Laukinių paukščių padaroma žala ūkininkų pasėliams ne mažesnė nei laukinių gyvūnų, tačiau šių nuostolių niekas nekompensuoja. Aplinkos ministerija (AM) purtosi tokių įsipareigojimų ir kviečia žemdirbius, dirbančius vis aršesnėmis konkurencinėmis sąlygomis, prisitaikyti prie gamtos ir šią žalą atlyginti iš Kaimo plėtros programos lėšų.

Budėjo dieną ir naktį

Gervės, gulbės ir kiti laukiniai paukščiai laukuose – gerų emocijų teikiantis vaizdas ir miesto, ir kaimo gyventojui. Jomis pasigėri ir ūkininkai, tačiau kai didžiuliai laukinių paukščių pulkai suniokoja pasėlius iki plikos žemės, nuotaika verčiasi aukštyn kojomis. Valstybės saugomų laukinių gyvūnų padarytą žalą pasėliams kompensuoja valstybė, kitų – medžiotojai. O laukinių paukščių eibės lieka be atlygio. Panašu, kad taip bus ir toliau, nes AM purtosi tokių įsipareigojimų, nes tai gali „suvalgyti“ apie trečdalį Aplinkos apsaugos rėmimo programos biudžeto (vadinasi, paukščių nuostoliai gali būti tikrai ženklūs) ir siūlo nuostolius remti iš Kaimo plėtros programos (KPP).

„Valstiečių laikraščiui“ ūkininkai yra ne kartą pasakoję, kad, pavyzdžiui, gervės į laukus susirenka kaip į darbą – lygiai 6 val. atskrenda ir apie 21 val. išskrenda. Pasėlius suniokoja taip, kad jų nereikia ir kulti.

Panevėžio rajono Žibartonių žemės ūkio bendrovė, praėjusiais metais patyrusi nemažai nuostolių dėl laukinių žąsų, šiemet sugalvojo būdą, kaip apsaugoti paukščių taip mėgstamas ankštines kultūras – pasamdė paukščių baidytojus. „Iš tikrųjų samdėme keturis žmones, jie vaikė paukščius, budėjo ir dieną, ir naktį. Įsigijome ir patranką, bet jos nelabai bijo“, – sakė bendrovės direktorius Audrius Kliučininkas.

Žąsų padaryti nuostoliai buvo tikrai nemaži, kad bendrovė net ryžosi samdyti paukščių baidytojus. Pernai žąsys nuniokojo apie 50 ha pupų plotą, iš kurių 30 ha teko atsėti, o kitur liko augti apniokoti pasėliai, tačiau derlius čia buvo maždaug perpus mažesnis. „Kainuoja sėkla, pasėlių priežiūra, darbas, degalai, bet tokia žala nėra kompensuojama. Atrodo, kad šiemet kas nors galbūt pasikeis“, – apie ūkininkų atstovų pastangas išsikovoti kompensacijas girdėjo bendrovės vadovas.

M.Župerkos buvęs pupų laukas, kuriame pasidarbavo laukinės žąsys.

Nulesė pupų lauką

Žibartonių žemės ūkio bendrovė šiemet išvengė didesnių nuostolių, tačiau pabaidytos žąsys neliko alkanos – jos susimetė į kitų ūkių laukus. Panevėžio rajone ūkininkaujantis Mantas Župerka sakė netekęs 7 ha pupų lauko, kurį teko atsėti. „Tokio derliaus, kokio tikėjausi, jau nebus. Kitos pupos jau beveik žydi, o atsėtos – vos 15 centimetrų. Be to, patyriau papildomų atsėjimo, pasėlių priežiūros išlaidų“, – nuostolius skaičiavo ūkininkas.

Jis pasakojo, kiek pastangų ir papildomų išlaidų tenka pasėlius saugant nuo kanopinių žvėrių, kurių apstu medžiotojų dažnai lankomose šio krašto apylinkėse. „Savo lėšomis laukus aptvėriau elektriniu piemeniu, kiekvieną savaitę po kartą ar du tenka apvažiuoti ir patikrinti, ar tvora veikia. O kaip pasėlius apsaugoti nuo paukščių? Negi teks baidytojus samdyti, kaip tai daro kaimyninė žemės ūkio bendrovė? Jeigu valstybė saugo paukščius ir gausina jų populiacijas, tegu atlygina nuostolius“, – vienintelę išeitį mato javų augintojas.

