Žemės ūkio darbo rinkoje prognozuojamas pakilimas. Užimtumo tarnyba apklausė žemės ūkio sektoriaus darbdavius ir numatė, kad 2019–2020 metais žemės ūkio sektoriuje dirbs 10,4 tūkst. asmenų – 4,5 proc. daugiau nei pernai. Stambesni ūkininkai ir žemės ūkio bendrovių atstovai atsargiai vertina tokią optimistinę prognozę. Jų manymu, tai greičiausiai nulemia įprastinis žmonių įdarbinimas sezoniniams darbams. Nuolatinių darbo vietų dėl ūkių modernizavimo tik mažėja, jų žada kurti tik stambūs paukštynai.

Žada per 1 000 naujų darbo vietų

Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskelbė optimistinių duomenų apie žemės ūkio darbo rinką – šio sektoriaus darbdaviai 2019–2020 metais planuoja steigti 1,2 tūkst. naujų darbo vietų. Apklausoje dalyvavo 375 darbdaviai, kurių įmonėse šiuo metu dirba beveik 10 tūkst. šalies dirbančiųjų. Tiesa, darbdavių nebuvo klausiama, ar jie žmones įdarbins sezoniniam, ar nuolatiniam darbui.

Daugiausia naujų darbo vietų ketina sukurti mišriojo žemės ūkio, medienos ruošos, grūdinių, ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimo, daržovių auginimo uždarame grunte, naminių paukščių auginimo mėsai ir kiaušinių gavybai veikla užsiimančios įmonės.

Nurodoma, kad daugiausia naujų darbo vietų bus įsteigta Pakruojo rajono savivaldybėje – 177, Kaišiadorių rajone perpus mažiau – 92, Joniškio krašte – 86, Kėdainių rajone – 61, dar šešiose savivaldybėse – apie pusšimtį, kituose rajonuose – nuo keliasdešimties iki kelių darbo vietų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019-ųjų pirmąjį ketvirtį šalyje buvo 1 374 tūkst. užimtųjų, iš jų 100,9 tūkst. dirbo žemės ūkyje.

Nėra kuo pakeisti

Pakruojo rajone, kur darbdaviai žadėjo sukurti daug naujų darbo vietų, yra bene daugiausia šalyje veikiančių žemės ūki bendrovių. Dauguma jų užsiima ir augalininkyste, ir gyvulininkyste.

Lygumų žemės ūkio bendrovės, vienos stambiausių Lietuvoje, vadovas Petras Ivanauskas „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad nuolatinių darbuotojų skaičiaus didinti neketina, tačiau pabrėžė, jog po metų kitų iškils didžiulė problema – kuo pakeisti į pensiją išeinančius ilgamečius darbuotojus? Mišraus ūkio bendrovėje nuolat dirba 110–115 žmonių, vasarą priimama sezoninių pagalbininkų.

Petras Ivanauskas

„Didelė problema dėl gyvulininkystės darbuotojų. Dabar dirba priešpensinio amžiaus žmonės. Po metų kokios trys melžėjos tikriausiai išeis į pensiją, ir gyvulių šėrikų, pagalbinių darbininkų amžius – arti šešiasdešimties metų. Nuolatiniam darbui darbuotojų reikia ir reikės ateityje, o Užimtumo tarnyba neturi ko pasiūlyti. Su tokia pat problema susiduria ir kitos bendrovės. Vyksta perkvalifikavimo mokymai, tačiau žemės ūkio specialybių ten nemoko. Dažniau apmoko to, ko rinkai nereikia“, – teigė bendrovės vadovas.

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2018 metais parama dalyvauti profesiniame mokyme ir įgyti profesiją pasinaudojo 16,6 tūkst. asmenų, tačiau iš jų tik 1,2 proc. rinkosi žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės mokymo programas. Asmenys, baigę šias mokymo programas, gali įsidarbinti medkirčiais, želdynų prižiūrėtojais, medžių, želdinių ir žolės pjovėjais, bitininkystės ūkių darbuotojais. Dirbti gyvulininkystės ūkiuose norinčiųjų nebuvo.

