Maždaug trijų hektarų braškyną turintis ūkininkas J. Zaborskis neslėpė, kad pirmųjų lietuviškų uogų derlius bus gerokai vėlyvesnis, o ir pačių uogų bus gerokai mažiau. M. Garucko nuotr.

Itin sausas pavasaris jau grasino ūkininkams ir sodininkams apkarpyti derlių, tačiau praėjusią savaitę per šalį praslinkusi šalčio banga smogė visu smarkumu.
Skaičiuojama, kad vietomis iki minus septynių laipsnių nukritusi temperatūra sunaikino didelę dalį derliaus. Todėl lietuviškų vaisių ir daržovių kainos gali pasiekti rekordines aukštumas.
Panevėžio rajono ūkininkai ir sodininkai liūdnai juokauja, kad jų veikla neša ne pelną, o tik nuostolius. Prieš dvejus metus Lietuvą skandino liūtys, supūdžiusios derlių, praėjusiais metais kankino sausra, o šiemet kaip giltinė sodus ir daržus šienavo šalčiai.
Vieno didžiausių Lietuvoje Dembavos medelyno direktorius Gytis Kuliešius teigė, kad praėjusios savaitės pabaigoje, kai Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba Panevėžio rajone užfiksavo 6,7 laipsnių šaltį, medelyne nušalo praktiškai visas obuolių ir kitų vaismedžių derlius.
„Apie ankstyvąsias veisles net nekalbame – vasarinių obuolių nebus visai. O vėlyvosios veislės, kur dar nebuvo prasidėjęs tikrasis žydėjimas, – dar dar.
Buvome atlikę skaičiavimus, tai vienur žiedų netektis siekia visus šimtą procentų, kitur – apie 86 proc. Sunaikinti buvo net neišsiskleidę žiedai. Tikroji padėtis paaiškės tik birželį, kai ims kristi obuolių užuomazgos“, – pasakojo G. Kuliešius.
Nušalo ne tik obelys, bet ir vyšnios, trešnės, slyvos, kriaušės, mat visi medžiai jau žydėjo. Anot direktoriaus, baisiausia yra ne prarastas derlius, o tai, kad šalčiai daug žalos padarė ir medžiams.
Sodo atvykę apžiūrėti mokslininkai nustatė, kad gamtos kataklizmai vaismedžiams sukėlė savotišką stresą, tai sustabdė jų vegetaciją.
„Žydėjimas yra pats jautriausias medžių tarpsnis, tokios didelės šalnos pažeidžia ne tik žiedus, bet ir sukelia stresą pačiam augalui.
Dabar matome tik vaizdą, kad obuolių nebus arba jų bus labai mažai. Bet pačiam medžiui irgi sudėtinga, matosi pagal lapelius, kad augalas vos kvėpuoja. Y
pač paveikė tai, kad buvo labai sausas pavasaris. Sausra ir paskui šaltis – pati pavojingiausia kombinacija visiems augalams.
Labai tikėtina, kad tikrąją žalą pamatysime gerokai vėliau“, – sakė Dembavos medelyno vadovas.
 Kainas diktuoja lenkai
Dabar didžiausias darbas – išgelbėti apšalusius vaismedžių sodinukus. Anot G. Kuliešiaus, patys pirmieji lapeliai po rekordiškai šaltų naktų liko pajuodę, nuvytę.
Skirtingai nuo nušalusio derliaus, tokius lapelius dar galima išgelbėti specialiomis amino rūgščių injekcijomis – poveikis labai panašus, kaip dehidrataciją patyrusiam žmogui sulašinti lašelinę. „Jeigu paliksime likimo valioje, nieko nebus ir kitais metais.
Žuvusių žiedų ir kartu derliaus jau nepavyks išgelbėti, bet sodinukus dar bandysime. Nors po tokių trejų nedėkingų metų bus labai sunku atsigauti“, – kalbėjo G. Kuliešius. Kiekviename regione šalnos derlių paveikė skirtingai, bet palietė praktiškai visą Lietuvą.
Prognozuojama, kad lietuviško derliaus prekybos vietose bus labai mažai. Keliant kainas bandyti kompensuoti patirtus nuostolius, anot medelyno direktoriaus, būtų nerealu.
Mat kainas diktuoja ne ūkininkai ar augintojai, o kaimynai lenkai. „Lenkijoje šalnų nebuvo, tad greičiausiai Lietuvos prekybos vietos bus užverstos lenkiškais obuoliais. Negalėsime prašyti didesnių kainų, kai šalia bus pigių lenkiškų obuolių.
Lietuviškų vaisių ir uogų šiemet bus retenybė. Bet kaip visada tokiais atvejais, galbūt atsiras nesąžiningų prekiautojų, kurie bandys užsidirbti prekiaudami neva lietuviškais obuoliais ar uogomis, atvežtais iš užsienio“, – pažymi G. Kuliešius.
Jau treti metai, kai šėlstanti gamta sunaikina dalį derliaus, tačiau jo apdrausti nė viena Lietuvos draudimo bendrovė nesiryžta, mat per didelė rizika.
Pasak pašnekovo, jeigu ir apdraustų, draudimo kainos būtų didžiulės, tad tektų branginti produkciją, tuomet ji prarastų savo konkurencingumą. „Labai sudėtingi metai laukia. Šiuo metu nėra ekonominės naudos nei iš draudimo, nei technologijų, apsaugančių sodų derlių nuo šalnų. Nežinia, ar kada atsipirktų tokios investicijos, kad gautume ekonominę naudą“, – pripažįsta G. Kuliešius.
