LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Augant stichinės sausros sukeltiems nuostoliams žemės ūkyje, svarstoma įteisinti ūkininkų tarpusavio pagalbos fondų steigimą. Į jį savo lėšas įneštų ūkininkai, o dalis būtų skiriama iš biudžeto. Tačiau, pasak specialistų, tokių fondų steigimas neįmanomas, jei ūkininkai nebūtų suinteresuoti jam skirti savo lėšų ar į jį būtų surenkamos nereikšmingos sumos.
Sėklininkystės specialistai teigia, kad naujos technikos gali ir neprireikti, jei ūkininkai nesugebės prisitaikyti prie karščių ir sausrų. Jie vis dar mažai kreipia dėmesio, ką auginti, kad nuostoliai būtų kuo mažesni.
„Ūkininkai turėtų stengtis auginti, sėti kuo daugiau žieminių kultūrų. Tai yra pagrindinė priemonė, apsauganti nuo galimos kitų metų sausros. Nes žieminiai kviečiai greičiau užsidengia paviršių, neleidžia išgarinti pavasarinės drėgmės. Turėtų ūkininkai perlipti, taip galima sakyti, per save ir įsivesti į savo asortimentą šiek tiek ankstyvesnių veislių kviečių arba žieminių miežių tam, kad būtų galima maksimaliai laiku pasisėti kiek įmanoma daugiau žieminių rapsų“, – pasakoja „Baltic Agro“ Sėklų grupės produktų vadovas Henrikas Selezenevas.
Ūkininkas iš Mažeikių Egidijus Pocevičius sako, kad ir žieminiai, ir vasariniai javai arba nedygo, arba išdžiūvo – šiemet derlius bus prastas. Jis pripažino, kad pasėlių nedraudžia.
„Man tie draudimai yra toks slidus reikalas, nes arba tau pasiseks, pas tave užeis klius, gausi, galbūt draudimas padengs nuostolius. Bet mes gyvenam būtent tokioje dalyje, kad pas mus nebuvo kol kas tokių drastiškų dalykų – krušos, uraganų. Todėl nereikia to draudimo. Brangu draustis ir su išmokomis draudimo yra daug niuansų visokių“, – tikina ūkininkas.
Vienintelės šalyje pasėlius draudžiančio Vokietijos fondo atstovas sako, kad dėl sausros padarinių apsidraudė vos 9 ūkininkai. Tiesa, dėl stichinės sausros imta drausti tik šį pavasarį. O nuo rudens ši draudimo rūšis bus įtraukta siūlomuose draudimo paketuose.
Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko, augalininkystės nuostoliai šiemet sieks iki 50 procentų. Žemdirbiai, esą, turi ieškoti daugiau įvairių saugos galimybių nuo stichinių įvykių.
Vyriausybė Seimui pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas, numatančias ūkininkų tarpusavio pagalbos fondų steigimą ir valstybės paramą. Galėtų būti kuriamas bendras fondas arba atskiri kiekvienai žemės ūkio šakai.
„Draudimo įmonė, ji yra biznio įmonė, tai yra, kai sakant, pelno siekianti. Jei šiais metais apsidraudžiau, sumokėjau įnašą ir jei niekas neatsitiko, aišku, tas įnašas ir išnyko, tai įmonei buvo pelnas. Galbūt kažkuriais metais mano įnašas bus daug mažesnis negu įmonė man sumokės. Rizikos valdymo fondas, jis veikia visai kitaip. Tie pinigai, kuriuos aš įnešu į fondą, tai jie niekur nedingsta, jie kaupiasi: jei šiais metais nepasinaudojau, kitais, galbūt po penkių metų pasinaudosiu. Esant kažkokiai kritinei situacijai, fondas tikrai man padeda“, – pasakoja Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stačikas.
A. Stančikas teigia, kad turi būti sukurtos aiškios taisyklės, kaip į fondą surenkamos ir išmokamos lėšos. Kitu atveju ūkininkai nebus suinteresuoti jam skirti savo lėšų ir toks fondas nebūtų įsteigtas. Kad fondas būtų veiksmingas, į jį turėtų būti surenkama iki kelių 100 milijonų eurų.
Žygintas Abromaitis, Jūratė Anilionyė
