Roberto Patronaičio nuotr.

Javapjūtei ritantis į pabaigą, po truputį pradeda aiškėti ir realūs derliaus rezultatai. Ne visiems ūkininkams palanki vasara kai kuriuos jau verčia skaičiuoti ne pelną, bet nuostolį. Krekenavoje ūkininkaujantys ūkininkai Darius Česevičius ir Vigandas Petrėnas vieni iš tų, kuriems šiųmetė sausra padarė nemažai žalos ir jau dabar aiškėja, kad patirti nuostoliai sieks nemažas sumas. Tačiau ūkininkai teigia nesitikintys gauti kokių nors kompensacijų, o drausti pasėlių, anot jų, neapsimoka, nes įmokos didelės, o grąža – maža.

Tuo tarpu į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją dėl sausros padarytos žalos atlyginimo jau kreipėsi 11 nukentėjusių ūkininkų. Teigiama, jog išmokos jiems bus mokamos Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) nustatyta tvarka.

Didieji Lietuvoje veikiantys bankai pažymi, jog ypatingai prastos situacijos dėl ūkininkų mokumo bent jau kol kas dar nejaučiantys, tačiau pripažįsta, jog buvo ūkininkų, kurie kreipėsi su prašymais peržiūrėti susidariusią prastą finansinę padėtį.

Skaičiuoja nuostolius

Ūkininkas Darius Česevičius derliaus kokybe nesiskundė, tačiau teigė, jog iš vieno hektaro prikūlė trimis tonomis mažiau nei įprastai.

„Patirsime dėl to nemažų nuostolių. Kiek žinau, jokių kompensacijų už tai nebus. Bandėme kreiptis į seniūniją, sakė, kad nepradėtume vėl verkti. Siūlė už hektarą po 7 eurus, – slogios nuotaikos apimtas kalbėjo ūkininkas. – Nors, pavyzdžiui, Radviliškio rajone visi džiaugiasi – ten geriau negu pernai. O pas mus visai nelijo. Pernykštis derlius buvo 7,5 tonos iš hektaro, o šiemet vos 4 tonos išėjo. Mes pernai ir nesiskundėm.“

Kitas ūkininkas Vigandas Petrėnas taip pat netrykšta optimizmu.

„Kviečių derlingumas perpus mažesnis. Grūdas irgi nesubrendęs išdžiūvo, taigi ir mažesnis. Jei ankstesniais metais grūdai būdavo ekstra ar pirmos klasės, tai dabar tik ketvirta klasė, o tai yra pašariniai grūdai. Viena kita mašina iš mano ūkio buvo ir pirmos klasės, bet didžioji dalis – pašariniai. Tuo momentu kai reikėjo lietaus, išdžiovino, buvo karšta. Su rapsais lygiai taip pat“, – apmaudo neslėpė V. Petrėnas.

Tiesa, jis sako nuostolių kol kas dar neskaičiavęs, tačiau neabejojantis, jog jų tikrai patirs.

Ūkininkai Vigandas Petrėnas (kairėje) ir Darius Česevičius vieni iš tų, kuriems šiųmetė sausra padarė nemažai žalos ir jau dabar aiškėja, kad patirti nuostoliai sieks nemažas sumas./ Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Ūkininkai Vigandas Petrėnas (kairėje) ir Darius Česevičius vieni iš tų, kuriems šiųmetė sausra padarė nemažai žalos ir jau dabar aiškėja, kad patirti nuostoliai sieks nemažas sumas./ Algimanto Barzdžiaus nuotr.

„Savaime aišku, kad nuostolių patirsime. Jei rapsų anksčiau kuldavome apie keturias tonas iš hektaro, tai dabar tik apie dvi. Dėl karščio ir rapsų aliejingumas mažesnis, o tai taip pat mažina supirkimo kainą. Kiek tiksliai patirsiu nuostolių, dar neskaičiavau“, – kalbėjo ūkininkas.Nors daugelis skundžiasi sausais ir karštais šių metų pavasario-vasaros orais, tačiau prie jų prisidėjo dar ir kruša, kuri galutinai sunaikino dalies ūkininkų jau kulti pribrendusį derlių.