Ornitologai tvirtina, kad šiemet pasėliuose pastebėta išskirtinai daug laukinių žąsų. Jų manymu, tokiai šių paukščių elgsenai įtakos turėjo sniego ir potvynių nebuvimas. Anksčiau žąsys daugiau laiko praleisdavo užtvindytuose plotuose, o šiemet susitelkė pasėliuose.

Ministerija tik renka duomenis

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė patvirtino, kad M.Župerkos pupų lauką suniokojo paukščiai. Ūkininkas pateikė prašymą savivaldybės administracijai, laukinių gyvūnų žalą vertinanti komisija lankėsi ūkyje ir fiksavo nuostolius. „Šiemet kreipėsi kol kas tik vienas ūkininkas, kuriam teko atsėti pupas, nes buvo išpešiotos laukinių žąsų. Važiuodami į ūkius kitais reikalais, matėme didžiulį gervių pulką žirnių lauke. Nuostolių lygis gana įvairus. Esame matę iki juodo pūdymo gervių ir gulbių ištryptą bulvių lauką. Gražu pasižiūrėti į tuos paukščius, tačiau ūkininkams nelinksma, kai pridaro nuostolių. Matyt, daug kas nesikreipia, nes žmonės nemato prasmės“, – sakė pašnekovė.

Z.Bakanienė pripažino, kad komisijos nariai gaišta laiką, o rezultatų nėra. Tad kam to reikia, jeigu nėra numatytos kompensacijos? „Taip, kompensacijų nėra, bet nuostolius užfiksuojame. Aplinkos ministerija dar 2015 metais savivaldybėms išsiuntė raštus, kuriuose prašė fiksuoti laukinių paukščių žalą, nurodyti, kuriose seniūnijose ir vietose jie renkasi, kokias kultūras mėgsta ir panašiai. Tikėjomės, kad bus grįžtamasis ryšys, bet nieko neįvyko“, – konstatavo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovė.

Nuo 2015 metų Panevėžio rajone laukinių paukščių padaryti nuostoliai buvo užfiksuoti beveik 1 500 ha pasėlių plote. „Šiemet ūkininkai nusiteikę rimtai pakovoti, kad ta žala būtų atlyginama. Tai buvo aptariama Seimo Kaimo reikalų komitete, bet aplinkosaugininkai aršiai gina paukščius, sako, kad prireiks didelių sumų. Tačiau valstybės saugomų stumbrų, kurių negalima medžioti, nuostoliai atlyginami. Taip turėtų būti ir su paukščiais“, – teigė Z.Bakanienė.

Siūlo keisti kultūras

Aplinkosaugininkai nelinkę per daug gilintis į žemdirbių patiriamus nuostolius ir kabinetiniuose posėdžiuose kviečia juos prisitaikyti prie gamtos. Jie siūlo vietoj laukinių paukščių mėgstamų pupų ir žirnių sėti kitas kultūras. Javų augintojai atsikerta, kad ankštinių kultūrų auginimas – vienas iš „žaliųjų“ reikalavimų, kuriuos lydi tiesioginės išmokos, turinčios įtaką ūkių konkurencingumui.

„Neįsivaizduoju dabartinio augalininkystės ūkio be ankštinių kultūrų, kurios gerina dirvožemį. Pas mus laukai visad žali, nėra plikos žemės. Pirmiausia stengiamės visokeriopai gerinti dirvožemį, o be pupų ir žirnių to neįmanoma padaryti“, – sakė M.Župerka.

Ūkininkas pastebėjo, kad laukiniai paukščiai mėgsta ir rapsus, gana dažnai apsilanko šiuose pasėliuose. Tačiau rapsų lauke nuostoliai mažiau pastebimi, nes šie augalai daugiau šakojasi.

Nuostolius nori permesti

AM atstovai perša mintį, kad laukinių paukščių žala būtų kompensuojama iš KPP lėšų. Šį procesą vadintų „ūkio prisitaikymu prie gamtos“. Jeigu būtų skiriamos kompensacijos, reikėtų mokėti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, o pavadinus prisitaikymu galima įkišti ranką į KPP. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejaus Stančikas kategoriškas – tas prisitaikymas turėtų būti ne KPP, o AM sąskaita. Tokių iniciatyvų aplinkosaugininkai esą nerodo.

