Nenašių žemių žemėlapis jau perbraižytas ir patvirtintas, tačiau aistros dėl paramos ūkininkams, dirbantiems nederlingose žemėse, netyla. „Kur dingo mums skirti pinigai?“ – garsiai klausia Lietuvos nederlingų žemių asociacijos atstovai ir reikalauja, kad šiemet kompensacinės išmokos nebūtų mokamos tiems, kurie iš naujo žemėlapio iškrito.

Prašo dalinti teisingiau

Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) svarstant klausimą dėl ūkininkavimo aktualijų vietovėse, turinčiose didelių gamtinių ar specifinių kliūčių, virė aistros – nederlingose žemėse ūkininkaujantiems žemdirbiams atstovaujančių organizacijų vadovai spaudė parlamentarus ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovus, kad parama už ūkininkavimą nepalankiose vietovėse būtų paskirstyta teisingiau.

Dėl perbraižyto nenašių žemių žemėlapio audringos diskusijos ir ginčai vyko ne vienerius metus ir dar tebeliepsnoja. Ir tai suprantama, nes 69 seniūnijos neteko mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso, o jį įgijo 52 naujos seniūnijos. Ūkininkai nekart priekaištavo ŽŪM, kad šis žemėlapis slepiamas lyg kokia karinė paslaptis. Kai jis buvo pristatytas viešai, tų seniūnijų, kurios iškrito iš nenašių žemių teritorijų, atstovai stojo į kovą, kad būtų atstatyta teisybė.

Praėjusių metų pradžioje į Briuselį derinti buvo išsiųstas žemėlapis, kur įtrauktos tos teritorijos, kuriose žemės našumo vidurkis siekia iki 34 balų. Nenašių žemių ūkininkus atstovaujančios organizacijos pareikalavo korekcijos – į žemėlapį įtraukti dar ir tas žemes, kurių našumas yra nuo 34 iki 36 balų. Šias teritorijas (42 seniūnijas) dabar siekiama įtraukti į vietovių, susiduriančių su specifinėmis kliūtimis, kategoriją ir paramos schemą.

Kitų iš žemėlapio iškritusių seniūnijų, kuriose žemės našumo vidurkis yra didesnis nei 36 balai, ūkininkams nuspręsta dvejus metus mokėti pereinamojo laikotarpio išmokas – po 25 eurus už hektarą.

Pasigedo paramos

Gelbėjant nenašių žemių ūkininkus, kuriems stigo paramos kompensacinėms išmokoms, 2017 metais priimtas sprendimas – perkelti lėšas iš I ramsčio (tiesioginių išmokų) į II-ąjį (Kaimo plėtros programą). Tokį žingsnį, kuris koją pakiša ir derantis dėl būsimų didesnių tiesioginių išmokų, daug kas kritikuoja iki šiol.

Lietuvos nederlingų žemių asociacijos (LNŽA) pirmininkė Danutė Karalevičienė apgailestavo, kad tai nepadėjo nederlingų žemių ūkininkams, nes jų ta parama nepasiekė. „Tada buvo abejonių, ar tai teisingas sprendimas, bet reikėjo padėti nederlingų žemių ūkininkams. Dabar galiu pasakyti, kad klydome – tie pinigai mums neatiteko, jie paskirstyti ūkininkams, dirbantiems gerose žemėse, kur našumas siekia 43 balus. O nederlingoms žemėms išmokos buvo sumažintos, įvesta diferenciacija. Paradoksas ir tiek. Pernai prispaudus „sofos“ ūkininkus turėjo būti sutaupyta 10 mln. eurų, kurių mes irgi nematome. ES skiria paramą nenašioms žemėms, tad ir atiduokime ją tiems, kam priklauso“, – KRK reikalavo LNŽA vadovė.

Danutė Karalevičienė

Ji motyvavo, kad pereinamajam laikotarpiui užtenka vienerių metų, tad šiemet kompensacijų iškritusių seniūnijų ūkininkams mokėti nereikėtų. „Atiduokime pinigus tiems, kuriems jų labiau reikia, ir nežlugdykime nederlingų rajonų ir ten dirbančių žmonių“, – prašė varėniškė D.Karalevičienė.

