Pasaulio religijos labai skirtingai vertina meilę, santuoką ir kūniškus malonumus: vienos tai laiko Dievo dovana, aukščiausia malone ir palaima, kitos reikalauja įvairių apribojimų.

Krikščionybė

Dieviškieji krikščionybės įstatymai gana griežti. Tradicinė santuoka ir šeima laikomos vienomis didžiausių žmonijos vertybių, o seksas vertinamas kaip priemonė giminei pratęsti, o ne malonumui gauti. Bažnyčia pasisako prieš kontraceptines priemones. Vienintelė kontracepcija – susilaikymas. Didžiausia dorybė – nekaltumas, skaistybė. Tačiau Naujajame testamente Šv. Paulius savo laiškuose rašo, kad vyrui geriau vesti, nei degti geiduliu, gašlumu. I laiško korintiečiams 7 skyriaus 4 eilutė byloja: ,,Žmona neturi valios savo kūnui, bet vyras. Panašiai ir vyras neturi valios savo kūnui, bet žmona.“

Nors Dievas yra meilė, bet civilinė santuoka „be bažnyčios, be altorių“ Dievui negalioja. Meilės ryšiai be bažnytinio santuokos sakramento – nuodėmė. Jei esate atsidavę katalikai, bet susituokus paaiškės, kad netinkate vienas kitam kaip vyras ir žmona, nedarnios santuokos kryžių teks nešti visą gyvenimą, nes krikščionybė netoleruoja skyrybų. Santuoka galioja tol, kol vyrą ir žmoną išskiria mirtis. Tik našliu ar našle tapęs sutuoktinis gali vesti antrą kartą. Todėl po bažnytinės santuokos išsiskyrusiems žmonėms antrą kartą draudžiama tuoktis bažnyčioje. „Išsiskyrėliai“, susituokę civiline santuoka ar turintys nevedybinių santykių, laikomi sugulovais. Tokiems sutuoktiniams per išpažintį kunigai neduoda išrišimo, jie negali būti krikšto tėvais.

Nesantuokinis seksas – didelė nuodėmė. Masturbacija taip pat laikoma nuodėme. Griežtai smerkiamas ir homoseksualumas.

Islamas

Islamo šventojoje knygoje Korane rašoma, kad vyro ir moters suartėjimas patinka Alachui. Pagal islamą vyras yra viešpats: moteris privalo jam paklusti ir ir suteikti malonumą. Tačiau poros santykiai turi būti vedybiniai. Pranašas Mahometas turėjo daug žmonų. Viena dažniausiai cituojamų Korano eilučių skelbia: „Veskite tokias moteris, kurios jums atrodo geros: ir dvi, ir tris, ir keturias.“ Svarbiausia sąlyga – vyras savo žmonas ir jų pagimdytus vaikus turi išlaikyti bei visoms skirti dėmesio.

Musulmonai gali turėti kelias žmonas. Scanpix nuotr.

Islamas, skirtingai nei krikščionybė, leidžia skirtis ir vėl vesti tiek kartų, kiek vyras nori. Vyrui tereikia pasakyti musulmonų dvasininkui mulai, kad moterį veda metams, mėnesiui ar tik vienai dienai, nes nori ją patikrinti, ar ji tinka į žmonas, ir jis būna sutuokiamas. Skiriasi musulmonai taip pat lengvai, kaip ir veda. Užtenka tris kartus prie liudininkų pasakyti: „Tu man ne žmona, tu man ne žmona, tu man ne žmona“ – ir santuoka laikoma nutraukta.

Koranas vyrui liepia būti su visomis žmonomis vienodai švelniam, neskriausti jų ir patenkinti vedybų guolyje: „Jei baiminatės, kad nebūsite teisingas ir negalėsite visų vienodai patenkinti, veskite tik vieną.“ Per trumpas lytinis aktas laikomas liga, kurią reikia gydyti. Pranašas įsakė, kad nė viena musulmonė neliktų nekalta mergina. Jis nemėgo susilaikymo, todėl tarp islamo išpažinėjų nėra vienuolių.