„Situacija gal nebūtų tokia bloga, jei praėjusiais metais būtų buvę daugiau drėgmės, žiemą sniego, o dabar dar jaučiasi pernykštė sausra – viskas išdžiūvo. Maža to, kad sausra išdžiovino pasėlius, tai dar tada, kai reikėjo juos kulti, dar ir kruša juos išdaužė“, – apie liūdną situaciją ūkyje pasakojo krekenaviškis V.Petrėnas.

Jis taip pat nesitiki ir jokios kompensacijos, kuri bent kažkiek padėtų padengti patirtus nuostolius.

„Dar kol kas dėl kompensacijų domėtis neteko ir nieko nežinau. Bet girdėjau gandus, kad planuoja po kelis eurus už hektarą mokėti. Tai jeigu 100 ha ir už juos gausim kelis šimtus eurų, tai kas iš to? Tada geriau tegul sako, kad neturi pinigų ir iš viso neduoda, nes čia atrodo kaip pasityčiojimas, žmonių kiršinimas“, – pasipiktinęs kalbėjo ūkininkas.

Draustis neapsimoka

Nors jau nuo praėjusių metų pasėlius galima drausti nuo sausros, o anksčiau tai buvo galima daryti ir nuo kitų meteorologinių reiškinių, tačiau abu kalbinti ūkininkai sakė pasėlių nedraudžiantys.

„Ne, nesame apsidraudę, nes neapsimoka. Įmoka didelė, o, reikalui esant, nieko gero nemoka“, – savo apsisprendimą nedrausti pasėlių aiškino D. Česevičius.

Tokios pat nuomonės ir V. Petrėnas.

„Swedbank” Smulkių verslo klientų ir rinkodaros vadovas Aivaras Janušauskas.

„Swedbank” Smulkių verslo klientų ir rinkodaros vadovas Aivaras Janušauskas.

„Pasėlių nesam apsidraudę. Draustis neapsimoka. Jei viskas gerai, visus nuostolius galima išlyginti per porą metų ir gaunasi tas pats, kas draudimas. Pasiskaičiavus, geriau yra nedrausti“, – įsitikinęs ūkininkas.Paklausus, ar pritartų bendro fondo steigimui, iš kurio, reikalui esant, būtų mokamos kompensacijos, pašnekovai nebuvo linkę ir tam pritarti.

„Žiūrint, kiek reikės į tą fondą mokėti. Kad ir kalbant apie draudimą. Pavyzdžiui, aš turiu 130 hektarų ir jeigu man už kiekvieną reikėtų mokėti po 100 eurų, tai ar verta man drausti? Jau geriau tuos 13 tūkst. eurų pasidėsiu į banką ir nejudinsiu tų pinigų“, – samprotavo ūkininkas D. Česevičius.

V. Petrėnas taip pat negalėjo pasakyti, ar iš tiesų gera idėja steigti minėtą fondą.

„Sunku pasakyti. Pavyzdžiui, steigiant fondą, tai vienas ūkininkas dėsis, kitas – nesidės, sakys – man nereikia. Steigti kokį kooperatyvą, kai, pavyzdžiui, kokie penki ūkininkai susitaria kartu pirkti trąšas, kad būtų pigiau, bet vėlgi sunku susitarti – liaudis tokia, kad kiekvienas žiūri į savo kiemą“, – bendruomeniškumo ir savitarpio supratimo tarp pačių ūkininkų pasigedo V. Petrėnas.

Ūkininkai nesijaučia saugūs

Ūkininkaudami mūsų šalyje pašnekovai teigė besijaučiantys palikti likimo valiai – jiems trūksta saugumo garantijų.

„Ne, tikrai nesijaučiame saugūs. Niekas į mus nežiūri rimtai. Kas mums čia ką padės? Niekas. Patys turime kapstytis iš visų bėdų. Maža to, kad derliaus nėra, tai dar ir grūdų kainos šiais metais mažos. Kad dar kaina būtų didesnė, tai gal kaip nors išsilygintume. Pernai buvo 200 eurų už toną. Taigi, kad ir keturias tonas iš hektaro prikultume, tai dar dar, bet, kai šiemet kviečius pridavėm po 150 eurų ir už hektarą gavom 600 eurų, o investavome – 800… Gaunasi, kad nebeužtenka padengti netgi to, ką įdėjome, o apie kažkokį uždarbį visai nėra kalbos“, – apmaudą liejo D. Česevičius.

