Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nereiklūs, bet gražūs

Formuojant aplinką svarbu surasti tokius augalus, kurie nereikalautų daug priežiūros ir kartu puoštų sklypą. Štai keletas dekoratyvinių krūmų, kurie gražūs, nereiklūs ir tikrai verti rasti vietą mūsų sklypuose.

Pirmoji vieta neabejotinai skirta sedulai (Cornus). Sedula – ir nereikli, ir lengvai formuojama (jei reikia karpyti), ir dekoratyvi – tiek žiemą, tiek vasarą. Vasarą, priklausomai nuo veislės, sedula džiugina spalvotais lapais, žiemą – raudonomis šakelėmis (baltoji sedula). Yra daug sedulos rūšių ir veislių, tereikia pasirinkti pagal situaciją. Retai sutinkame palaipinę sedulą (Cornus sericea). Ji architektūriška, neįprastai išsidėsčiusios horizontalios šakos, gražiai žydi – tinkamas pasirinkimas, kai reikia akcento. Be to, sedula prisitaiko ir pavėsyje, ir saulėtoje vietoje.

Antrąją vietą galima skirti Mejerio alyvai Palibin. Tai nėra paprasta sodinė alyva. Ji auga gana taisyklingu apvaliu krūmu. Lyginant su sodine alyva, daug kompaktiškesnė. Ji dekoratyvi, žydi smulkesniais elegantiškais žiedeliais. Jos lapeliai tris kartus mažesni nei įprastos alyvos.

Trečioji vieta – šluotelinei hortenzijai (Hydrangea paniculata). Skirtingai nei daugelis krūmų, hortenzijos pikas – antroji vasaros pusė, ir žydi ji iki vėlyvo rudens. Pradeda žydėti dramblio kaulo spalva, vėliau spalva kinta: dažniausiai rausvėja arba žalsvėja, priklausomai nuo veislės. O pirmoje metų pusėje, kol pasirodo žiedai, turime gražų tvarkingą žalią krūmą, nereiklų ir atsparų.

Verta paminėti ir kvapųjį vytmenį (Abelia mosanensis). Nereiklus, neserga, atsparus šalčiams. Kai žydi, labai skaniai kvepia, o rudenį nuostabiai parausta. Tad akcentu gali būti ir pavasarį, ir rudenį.

Aronija – tiek juodavaisė, tiek raudonvaisė. Išsiskiria dėl maistingų uogų, ugnies spalvų rudenį. Augs ten, kur dauguma kitų dekoratyvių augalų neaugtų: tinka šlaitams apželdinti, šlapesnėms, molingoms, pusiau šešėlingoms vietoms. Prisitaiko ir prie sausų dirvų. Gražiausia sodinti grupėmis.

Lazdynas „Purpurea“ (Corylus maxima) – jei tik dirva derlinga ir sodyba didelė – išskirtinis akcentas dėl plačios, gražios lajos, purpurinių lapų. Veda vaisius ir yra tinkamas daugiakamienių medžių giraitei formuoti.

Forzitija patenka į šį sąrašą dėl anksti pavasarį taip pasiilgtų ryškių spalvų. Puikiausiai jos atrodo, kai sodinamos ne pavienės, o grupėmis, formuojant geltoną ruožą priešais tamsų, pavyzdžiui eglių, foną. Fortizijas galima išryškinti priešais jas pasodinus neaukštų (iki 60–80 cm) krūmų grupę.

Putinas suteiks išskirtinumo sodui dėl baltų žiedų skėčių pavasarį, sultingų, ryškiai raudonų, blizgančių uogų kekių rudenį. Sodinti paunksmėje, šlapesnėje vietoje (geriausia šalia tekančio vandens).

Lanksvos tinkamos dėl plataus panaudojimo. Jos dekoratyvios, nereiklios, labiausiai tinka saulėtoms, gerai drenuojamoms vietoms. Idealus variantas neaukštoms laisvai augančioms gyvatvorėms.

 

Petras Klimas

Rekomenduojami video