Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pelkės atkūrimas kaimų gyventojams sėja nerimą

 Daukšių krašto ūkininkai nuogąstauja dėl sumanymo atkurti Amalvos pelkę netoli Varnupių kaimo ir Daukšių miestelio (Marijampolės sav.). Jų teigimu, jiems beveik nebeliks galimybių ūkininkauti. Savo nuogąstavimus kaimo žmonės išsakė aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai, tačiau šis nieko konkretaus jiems pažadėti negalėjo.

Skaudulys – kertami medžiai

Kad Amalvos botaninio draustinio teritorijoje masiškai kertami medžiai, Daukšių miestelio ir greta esančių kaimų gyventojai pastebėjo šios vasaros viduryje. Dabar darbai dar labiau įsibėgėję – pamiškėje jau sukrautos rąstų rietuvės. Daukšiečiai vieni kitų klausinėjo, gal kuris žino, kodėl kertami medžiai, bet konkretaus atsakymo nė vienas nežinojo. Tik po gyventojų inicijuoto susitikimo su aplinkos ministru K.Mažeika paaiškėjo, kad Amalvos pelkėje medžiai kertami siekiant atkurti sovietmečiu numelioruotą pelkę. Sumedėjusi augalija kertama maždaug 200 hektarų plote. Tačiau tokie paaiškinimai vietos gyventojų netenkina – jie nesupranta, kodėl jie dar prieš pradedant pelkės atkūrimo darbus nebuvo supažindinti su vykdomu projektu, jo tikslais ir nauda.

amalvos

Vietos gyventojas Zenius Švirinas pasakojo, kad aplinkinės su pelke besiribojančios pievos iš gyventojų buvo supirktos dar apie 2004–2006 metus. Tada ir buvo paaiškinta, kokiam projektui įgyvendinti jų reikia. Tačiau tuomet žmonės į aiškinimus nelabai kreipę dėmesį, todėl dabar pradėti darbai žmonėms tapo didele staigmena – niekas nieko neaiškino. Vyro teigimu, žmonėms rūpi, kaip projektas vyksta, kokia bus jo tąsa, kaip proceso metu atsikurs vadinamoji pelkė.

„Vasaros sausringos, upės sausos, visur sausa. Tvirtinama, kad užtvenks kanalus. Tai kokiu būdu užtvenks kanalus, kaip sukels vandenį? Statys užtvanką kur nors pievose už palių? Kyla labai daug klausimų. Kodėl būtent tai daroma ir kas iš to turės naudos? Ar projektui įgyvendinti naudojami visų mokesčių mokėtojų pinigai nebus paleisti vėjais?“ – svarstė Z.Švirinas.

Varnupių kaimo gyventojas Saulius Stanynas taip pat abejojo projekto nauda. Jo teigimu, dabar visi mato, kad kertami medžiai, bet visiškai neaišku, kokių padarinių bus sulaukta juos iškirtus, ar tai atneš kokią nors naudą, ar padarytas darbas nueis perniek.

„Jūs man pasakykite, kaip atkurti pelkę? Kad laukai vėl virstų pelke, čia reikėtų maždaug 1 metrą vandens sukelti. O šiuo metu nemanau, kad pelkė atsikurs. Jau turime pavyzdį – anoje Dovinės upės pusėje medžius iškirto, tačiau pelkė taip ten ir neatsirado“, – dvejones išsakė vietos gyventojas S.Stanynas.

Daukšių miestelio seniūnaitė Irma Leonavičienė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad būtent dėl kertamų medžių prie pelkės gyvenantiems kaimų gyventojams ir skauda.

„Ten grybauti ar uogauti jau beveik buvo neįmanoma, aš tas vietas vadinu tundra – tiek ten buvo priaugę krūmų. Bet mums rūpi, ar viskas vyksta nesavivaliaujant, ar turimi visi reikalingi dokumentai“, – svarstė I.Leonavičienė.

Igliaukos (Marijampolės sav.) seniūnas Saulius Burbulis tikino, kad seniūnija neturi išsamios informacijos ir konkrečių skaičių, kiek bus užlieta pievų ir kur, todėl jis nežino, ar bus padaryta kokios nors žalos seniūnijos ūkininkams.

„Buvo kažkuriais metais viskas planuojama, buvo gal ir su žmonėmis kalbamasi, bet būtų gerai, kad prieš pradedant darbus jie būtų dar kartą informuoti“, – tvirtino seniūnas.

Prireiks dešimtmečių

Amalvos pelkės atkūrimo projektą įgyvendina Lietuvos gamtos fondas. Medžius kerta Valstybinės miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioninis padalinys. Darbų priežiūrą atlieka Žuvinto biosferos rezervato direkcija, atsakinga už gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo koordinavimą.

Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis teigė, kad 2002 metais, kai Žuvinto rezervatas buvo įsteigtas, Amalvos pelkė buvo saugoma kaip botaninis zoologinis draustinis. Ta pelkės dalis, kuri yra numelioruota ir sugadinta, – jau ne pelkė, o tik durpynas, ji buvo įvardyta kaip ekologinių sistemų atkūrimo zona.