Vienintelis islamo draudimas – nesimylėti per šventąjį mėnesį ramadaną (bet tik šviesiuoju paros metu) ir keliaujant į šventąjį miestą Meką – Mahometo gimtinę, kurią kiekvienas musulmonas privalo aplankyti bent kartą gyvenime. Kiekvienas malonumo suteikimas moteriai vyrą priartina prie rojaus, į kurį jis pateks po mirties ir bus Alacho dosniai apdovanotas: nuolat puotaus jaunų moterų draugijoje.

Namuose musulmonės gali dėvėti seksualius drabužius, bet gatvėje joms savo grožį rodyti nevalia. Viešose vietose galvą jos privalo pridengti hidžabu (skraiste), dėvėti visą kūną dengiantį ilgą rūbą: šiitės – čadrą, afganistanietės – burką.

Musulmonai žmonoms neatleidžia neištikimybės – už tai moterys baudžiamos žiauria mirtimi užmėtant akmenimis.

Judaizmas

Judaizme seksualinis aktas vadinamas „micwah“. Tai paklusnumas įsakymui, humaniškas poelgis ir Dievo dovana. Jei šią užduotį atliksite gerai, tapsite panašus į Viešpatį.

Tačiau išpažįstantiems judaizmą, mylėtis leistina tik tuomet, kai sutuoktiniai sudaro vedybinę sutartį. Vienas iš sutarties punktų yra „onach“ – pareiga reguliariai mylėtis su žmona. Jei sutuoktiniai vienas kitam netinka, judaizmas, skirtingai nei krikščionybė, leidžia jiems išsiskirti.

Šventojoje judaizmo knygoje Talmude, panašiai kaip ir musulmonų Korane, aiškiai nurodyta, kiek kas gali mylėtis. Pavyzdžiui, darbininkui būtini du kartai per savaitę, o mokslininkui pakanka tik vieno. „Viskas taip apgalvota, kad nepervargtum ir kad nebūtų per mažai, jog nenorėtum nueiti klystkeliais“, – teigia rabinai. Pasak jų, geriausias metas meilei yra nuo penktadienio vakaro iki šeštadienio vakaro. Talmude galima rasti daugybę meilės žaidimų apribojimų: žmoną galima glamonėti, bet nevalia žiūrėti ir liesti delnais intymiausių jos kūno vietų. Negalima mylėtis dieną, degant šviesai ir netoli šventųjų knygų. Sutuoktiniams draudžiama vaikščioti nuogiems. Žydams vyro sėkla yra didžiulė vertybė, Dievo dovana, todėl kiekvienas sėklos išsiliejimas ne moters kūne yra nuodėmė, nedovanotinas švaistymas. Taigi, žydams draudžiama masturbacija, nutrauktas lytinis aktas bei prezervatyvai.

Induizmas

Ši religija bene labiausiai tolerantiška didžiausiam žmonijos džiaugsmui – meilei ir seksui. Induizmas moko, kad net pasaulio sukūrimas buvo dievų seksualinio akto rezultatas. Vyro penis yra dieviškasis įrankis, o moters makštis – meilės dievo namai. Lytinis suartėjimas – dieviškosios palaimos apraiška. Nuo seno Indijoje falas yra vienas dažniausių garbinimo objektų, jis laikomas dievo Šivos įsikūnijimu. Falo garbinimo pėdsakų yra visose religijoje, tik krikščionybėje jis laikomas „priešu“ – šėtono įrankiu.

Indijoje poras superša tėvai. Scanpix nuotr.