Išeitis – darbo imigrantai

P.Ivanauskas pasakojo, kad mechanizatorius patys apmoko ūkyje ir jaunimo pritraukia, bet į gyvulininkystę jaunų darbuotojų niekaip nepriviliosi. Gali būti, kad po metų kitų prie gyvulių suksis vis daugiau ukrainiečių ir kitų trečiųjų šalių darbo imigrantų. Jau dabar Lygumų žemės ūkio bendrovėje triūsia du ukrainiečiai: vienas jau ilgesnį laiką dirba veterinarijos gydytoju, kitas – pagalbiniu gyvulininkystės darbininku.

„Kai senoji karta išeis į užtarnautą poilsį, greičiausiai be ukrainiečių neišsiversime. Kol kas nematau kitos išeities. Augalininkystės ūkiai gal dar apsieina be užsieniečių, bet tiems, kurie turi mišrius ūkius ir laiko gyvulius, – sudėtinga. Jaunų žmonių ši sritis nedomina. Pats žadu dar kreiptis dėl ukrainiečių įdarbinimo“, – teigė per 3 tūkst. gyvulių laikančios ir apie 6 tūkst. hektarų žemės dirbančios bendrovės vadovas.

Žmones pakeičia robotai

Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininko Albino Navicko manymu, tokią didelę darbo vietų pasiūlą jų krašte galėjo nulemti žemės ūkio sektoriaus darbdavių ketinimas įdarbinti žmones sezoniniams darbams, galbūt darbo vietų augimo prognozes pagerina ir nuolatinis gyvulininkystės srities darbuotojų trūkumas.

A.Navickas

„Pakruojo krašte visi žemės lopinėliai jau įdirbti, naujų ūkių nesikuria. Tokios Užimtumo tarnybos prognozės gali būti susijusios su sezoniniais darbais, nes sezono metu išauga darbuotojų poreikis, juos traukiame iš visų pakampių, kviečiamės atostogaujančius giminaičius iš miesto ir pan. Per javapjūtę reikia daugiau žmonių“, – aiškino javų augintojas ir pridūrė, kad ir ūkininkai, ir bendrovės stengiasi išlaikyti gerus nuolatinius darbuotojus, nes tokių vis mažėja.

A.Navickas tvirtino, kad kai kurios bendrovės stato naujas fermas, tačiau vargu ar dėl to atsiras daug naujų darbo vietų. Atvirkščiai – modernizuojant ir robotizuojant fermas darbuotojų atsisakoma.

„Galvijų komplekso plėtrą planuoja bendrovė „Šiaurės bulius“, dar dvi žemės ūkio bendrovės ruošiasi statyti naujas karvių fermas. Paprastai modernizuojant ūkius ir automatizuojant gamybos procesus darbo vietų sumažėja. Aišku, tokiu atveju reikia kvalifikuotų darbuotojų, kurie geba valdyti robotizuotas fermas“, – teigė ūkininkas.

Sezonui – papildomos rankos

Naujų darbo vietų steigti neketina Akmenės rajono Papilės žemės ūkio bendrovė, Užimtumo tarnybos parengtoje darbo rinkos tendencijų žemės ūkio sektoriuje apžvalgoje patekusi į 2018 metų dešimtuką įmonių, kurios įdarbino daugiausia žemės ūkio darbuotojų.

Šios bendrovės vadovas Algis Revuckas sakė, kad pernai daugiau žmonių prireikė sezoniniams darbams, o nuolatinių darbuotojų skaičius nepasikeitė. „Dabar pas mus dirba apie 145 darbuotojai, o žiemą mažiau – 132. Mūsų ūkis didelis ir mišrus: turime pieno ūkį, taip pat laikome pieninius bulius, auginame daugiametes žoles, ruošiame sėklą, tad reikia nemažai žmonių, ypač sezono metu“, – dėstė jis.