Arūnas Pranaitis

„Šitie pelkės atkūrimo darbai jau beveik dešimtmetį po truputėlį vyksta. Šiuo metu ekologinių sistemų atkūrimo zonoje atkurta maždaug apie 300 hektarų pelkės per ankstesnius projektus, o per šitą projektą darbai apims dar maždaug apie 200 hektarų plotą. Mums labai sudėtinga paskaičiuoti medžius, kurie kertami. Pagal miškotvarkos supratimą, tai yra pusamžiai, daugiausia reti medynai. Kertami tik aukštapelkės medynai, o žemapelkės medynai visi bus paliekami“, – aiškino A.Pranaitis.

Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus teigimu, šis projektas prisidės prie šiltnamio efekto mažinimo.

Nauda aplinkai

Beveik 200 hektarų Amalvos pelkės teritorijos atkūrimas yra paskutinis Europos Sąjungos Klimato kaitos programos lėšomis finansuojamo projekto „Hidrologinio režimo atkūrimas Amalvos ir Kamanų aukštapelkėse“ etapas.

Pasak šio projekto koordinatoriaus Argaudo Stoškaus, prieš melioraciją pelkės pakraščių vandens lygis būdavo palaikomas iš beveik 16 kvadratinių kilometrų ploto baseino bei aukštapelkės pritekančio vandens. Tai užtikrindavo pelkės pakraščio drėkinimą net ir sausuoju laikotarpiu. Tačiau situacija radikaliai pasikeitė XX amžiaus septintajame dešimtmetyje šiaurinėje pelkės dalyje įrengus Amalvo polderį ir pakraščiais iškasus didelio skerspjūvio melioracijos griovius, kurie beveik penkis dešimtmečius pelkei taip svarbų vandenį nukreipdavo tiesiai į Dovinės upę.

A.Stoškaus tikinimu, iš tiesų, siekiant bent iš dalies atkurti prieš melioraciją buvusias hidrologines sąlygas, teko išmokėti kompensacijas arba išpirkti valstybei daugiau kaip 30 hektarų privačių žemės sklypų, pertvarkyti melioracijos sistemas, rekonstruoti pylimų atkarpas. Tačiau šis ūkinės naudos praradimas ir patirtos išlaidos, anot mokslininko, bus kompensuoti pelkės visuomenei teikiama nauda.

Palaikant aukštesnį vandens lygį, durpės skaidymąsi keičia durpėdaros procesas, todėl ne tik atsikuria biologinė įvairovė, bet sumažėja ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimas, azoto išsiplovimas, nes natūrali ir šlapia pelkė yra linkusi kaupti anglies dioksidą. Tuo metu džiūdama jį išskiria.

Projekto koordinatoriaus teigimu, remiantis Vokietijoje parengta metodika, galima preliminariai vertinti, kad hidrologinio režimo pokyčiai turėtų sumažinti durpių skaidymąsi ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą ne mažiau kaip 2 500 t anglies dioksido per metus.

„Taip per metus būtų „sutaupoma“ maždaug po 50 tūkst. eurų. Palyginimui – hidrologinio režimo atkūrimo darbai kainavo apie 400 tūkst. eurų. Todėl galima apskaičiuoti, kad pelkės vandens lygio atkūrimo išlaidos turėtų atsipirkti per 5–22 metus“, – aiškino A.Stoškus.

Kitaip nebus

Albertas_stanislovaitis

Albertas Stanislovaitis, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius

Amalvos pelkės atkūrimo darbai vyksta pagal mokslininkų, gamtininkų parengtą ir aplinkos ministro patvirtintą gamtotvarkos planą. Jokie teisėti gyventojų interesai nenukentės, gyvenimo sąlygų pablogėjimui priežasčių nėra. Nusausintų pelkių atkūrimo ir renatūralizacijos procesai yra sudėtingi, imlūs laikui, bet labai reikalingi gamtai bei šiltnamio efekto mažinimui.

Projektas reikalingas

k_mazeika_am_nuotr

Kęstutis Mažeika, aplinkos ministras

Labai svarbu, kad projekto rengėjai, Žuvinto biosferos rezervato direkcija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, paaiškintų gyventojams, kas čia vyksta, dėl ko vyksta. Gyventojai pasipiktinę, nes jiems trūksta informacijos. Projektas yra reikalingas, nes ne tik specialistai, bet ir mokslininkai teigia, kad toje vietoje yra buvusi išeksploatuota pelkė-durpynas, kuris vėliau užžėlė. Dabar reikia atsakyti į pagrindinius klausimus: ar įmanoma atkurti tą buvusią pelkę, ar tiesiog bus pašalinta augmenija, bet tuomet mažai kas pasikeistų – tik vietoj medžių atsirastų menkaverčių krūmų. Kalbėsimės su specialistais, žiūrėsime, ką jie gali padaryti, kokią mato projekto baigtį.

 

 

 

 

Rekomenduojami video