Nepriklausomai nuo to, koks yra dabar vartojamas vaistas, didžiulį poveikį turi paciento lūkesčiai: jei jis anksčiau turėjo neigiamos patirties, rizika patirti nocebo efektą išauga.

Tikriausiai nerasime nė vieno, kuris būtų negirdėjęs apie placebo efektą, kai ligonio savijauta pagerėja dėl jo psichologinės būsenos, o ne nuo paskirtų „vaistų“, pavyzdžiui, paprasčiausių vitaminų. O ar esate girdėję apie nocebo efektą – visiškai priešingą placebui organizmo reakciją?

Gydo ir lūkesčiai

Efektyvus ar neturintis reikiamo gydomojo poveikio? Kokybiškas, nes brangus, ar pigus originalo pakaitalas? Saugus vartoti ar sukeliantis daugiau nepageidaujamų reakcijų? Būtent tokie klausimai kamuoja svarstančiuosius, kokius vaistus pasirinkti, nors tyrimų rezultatai rodo, kad gydymosi sėkmei labai didelę reikšmę turi du dalykai: specifinis tinkamai parinktų vaistų ar procedūrų veikimas į tam tikrą organą ar procesą, vykstantį organizme, bei paciento nusiteikimas. Kai lūkesčiai teigiami, jų poveikis sveikatai vadinamas placebo efektu, o kai tikimasi blogiausio – „gydyti“ pradeda nocebo efektas.

„Gydytojai esminio skirtumo tarp generinių ir patentinių vaistų nemato. Truputį gali skirtis net to paties vaisto skirtingos partijos. Bet ar tai iš esmės pakeičia paciento ligos eigą, turi įtakos jo gyvenimo kokybei? Ne, nes gydo veiklioji medžiaga“, – sako šeimos medicinos rezidentė, Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) valdybos narė Kristina Grigaliūnaitė. Anot jaunos medikės, medicina šiandien jau neįsivaizduojama be generinių vaistinių preparatų, o daugybė vaistų, kuriuos pacientai vartoja, ypač gulėdami ligoninėse, jau seniai yra tik generiniai.

Jaunos gydytojos teigimu, faktą, kodėl dalis visuomenės mano, kad generiniai vaistai gydo prasčiau, nors visi farmakologiniai vadovėliai vieningai tvirtina, kad tiek orginalūs, tiek generiniai vaistai nesiskiria, galima paaiškinti būtent nocebo efektu.

„1981 m. buvo atliktas mokslinis tyrimas, kurio metu sveikiems savanoriams ant galvų buvo uždėti elektrodai ir pasakyta, kad pro juos bus leidžiama elektros srovė, todėl vėliau, tikėtina, gali skaudėti galvą. Po tyrimo dauguma dalyvių patvirtino, kad jiems išties skauda galvą. Tačiau įdomiausia yra tai, kad jokia elektros srovė per elektrodus nebuvo paleista. Taigi galvos skausmui atsirasti pakako žodžių, kad šis bus“, – sako K.Grigaliūnaitė, pasakodama istoriją, paskatinusią specialistus domėtis placebo efekto priešingybe – nocebo efektu.

Anot jos, neatsižvelgiant į tai, ar vaistas yra veiksnus ar ne, paciento nusiteikimas turi didžiulį poveikį. „Dėl nocebo efekto pablogėja esami simptomai arba atsiranda naujų nespecifinių simptomų, kai jiems nėra jokios aiškios priežasties. Nespecifiniais simptomais laikomi tokie bendri simptomai kaip galvos skausmas, mieguistumas, pykinimas, silpnumas. Dėl šio efekto pablogėjusi žmogaus savijauta yra didžiulis stresas jam pačiam“, – aiškina jaunoji medikė ir priduria, kad nocebo efektas taip pat didina tikimybę, kad bus nesilaikoma paskirto gydymo režimo, jis skatina nutraukti veiksmingą gydymą, vartoti nereikalingus, šalutinius simptomus neva gydančius vaistus. „Be to, mažėja paciento pasitikėjimas sveikatos priežiūros specialistais, maža to, padidėja gydymo išlaidos“, – teigia K.Grigaliūnaitė.

Pasekmes jaučia visi

Anot pašnekovės, placebo ar nocebo efektai veikia per neuromediatorius, dalyvaujančius sudėtinguose smegenyse vykstančiuose procesuose. Tokiu būdu skatinamas simptomų atsiradimas ar išnykimas.

„Jei žmogus anksčiau yra turėjęs neigiamos vaistų vartojimo patirties, tai nepaisant to, koks yra dabar jo vartojamas vaistas, išauga rizika patirti nespecifinių simptomų: galvos svaigimą, mieguistumą, nuovargį, silpnumą“, – atkreipia dėmesį šeimos medicinos rezidentė. Anot jos, neigiamiems žmonių pojūčiams didžiulę įtaką daro ir sveikatos priežiūros specialistai, (ne)verbaline kalba išreikšdami savo nuomonę dėl paciento gydymo sėkmės. „Dabar jums skiriu generinį preparatą, atkreipkite dėmesį, kad galite jaustis kitaip, patirti nepageidaujamų reakcijų“, – tokios ir panašios frazės žmogų iš anksto užprogramuoja negatyviai. Įtakos turi ir paties paciento asmenybė. Įrodyta, kad žmonės, turintys nerimo ar depresijos sutrikimų, pesimistai, A tipo asmenybės (veržlūs, energingi, agresyvoki, labai smarkiai į darbą, karjerą, pasiekimus orientuoti žmonės – red. past.) nocebo efektą rizikuoja patirti dažniau“, – sako K.Grigaliūnaitė.