A.Revucko teigimu, jis dažnai sulaukiantis siūlymų įdarbinti ukrainiečius, tačiau kol kas to atsisako. „Dar išsiverčiame su vietos žmonėmis, tačiau nežinia, kaip bus rytoj“, – galimybės įdarbinti svetimšalius nesikrato stambios bendrovės vadovas.

Jis priminė, kad Akmenės rajono gyventojams daug darbo vietų žada statoma medžio drožlių plokščių gamykla. „Ventoje dėl to pabrango butai, vadinasi, gyvenimas gerėja. Regis, 1996 metais čia 4 kambarių butą siūlė veltui, niekam nereikėjo, o dabar situacija keičiasi“, – sakė pašnekovas.

Daug įdarbins paukštynai

Naujų darbo vietų žada stambūs paukštynai. Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai daugiausia žemės ūkio darbuotojų įdarbino bendrovė Vilniaus paukštynas – 177, o Kaišiadorių paukštynas – 138.

„Daugiausia darbuotojų įdarbiname vasaros sezonui paukštienos perdirbimo gamyklose ir broilerių auginimo padaliniuose. Tai atostogų metas, kai savo darbuotojams sudarome sąlygas pailsėti. Nepaisant to, kad įdarbinama sezoniniam darbui, kai kurie darbuotojai įsitvirtina mūsų įmonėse ir toliau lieka dirbti pas mus“, – sakė minėtus paukštynus valdančios „KG Group“ paukštininkystės verslo ryšių su visuomene specialistė Sandra Vičienė.

Paukštynai didina gamybos pajėgumus ir kuria naujas darbo vietas. „Atsižvelgdami į didėjantį paukštienos produkcijos poreikį, 2020–2021 metais planuojame įrengti naują paukštienos perdirbimo liniją Vilniaus rajone, Rudaminoje. Nauja skerdimo, išpjaustymo ir pakavimo linija leis per valandą perdirbti 2,5 karto daugiau paukštienos produkcijos. Įmonių grupė skaičiuoja, kad bendrai Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų pajėgumai maksimaliai padidės nuo 46 mln. iki 70 mln. broilerių per metus, tai yra 52 procentais. Įgyvendindami šiuos plėtros planus, esame numatę sukurti iki 300 naujų darbo vietų“, – teigė „KG Group“ atstovė.

Nenori ir nepajėgia dirbti

Daiva Šateikienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkė

Daržininkystėje reikia daug rankų darbo, bet iš darbo biržos klientų nieko gero nesitikime. Žmonės, kurie ten registruoti ne pirmus metus ir ne pirmą dešimtmetį, atėję į ūkį nenori dirbti. Su tuo susiduria ir mūsų ūkis, ir kiti daržininkai. Per darbymetį daržininkai iš darbo biržos ima daug žmonių, bet dirbti lieka tik vienas kitas. Jeigu iš kelių dešimčių ilgiau dirbti lieka vienas ar du, tai jau geras rezultatas. Taigi, įdarbinti galėtume daugiau žmonių, bet nėra tokių, kurie norėtų ir galėtų dirbti. Tad prognozės dėl naujų darbo vietų greičiau tėra skambus šūkis.

Iš tikrųjų ūkiuose darbas sunkus, o didelių atlyginimų mokėti negalime, verčiamės minimaliomis sąnaudomis, jas turime dar mažinti. Jeigu žmogui reikia iš toliau atvažiuoti dirbti, jam neapsimoka. Stengiamės išlaikyti nuolatinius darbuotojus. Jų mūsų ūkyje yra apie 60. Kai pavasarį darbo jėgos reikia daugiau, ieškome per darbo biržą. Gerai, kad yra įdarbinimo kvitai: jeigu kitą dieną žmogus neateina į darbą, tai nėra ir didelio rūpesčio. Užpildai tik kvitą, darbo sutarties nereikia.

Daržininkai siekia, kad būtų galima lengviau įdarbinti užsieniečius, nes dabar jų įdarbinimas gerokai užtrunka.