Kad ūkininkai nesijaučia saugūs ištikus kokiai nors stichijai, pripažino ir Kėdainių ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas.

„Šioje vietoje turime problemų. Jau daug metų kai bandome įkurti kažkokį fondą, kad truputį kompensuotume vienas kitam patirtus nuostolius. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) po truputį žengia į priekį, tačiau kol kas ta idėja nėra įgyvendinta. Taigi, teoriškai yra du būdai apsisaugoti – draudimas ir fondas. Draudimas bando judėti į priekį ir po truputį drausti nuo sausros, o su fondu kol kas stringam“, – apie prastą ūkininkų padėtį kalbėjo sąjungos pirmininkas.

Paklaustas, kokia tvarka turėtų būti, kad ūkininkai bent kažkiek jaustųsi saugesni ištikus gamtos stichijoms, V. Ivanauskas pusiau juokais, pusiau rimtai teigė, jog kaskart, pasikeitus ministrui, tikimasi palankesnių sąlygų.

„Kalbant apie fondą, daugybę metų mes apie jį svarstom, kad būtų kažkokia alternatyva draudimams. Gal, kai ateis naujas ministras, kažką padarys (juokiasi). Su kiekvienu nauju ministru vis dar tikimės“, – viltingai sakė sąjungos pirmininkas.

SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.

SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.

Patikimiausi – savi fondaiDraudimais ir fondais nepasitiki ne tik Krekenavoje ūkininkaujantys ūkininkai. Kaišiadorių rajone, kurį šįmet taip pat skaudžiai džiovino sausra, rapsai jau baigti kulti. Pasak Žemės ūkio rūmų pranešimo, kuriame cituojamas savivaldos organizatorius Marijonas Mitkus, ypač prastas derlius ūkiuose, kurie ribojasi su daugiausia nuo sausros nukentėjusiais Elektrėnų ir Trakų rajonais. Tačiau nepaisant to kaišiadoriečiai kritiškai vertina draudikų pasiūlymus.

„Gyvenimo patirtis rodo, kad kol kas efektyviau pačiam ūkininkui įsisteigti nuosavą fondą ir taip ruoštis galimiems nuostoliams kompensuoti“, – sakė M. Mitkus.

Tačiau krekenavišis ūkininkas D. Česevičius sakė tokio savo fondo neturintis. Ir tikisi, jog ateinantys metai bus geresni, per kuriuos pavyks išlyginti šiųmečius nuostolius.
„Ne, jokio savo asmeninio fondo neturiu – ką turim, tą turim. Kažkaip išsisuksim, išsilaižysim tas žaizdas iki kitų metų ir tikėsimės, kad kitais metais bus geriau. Nepirksim šiemet trąšų ar dar kažko, nebus į ūkį investicijų. Lauksim vėl kitų metų“, – ateities planus dėliojo ūkininkas.

Draudimo apsauga neįsigaliojo, bet svarstys žalos atlyginimo galimybes

Vienintelio Lietuvoje specializuoto draudiko „Vereinigte Hagel”, siūlančio pasėlių draudimą nuo meteorologinių reiškinių vadovo pavaduotojo Martyno Rusteikos teigimu, besikeičiančios oro sąlygos žemdirbiams kasmet pridaro vis daugiau žalos.

„Nors pasėliai šiais metais peržiemojo labai gerai, tačiau susidūrėme su vasaros rizikomis. Šiemet iš 967 apsidraudusių žemdirbių iš visos Lietuvos sulaukėme 704 pranešimų apie gamtos stichijų padarytas žalas. Anksti prasidėjusi stichinė sausra, liūtys, kruša atskiruose rajonuose pridarė nemažai nuostolių, kurie nuolat didėja“, – pasakojo M. Rusteika.

Anot jo, 2019 derliaus metais Kėdainių rajone iš viso buvo apdrausti 73 ūkiai. Visas apdraustas plotas sudarė 22 tūkst. 500 hektarų, o draudimo bendrovė prisiėmė 24,9 mln. eurų atsakomybę už apdraustus pasėlius. Didžioji dalis ūkių kreipėsi į draudimo bendrovę ir buvo užfiksuoti 54 žalų pranešimai.