Ji taip pat piktinosi kriterijais, pagal kuriuos į žemėlapį nepatekusios seniūnijos būtų įtraukiamos į vietovių, susiduriančių su specifinėmis kliūtimis, kategoriją. „Kai susiejama su ištuštėjusiu kaimu arba saugoma teritorija, tokie kriterijai šiuo atveju nerimti. Tai neturi jokios įtakos žemės našumui. Jeigu kur paupyje negalima nukirsti kokio medžio, visa seniūnija gi netampa nederlinga. Tokį įsakymą reikia atšaukti“, – kategoriškai reikalavo LNŽA pirmininkė.

Derasi dėl iškritusių vietovių

Žemės ūkio viceministras Darius Liutikas ramino, kad jokio įsakymo dėl minėtų naujų kriterijų nėra pasirašyta, jie buvo tik svarstomi. Jis aiškino, kad sprendimai nepriimti, vyksta intensyvios derybos su Europos Komisija dėl vietovių, kuriose esama kitų specifinių kliūčių, išskyrimo ir kriterijų. Jeigu tai pavyks padaryti, bus ieškoma papildomų finansavimo galimybių.

„Žemėlapis yra sudarytas iš 2 dalių – pagal naujus kriterijus išskirtos naujos teritorijos, į kurias 43 balų našumo žemės neturėtų patekti. Bet reikia turėti omeny, kad imamas seniūnijos vidurkis, tad gali pasitaikyti vieno ar kelių ūkininkų derlingesnis plotelis.

Kadangi iš naujo žemėlapio iškrito 69 seniūnijos, kurios anksčiau gavo paramą, ministerija, atsižvelgdama į daugumos ūkininkų skundus, ieško galimybių, kaip papildomai jas įtraukti į teritorijų su specifinėmis kliūtimis kategoriją bei paramos schemą. Dar yra tokia galimybė ir dabar dėl to diskutuojama. Pirmiausia tai būtų teritorijos, kur mažesnis žemės našumas“, – aiškino žemės ūkio viceministras.

Kompensacija adaptuotis

D.Liutikas priminė, kad dar nuo 2014 metų buvo žinoma, jog mažiau palankių ūkininkauti vietovių priemonei remti buvo suprojektuota mažiau lėšų nei reikia. Tada dar nebuvo žinoma, kiek teritorijų liks paramos schemoje pasikeitus žemėlapiui.

D.Liutikas

„Pagal dabar atliktus skaičiavimus šiai priemonei realus poreikis – apie 50 mln. eurų per metus. Tiek žemėlapyje esančioms teritorijoms ir yra numatyta šiems metams ir 2020-iesiems. Dėl galimai naujų teritorijų su specifinėmis kliūtimis įtraukimo reikėtų papildomų pinigų ir jų būtų ieškoma perskirstant kitų priemonių lėšas. Pereinamojo laikotarpio išmoka – 25 eurai už ha ir ji skiriama todėl, kad tie ūkiai ilgą laiką gavo kompensacines išmokas, turi įsipareigojimų, tad jiems reikia adaptuotis dėl pasikeitusių sąlygų“, – pereinamosios paramos logiką aiškino žemės ūkio viceministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad dar per anksti skaičiuoti, jog bus sutaupyta 10 mln. eurų. „Tai tik planas, dar nebaigtos administruoti visos paraiškos, todėl dar nežinia, kiek bus sutaupyta“, – teigė D.Liutikas.

Dzūkai laiko mažiau gyvulių

ŽŪM priekaištaujama, kad nesilaikoma nenašių žemių ūkininkų atstovų ir buvusio žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pasirašyto susitarimo. Pernai Žemaitijoje įsteigtos naujos Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacijos vadovas Jonas Kuzminskas nelinkęs su tuo sutikti. „Nepasakyčiau, kad to susitarimo nesilaikoma. Tik dabar ginčijamasi, ar antrus metus mokėti pereinamojo laikotarpio išmoką. Taip pat buvo sutarta, kad tie, kurie neturi 0,25 galvijo hektarui, tų išmokų negaus. Tokių yra ir Žemaitijoje, ir Dzūkijoje“, – sakė Žemaitijos ūkininkus, dirbančius nederlingose žemėse, atstovaujantis vyras.