Kristina Grigaliūnaitė

Kristina Grigaliūnaitė

JGA atstovės teigimu, nocebo efekto pasekmes jaučia visi sveikatos priežiūros dalyviai, todėl labai svarbu suprasti, kaip tai veikia pacientą. Įtakos gydymo sėkmei gali turėti ir informacijos pateikimo būdas, nes net apie galimus nepageidaujamus gydymo poveikius galima pranešti skirtingai: galima sakyti, kad 5 procentai šį vaistą vartojusių žmonių patiria alerginių reakcijų, bet galima sakyti (ir tai būtų geriau), kad net 95 procentai pacientų šį vaistą puikiai toleruoja.

Kas užtikrina kokybę?

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) specialistų teigimu, nepasitikėjimas generiniais vaistais keliamas dirbtinai, o nerimas ir tvirtinimai, kad generiniai vaistai sukelia daugiau nepageidaujamų reakcijų ar yra mažiau efektyvūs, yra nepagrįsti.

„Nėra jokių tokias kalbas patvirtinančių mokslinių įrodymų. Ligą gydo vaisto veiklioji medžiaga, o ne jo pavadinimas ar pakuotė. Nesvarbu, ar originalūs, ar generiniai – visi Lietuvoje esantys vaistai yra registruojami pagal Europos Sąjungoje priimtus teisės aktus. Visiems vaistams taikomi vienodi kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartai, visi jie yra atidžiai tiriami ir įvertinami. Ir tai daro kompetentingi ekspertai. Bet kokia nepageidaujama reakcija į vaistą yra analizuojama ir vertinama, o tokių reakcijų gali pasitaikyti tiek vartojant originalų, tiek generinį preparatą“, – primena VVKT.

Kas ieško, tas randa

Placebo lotynų kalba reiškia „Aš pamaloninsiu“. Viduramžių katalikiškoje liturgijoje taip pradėdavo vakarines pamaldas už mirusiuosius, o XIX a. pradžioje šis terminas prigijo medicinoje, reikšdamas „labiau palengvinantis nei naudingas“, aiškinama 1811 m. išleistame medicinos terminų žodyne.

Placebas – gydomoji procedūra (vaistas arba veiksmas) arba jos dalis, tikslingai skiriama pacientui siekiant daryti įtaką, paveikti simptomą, sindromą, ligą arba ligonį, tačiau neturinti jokio objektyvaus poveikio ar kitokios įtakos būklei, dėl kurios yra skiriama, o placebo efektu vadinamas rezultatas, gaunamas skiriant placebą. Paprastai ligoniui tokiu atveju nepasakoma, kad vaistas (paprastai tai būna vitaminai) tiesiogiai neveiksmingas, tačiau dėl sukuriamos tam tikros psichologinės būsenos placebas gali pagerinti ligonio savijautą ar net iš tiesų padėti gydyti ligą.

Medikai jau daugiau nei prieš keturis dešimtmečius teigė, kad „bandymai parodė, jog placebo efektas labai didelis, todėl jo naudojimas deramomis aplinkybėmis turėtų būti skatinamas“. Placebas esą labiausiai padeda nuo skausmo, depresijos ir pervargimo, nors yra aprašytas ir teigiamas jo poveikis kitoms ligoms. Jei placebo efektas pasireiškia, jis kai kuriais atvejais gali tęstis ne vienus metus, tačiau gali veikti selektyviai: patepus „nuskausminamuoju“ kremu vieną ranką, skausmas sumažėja šioje rankoje, bet ne kitoje.

Nocebo efektas – atvirkštinis placebui: jis gali pasireikšti, jei ligonis mano, kad nuo duodamos tabletės jo būsena bent laikinai turėtų pablogėti. Pasireiškiant nocebui, žmogus patiria neigiamus simptomus, kuriuos sukelia ne kokios veikliosios medžiagos, bet jo paties įsitikinimas, kad dėl tam tikrų priežasčių turi palaipsniui pablogėti savijauta ar sveikata.

Pavadinimą „nocebas“ (lot. „nocere“ – kenkti) šis efektas gavo 1961 m. Jį patirti rizikuojame net pernelyg ilgai gilindamiesi į vaisto informacinio lapelio dalį apie šalutinį poveikį. Anot specialistų, įvairūs atlikti tyrimai patvirtino: tiems, kurie bet kada gali nurodyti vartojamų vaistų šalutinį poveikį, triskart didesnė rizika jį patirti. Pasirodo, daug priklauso net nuo spalvos: žydros piliulės gali sukelti mieguistumą, rausvos – paspartinti širdies plakimą, o odos spalvos tabletės skatina bėrimą.

Beje, patirti nocebo efektą galima net skaitant straipsnius ar klausantis paskaitų, pasakojančių apie kokios nors sunkios ligos simptomus, – paprasčiausiai, jei tik „gerai įsiklausysite į savo organizmą“, rizikuojate pajusti negalavimus, kurių iš tikrųjų nejaučiate. Kodėl? Viskas susiję su lūkesčiais, atsako medikai. Ir galioja tai tiek vaistams, tiek savijautai: jei išgirdote neigiamų atsiliepimų apie kokį nors preparatą, tai gali turėti įtakos jo poveikiui, o jei prisiskaitėte, kad, pavyzdžiui, ilgai nepraeinantis lojantis kosulys – tam tikros ligos pranašas, didelė tikimybė, kad imsite stebėti save ypač atidžiai. Prisiminus liaudies išmintį, galime sakyti – kas ieško, tas randa…

 

Pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos informaciją ir užsienio spaudą parengė Viktorija Mitkutė