„Pagal ŽŪM darbo grupėje patvirtintą metodiką stichinės sausros pasireiškimas vertinamas tik tada, kai SPI 2 (kritulių kiekio indeksas 2 mėnesių laikotarpiu) indekso vertė mažesnė nei –1,7. Ši reikšmė Kėdainių rajone nebuvo pasiekta, todėl draudimo apsauga neįsigaliojo. Tačiau savidraudos fondo valdyba atsižvelgusi į ekstremalią situaciją dėl stichinės sausros, leido vertinti nuostolius. Dėl žalų išmokos bus sušauktas specialus valdybos posėdis“, – apie nuostolių kompensavimą nukentėjusiems ūkininkams sakė savidraudos fondo Lietuvoje vadovo pavaduotojas.

Kalbant apie nuostolių atlyginimą visoje Lietuvoje, M. Rusteika pabrėžė, jog atskiruose rajonuose žalos vis dar vertinamos, todėl draudimo išmokų sumos gali keistis.

„Tačiau galima teigti, jog išmokos sieks arti 3 mln. eurų. Daugiausia nuostolių išmokėta už liūties ir krušos padarytus nuostolius“, – komentavo vadovo pavaduotojas.

Banko „Luminor“ verslo klientų departamento vadovas Lietuvoje Vytis Žegužauskas.

Banko „Luminor“ verslo klientų departamento vadovas Lietuvoje Vytis Žegužauskas.

Pasėlius draudžia beveik penktadalis ūkiųNors anksčiau nuo sausros padaromos žalos Lietuvoje nedraudė nei viena įmonė, tačiau, pasak M. Rusteikos, po 2018 metų stichinės sausros buvo atsižvelgta į žemdirbių prašymus sukurti draudimo produktą, kuris padėtų tinkamai apsisaugoti nuo šios rizikos. „Todėl šį pavasarį startavome su bandomuoju draudimo produktu nuo stichinės sausros, o jau vasaros laikotarpiu tenka reguliuoti žalas atskiruose Lietuvos rajonuose, – kalbėjo draudikas. – Kadangi tai buvo tik bandomasis projektas iš viso apdraudėme daugiau kaip 3,5 tūkst. hektarų javų ir rapsų pasėlių. Šiuos laukus draudė 13 žemdirbių iš skirtingų Lietuvos rajonų.

M. Rusteikos teigimu, kiekvienais metais apdraudžiama apie 15–18 proc. visų deklaruotų draustinų pasėlių. Šiais metais savo pasėlius nuo meteorologinių reiškinių saugo beveik 1000 ūkininkų, o visas draustinas plotas sudaro apie 270 tūkst. hektarų.

„Šiuo metu pasėlius nuo meteorologinių reiškinių labiau saugo didesni ūkiai, kurie anksčiau susidūrė su derliaus praradimais ir šios patirtys vertė ieškoti sprendimų. Tačiau ieškome ir kuriame naujas galimybes ir smulkiems ūkiams“, – sakė filialo vadovo pavaduotojas.

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, ūkininkai vis dar vangiai draudžia pasėlius, pašnekovas pagrindine priežastimi įvardijo neteisingą nuomonę, jog tai yra labai brangu.

„Pavyzdžiui, vidutinis draudimo įmokos tarifas 2019 metais sudarė 3,35 procento nuo draudimo sumos. Valstybė skatina pasėlių draudimą ir prisideda kompensuodama dalį įmokų. Atskiros rizikos (iššalimas ir stichinė sausra) kompensuojamos net iki 70 procentų iš ES lėšų, kitos rizikos (kruša, liūtis, audra) kompensuojamos iki 50 proc. iš valstybės biudžeto. Tad įmokos nuo vasaros rizikų (krušos, liūties ir audros) kainuoja nuo 4–5 eurų už hektarą. Norime „sulaužyti“ mitą, kad draudimas labai brangus“, – detalizavo M. Rusteika.

Į bankus nesikreipia

Banko „Luminor“ verslo klientų departamento vadovas Lietuvoje Vytis Žegužauskas teigė, jog ūkininkai dažniau kreipiasi ne dėl šių, bet dėl praėjusių metų sausros padarinių.