„Kodėl už vilkų, kanopinių gyvūnų daromą žalą atlyginama, o už paukščių – ne? Tai nesąžininga, į sąrašą reikia įtraukti ir gerves, gulbes, laukines žąsis. Tai turėjo būti padaryta jau seniai, juk klausimas atsirado ne šiandien, o ką Aplinkos ministerija padarė? Daug diskutuojama, bet veiksmų nėra“, – konstatavo Seimo narys.

Prisitaikymas prie gamtos – iš KPP

Algirdas Klimavičius,  Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas

AM turi pasiūlymų, bet ne tokių, kokių norėtų žemdirbių asociacijos. Ūkininkai reikalavo apmokėti riziką, kuri kartais realizuojasi, – paukščiai atskrenda į pasėlius ir juos nulesa. Mes gi sakome, kad pirmiausia valstybės atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą turi būti reguliuojama įstatymais, Seimo nariai gali tokius priimti, kad valstybė atsakinga už laukinių paukščių padarytą žalą. Bet parlamentarai, Kaimo reikalų komiteto nariai, patys nenori remti to sprendimo, nes niekas negali pasakyti, iš kur tam paimti pinigų. Reikia padidinti kokius nors mokesčius. Tiksliai nežinoma ir suma, kokios tam reikėtų per metus. Ji gali sudaryti kokį trečdalį viso Aplinkos apsaugos rėmimo programos biudžeto. Jei dabar AM per metus disponuoja apie 12 mln. eurų, tai apie 4 mln. eurų gali nunešti šis poreikis.

Jeigu būtų rasta iš kur paimti, pavyzdžiui, iš dyzelino ar ko nors kito, nebūtinai iš aplinkos apsaugos srities, tada reikėtų įsiklausyti į mokslininkų pastabas. Jie sako, kad ne visada pasėlių nulesimas lemia derliaus praradimą. Kai nuskaboma žolė, atauga daug vešlesnė pieva, net nuskabyti žiemojantys pasėliai atauga vešlesni, daugiau krūmijasi, būna didesnis derlius. Taigi negali būti mokama 100 proc. kompensacija, nes greičiausiai poveikis nėra toks ženkliai neigiamas.

Deja, bet KRK, svarstęs šį klausimą, nenorėjo palaukti, kad mokslininkai pabaigtų pradėtą studiją ir po 2 metų būtų galima sulaukti atsakymų. Jiems reikia greitų sprendimų. Mes siūlome sprendimus, kokie yra Vakarų šalyse, bet žemdirbiai nenori to girdėti. Reikėtų skirti ne kompensacijas, o pinigus prisitaikyti prie gamtos. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, jeigu tam tikrose vietose paukščiai reguliariai nulesa pasėlius, reikėtų skirti paramą ūkiams persitvarkyti. Jeigu pasėlių auginimas neapsimoka, ūkis persiorientuotų į gyvulininkystę ir galėtų gyventi be didesnės rizikos likti be skatiko. Jeigu tai neįmanoma ar neapsimoka, tada reikėtų remti ūkininkus, kad jie tam tikruose plotuose veistų paukščių nemėgstamas kultūras, o kitur – labai mėgstamas. Čia paukščiai telktųsi ir neskristų kitur, o ūkis už tai gautų paramą. Ar tai ne tas pats, kaip yra dabar, kai paukščiai išlesa mėgstamas pupas? Gal ir taip, bet egzistuoja konfliktas, kad iš anksto nėra taip susitarta ir prašoma atlyginti. Bet tai turėtų būti ne kompensacija, nes valstybės atsakomybė už paukščių padarytą žalą turėtų būti sureguliuota įstatymais, o paramos priemonės gali būti suplanuotos iš KPP. Dabar dėl to ir nesusikalbama. Žemdirbiai sako, kad norime pavogti jų KPP pinigus. Nesutinku, nes tai mokesčių mokėtojų pinigai.

Kokiu tikslu AM nuo 2015-ųjų prašė rinkti duomenis apie žalą? To prašėme ir šiemet, kad suprastume problemos mastą, bet savivaldybės beveik negalėjo padėti, išskyrus Panevėžio rajono.