiją, nemažą dalį – į Kroatiją, Latviją, Lietuvą.

Latvijos mėsinių galvijų augintojų asociacija gyvuoja 20 metų. Šalyje kasmet didėja mėsinių galvijų skaičius. Populiariausia veislė tarp šios šalies augintojų – Šarolė. Latvijos ūkininkai praėjusiais metais daug gyvulių ir geromis kainomis eksportavo į Turkiją. Latvijoje daugiau kaip pusė galvijų, atjunkius juos 7–8 mėn. amžiaus, parduodama per netoli Bauskės veikiantį mėsinių galvijų aukcioną.

Rekomenduojami video