Lietuviškos braškės – tik paskanauti
Paprastai birželio pradžioje ant prekystalių pasirodo ir pirmosios lietuviškos braškės. Tačiau atrodo, kad šiemet teks mėgautis ne lietuviškomis, o lenkiškomis ar graikiškomis uogomis. Mat šalčiai masiškai nukando tik pradėjusias žydėti ankstyvąsias braškes.
Kaip sakė Velžyje braškių ūkį turintis Jonas Zaborskis, nušalo ne tik ankstyvosios veislės, bet ir tie uogienojai, kurie tik buvo užmezgę žiedus. Neišgelbėjo nė tai, kad visas ūkininko braškynas buvo apdengtas specialia nuo šalnų saugančia agroplėvele. „Jeigu nebūtų uždengta plėvele, derliaus visai neturėčiau.
Bijau ką ir kalbėti, gal su vėlyvųjų veislių braškių derliumi viskas bus gerai, bet šių turime labai nedaug. Tikroji situacija pasimatys, kai sušils orai, nes dabar niekas nesiskleidžia. Gal galima bus suskaičiuoti tuos pajuodusius nušalusius žiedus, dabar tik spėliodamas galiu įvertinti žuvusį derlių“, – kalbėjo J. Zaborskis.
Jo teigimu, prieš penkiolika metų, kai tik ėmėsi auginti braškes, tokios didelės šalnos pavasarį buvo gana įprastas reiškinys, bet paskui orai keletą metų neskriaudė augintojų, todėl savo braškių ūkį išplėtė iki trijų hektarų. Šalnos žydint sodams yra gana įprastos, tačiau tokios didelės kaip šiemet – jau pražūtingos.
„Puolėme didesnius plotus auginti, bet dabar supratau, kad su braškynu didelio verslo nepadarysi. Labai rizikingas dalykas – arba išloši, arba praloši. Kai nedidelį plotą augini, tai ir nuostolių nėra didelių“, – pasiguodė braškių augintojas. Pasak ūkininko, šiemet lietuviškų braškių derlius bus labai kuklus ir gerokai vėluos.
O jų kainos priklausys tik nuo to, kiek plačiai pirkėjai galės atverti pinigines. Žinoma, lietuviškų uogų privalumas tas, kad į pirkėjų burnas jos keliauja šviežios, tiesiai iš laukų. „Pačių gražiausių pirmųjų uogų bus labai mažai. Mes galime prašyti ir didžiulių pinigų, bandydami kompensuoti nuostolius, bet jeigu pirkėjai nusprendžia, kad jiems per brangu, tai ir nepirks.
Visada yra pigesnių uogų, kurias pardavėjai atsiveža iš Lenkijos ar Graikijos. Mūsų privalumas tas, kad galime pateikti šviežią gražią uogą tiesiai iš lauko. Tik tokia viltis mus ir gelbėja“, – sakė J. Zaborskis. Atsodina iš naujo Gėles ir daržoves bei jų daigus auginantis Panevėžio rajono ūkininkas Alvydas Abukauskas teigė, kad nerastume nė vieno ūkininko ar sodininko mėgėjo, kuris nebūtų nukentėjęs nuo praėjusią savaitę praslinkusių šalčių.
Tačiau jam pačiam pavyko išsaugoti didžiąją dalį derliaus, auginamo šildomuose šiltnamiuose. „Jau nuo Naujųjų metų kūrenu naktimis krosnį. Esu senas vilkas, žinau, kuo tokios šalnos gali baigtis, bet kiek teko kalbėtis su kitais ūkininkais, visi labai skundžiasi, kad šaltis nukando derlių“, – kalbėjo A. Abukauskas.
Tiesa, tai, kas auginama ne šiltnamyje, viskas nukentėjo nuo šalnų – pradedant tik neseniai pasodintais dekoratyviniais gluosniais ir baigiant grūdinėmis kultūromis. Ūkininko teigimu, jam dar neteko matyti, kad nušaltų žieminiai kviečiai.
„Ten net ne šalnos, o šaltis buvo. Tą šalčiausią naktį po dvyliktos valandos nakties ėjau į šiltnamį kurti krosnies, tai termometras jau šiltnamyje rodė minus vieną. O paryčiais lauke buvo minus septyni“, – sakė ūkininkas iš Miežiškių.
Daržovių daigais ir sodinukais turguje prekiaujantis vyras pasakojo, kad tas kėlimasis naktimis šildyti šiltnamių atsipirko – jau dabar jie stovi beveik tušti, nes sodininkai mėgėjai masiškai perka pomidorų, agurkų, paprikų bei kitų daržovių daigus. Iš naujo tenka viską atsodinti. Kainos vidutiniškai svyruoja nuo euro iki pusantro už daigą.

„Žmonės vėl iš naujo perka ir sodina, nes viskas nušalo net šiltnamiuose. Daigų kainos kažkiek pakilo, bet proto ribose, nes kitaip žmonės nebepirks. Kita vertus, po tokio ledynmečio brangs visas lietuviškų vaisių ir daržovių derlius, nes išlaidos didžiulės, mokesčiai irgi nelaukia, o nuostolius kažkaip reikės kompensuoti. Tad pirkėjams reikėtų pasiruošti plačiau atverti pinigines. Kaip juokauju, jau treti metai, kai ir pats būsiu ūkininkas Alfonsas. Pirmais metais derlius prigėrė, antrais – išdžiūvo, šiemet – nušalo“, – šypsosi A. Abukauskas.

Lina Dranseikaitė

sekundė,logo