Nederlingose žemėse labiau rekomenduojama auginti gyvulius, nei užsiimti augalininkyste. Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stančiko, Žemaitijoje laikoma daug gyvulių, vien Rietavo savivaldybė, viena mažiausių Lietuvoje, pagal gyvulių skaičių lenkia visą Vilnijos kraštą. „Taigi viename krašte plėtojama gyvulininkystė, o kitame regione to nelabai matosi“, – pastebėjo parlamentaras.

Išmokos diferencijuojamos

Į naująjį didelių gamtinių ir specifinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapį iš viso pateko 220 seniūnijų, iš kurių 161 seniūnijoje vidutinis žemės našumas yra 32 balai ir mažiau, ir 59 seniūnijose vidutinis žemės našumo balas yra tarp 33 ir 34. Bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas tose seniūnijose sudaro 1 025 102 ha.

Už ūkininkavimą didesnio nepalankumo vietovėse (161 seniūnijoje) mokama kompensacinė išmoka – apie 61 euras už ha. Parama diferencijuojama pagal deklaruojamo ploto dydį. Iki 100 ha plotas remiamas 100 proc., nuo 100 ir 500 ha imtinai – 70 proc. (43 eurai už ha). Deklaruojant daugiau kaip 500 ha, už hektarą skiriama 25 eurų išmoka.

Prie mažesnio nepalankumo vietovių yra priskirtos 59 seniūnijos, kur kompensacinė išmoka siekia 50 eurų už ha. Plotas iki 100 ha imtinai remiamas 100 proc., nuo 100 iki 500 ha imtinai – 70 proc. (35 eurai už ha), o už plotą, didesnį nei 500 ha, tenka 25 eurai.

69 seniūnijose, kurios neįtrauktos į naująjį žemėlapį, mokama pereinamojo laikotarpio išmoka – 25 eurai už ha.

Į ŽŪM nesibels

Jonas Venslovas, Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos Rokiškio skyriaus vadovas

Žiūrėjau KRK posėdžio transliaciją ir susidarė toks įspūdis, kad dzūkai labai stengiasi tik dėl to, kad jiems atitektų pinigai ir jie nesumažėtų. Regis, jau turėjo viskas nusistovėti, bet dabar vėl prasideda ginčai ir tampymasis. Nežinau, kas ir kodėl drumsčia tą ramybę.

O kalbant apie kompensacines išmokas tiems, kurių žemės našumas siekia iki 43 balų, manau, kad jiems gal jau ir nebereikėtų antrus metus mokėti tų išmokų. Jie jau galėtų pasakyti ačiū, kad gavo išmokas, ir užtenka, nes tokios žemės palyginti nėra jau tokios prastos.

Rokiškio rajone 4 seniūnijos liko naujame nenašių žemių žemėlapyje, dvi seniūnijos, kur vidutinis žemės našumas yra 38 ir 42 balai, iš jo iškrito. Trys seniūnijos grąžintos, bet ne kaip nenašių žemių, o kaip teritorijos su specifinėmis kliūtimis. Jos jau turėtų būti įtrauktos į žemėlapį, bet dabar nesu iki galo dėl to tikras. Nebesuprantu, kaip čia viskas vyksta ir kaip bus.

Jeigu ir toliau tų grąžintų seniūnijų ūkininkams skirs po 25 eurus už hektarą (anksčiau gaudavome apie 48 eurus), padėkosime, jeigu ne – į ŽŪM nesibelsime, nes matosi, kad ir ministerijos darbuotojai dėl to yra išvarginti. Tie ginčiai dėl nenašių žemių tęsiasi gal jau 10 metų.