Induistai nuo seniausių laikų tobulina sekso techniką, kuri išsamiai aprašyta senoviniuose erotiniuose raštuose – Kamasutroje. Besimylintys žmonės tampa tyresni, geresni, gražesni, o svarbiausia – laimingesni.Vieno Indijos miestelio Kadžuracho šventyklos sienos papuoštos tūkstančiais realistiškų skulptūrų, vaizduojančių erotines scenas.

Susilaikymas ir geismas nėra laikomi priešybėmis, tai energijos formos, galinčios viena kitą pakeisti, tobulinti, sustiprinti. Nors asketizmą induistai laiko pagirtinu dalyku, tačiau jo neturi būti per daug – tada žmoguje atsiranda daug pavojingo „karščio“, kuris gali sukelti gaisrus, sausras, žemės drebėjimus. Tačiau negalima mylėtis per menstruacijas, nėštumą ir mėnulio pilnatį.

Induistų visuomenė suskirstyta kastomis. Nevedybiniai santykiai ir nesantuokiniai vaikai leistini tik tarp tos pačios kastos atstovų. Jei vyras nusprendė tuoktis (pagal induizmo papročius poligamija leistina), pirmąją žmoną išrenka tėvai. Taigi, būsimą žmoną vyras neretai pamato tik vestuvių dieną. Senovėje už žmoną būdavo mokama grynais pinigais, auksu arba gyvuliais. Pačios vertingiausios – nekaltos merginos. Tačiau jeigu jaunikiui merginos nekaltybė nesvarbi, jis gali gerokai pasiderėti su būsimos žmonos tėvais.

Induizmas, kaip ir krikščionybė, islamas bei judaizmas, draudžia nutrauktą lytinį aktą bei masturbaciją, kad be naudos nepražūtų Dievo dovana – vyro sėkla. Žmona privalo visam gyvenimui likti su vyru. Sutuoktiniui mirus, žmona negali dar kartą tekėti. Ji privalo visą gyvenimą gedėti.

Budizmas

Budizme nėra dievo, kuris baudžia, nėra ir nuodėmės sąvokos. Egzistuoja tik karma – priežasties ir pasekmės dėsnis. Žmogus pats kuria savo likimą asmeninėmis pastangomis – ką pasėsi, tą ir pjausi. Nėra ir neištikimybės sąvokos. Galite mėgautis seksualine laisve, kiek tik norite, svarbiausia, kad nesulaužytumėte budistinio neskriaudimo principo, neįžeistumėte, neįskaudintumėte partnerio. Budistai laikosi vadinamojo vidurio kelio: nuosaikus gyvenimas vengiant abiejų kraštutinumų – maniakiško asketizmo bei nežaboto geidulingumo, ištvirkavimų, kurie žmogui sukelia kančias, ligas ir priartina prie mirties. Budistai tiki nuolatiniu atgimimu, todėl žmogaus tikslas – gyventi taip, kad ištrūktų iš atgimimų rato ir pasiektų amžinąją palaimą – nirvaną.

Budizmo įkūrėjas Buda (Sidharta Gautama) turėjo 500 meilužių. Seksas budistams – meilės išraiškos būdas, o kūnas – įrankis, suteikiantis džiaugsmo kitiems. Dvasinė ir fizinė meilė – tai apsikeitimas vyriška ir moteriška energija bei darnos siekimas. Budizme ne tik vyrai, bet ir moterys gali turėti kelis partnerius. Vyras nėra pranašesnis už žmoną. Kad šeimoje klestėtų gerovė ir nė vienas nekentėtų, jie turi gerbti vienas kitą.

Budizmas nedraudžia homoseksualumo. Leidžiama viskas, kas malonu abiem partneriams. Draudžiama tik kraujomaiša, nes gali sukelti apsigimimus.

Daug vienuolių budistų, gyvendami vienuolyno bendruomenėse, laikosi celibato, bet Kinijoje ir Japonijoje dvasininkai, vadovaujantys apeigoms budistų šventyklose, dažnai būna vedę.

Parengė Evalda Dagilė