„Panašu, kad šie metai ūkininkams bus visai neblogi. Ūkininkai pokalbiuose nurodo, kad grūdinių kultūrų derlius yra geras, labai rimtų sausros padarinių nesijaučia, – situaciją įvardijo V. Žegužauskas. – Šių metų pirmąjį pusmetį ūkininkai daugiau kreipėsi su prašymais koreguoti paskolų grąžinimo grafikus dėl praėjusių metų prastesnių rezultatų. Mes kiekvieną atvejį visada sprendžiame individualiai – suradome galimybių atidėti mokėjimus, pratęsėme apyvartinėms lėšoms skirtus kreditus. Ūkininkų kreipimaisi yra labiau pavieniai – tai nėra masinis reiškinys.”

Vienintelio Lietuvoje specializuoto draudiko „Vereinigte Hagel” vadovo pavaduotojas Martynas Rusteika.

Vienintelio Lietuvoje specializuoto draudiko „Vereinigte Hagel” vadovo pavaduotojas Martynas Rusteika.

„Swedbank” Smulkių verslo klientų ir rinkodaros vadovas Aivaras Janušauskas sakė, kad bankas kol kas ūkininkų prašymų peržiūrėti finansavimo sutartis ar suteikti papildomą finansavimą dėl nuostolių, kuriems įtaką padarė sausra, nėra gavęs.„Nuolatos bendraujame su savo klientais ir sausra bei galimi nuostoliai yra dažniausiai aptariama tema. Tačiau šiuo metu vyksta intensyvi rugiapjūtė ir tik nuėmus derlių paaiškės, koks pelnas/nuostolis ūkio laukia. Tuomet bus vertinami galimi sprendimai. Finansavimo sutarčių perdėliojimas yra viena iš galimų alternatyvų“, – įvykiams už akių neskubėjo užbėgti bankininkas.

Kaip žinia, praėję metai taip pat buvo sausringi, bet A. Janušauskas pažymėjo, jog sisteminio ar gausaus ūkininkų prašymų kiekio koreguoti paskolų grąžinimo grafikus praėjusiais metais tikrai nebuvo.

„Pavieniais atvejais klientai kreipdavosi dėl suprastėjusių finansų bei galimybės peržiūrėti/perdėlioti finansines (kredito) sutartis. Visais atvejais atsižvelgdavome į kliento situaciją ir ieškodavome abipusio sprendimo“, – sakė „Swedbank“ atstovas.

SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis, kaip ir prieš tai kalbėję pašnekovai pažymėjo, jog šiais metais su ūkininkais dar kol kas neteko kalbėti apie jų problemas, susijusias su sausra.

„Skirtingai negu 2018 metais, šiemet užklausų dėl patirtų nuostolių iš žemės ūkio sektoriuje veikiančių įmonių dar nesame gavę. Kilus nesklandumų, klientus visuomet raginame kreiptis į banką, kad galėtume padėti išspręsti susiklosčiusią situaciją. Visus atvejus sprendžiame individualiai, atsakingai įvertindami konkrečias aplinkybes“, – tikino A. Žagūnis.

Ministerija ieško išeities

ŽŪM ieškodama sprendimų, kaip padėti nuo sausros nukentėjusiems ūkininkams, birželį oficialiai kreipėsi į EK prašydama sušvelninti ekologiniu požiūriu svarbių vietovių reikalavimų sąlygas Lietuvos ūkininkams, nukentėjusiems nuo sausros.

EK įvertino situaciją ir rekomendavo Lietuvai pačiai apsispręsti, kokias lengvatas taikyti.

ŽŪM informuoja, kad žalinimo ir kitų reikalavimų įgyvendinimo lengvatos bus taikomos visiems šalies ūkininkams.

ŽŪM turi pagrindo manyti, kad šiemet dėl užklupusios sausros Lietuvai taip pat bus suteikta galimybė išmokėti ir didesnius – iki 75 proc. (vietoje buvusių 50 proc.) – tiesioginių išmokų avansus, o Lietuvos kaimo plėtros programos plotinėms priemonėms – iki 85 proc. (vietoje buvusių 75 proc.).

Planuojama, kad tiesioginių išmokų avansai už 2019 m. turėtų būti pradėti mokėti nuo spalio 16 dienos.

 

Rasa JAKUBAUSKIENĖ