Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Per sėją praverčia ir intuicija

Įsibėgėjant pavasario sėjai, žemės ūkio ekspertai ūkininkams pataria žiūrėti ne į kalendorių, bet į dirvą. Ir per ankstyva, ir pavėluota sėja gausiu derliumi nedžiugins. Norint pačiu tinkamiausiu laiku suberti atitinkamos kultūros sėklą į dirvą, reikia pasitelkti ir intuiciją.

Pasėjo per tris dienas

Kaip įprastai, pirmiausia sėją pradeda Suvalkijos ir Dzūkijos ūkininkai, o šiaurinėje Lietuvos dalyje sėjamosios suburzgia savaite ar dviem vėliau. Anot ekspertų, gerai peržiemojo žiemkenčiai, todėl žemdirbiams neteks daug jų atsėti. Tiesa, ne vienam ūkininkui vis dėlto reikės daugiau paplušėti, nes dėl pernykščių ekstremalių liūčių ne visi suspėjo pasėti žiemines kultūras.

Suvalkijos krašto jaunasis ūkininkas Mindaugas Mileris paprastai vienas pirmųjų Lietuvoje ne tik pradeda pavasarinę sėją, bet ir ją užbaigia. Praėjusį penktadienį jis taip pat vienas pirmųjų į laukus išvairavo sėjamąją. Kartu su tėvu ūkininkaujantis Mindaugas sakė, kad sėja jų ūkyje užtruko vos 3 dienas.

Mindaugas Mileris

„Penktadienį pradėjome, o sekmadienį pabaigėme. Pasėjome apie dvidešimt hektarų kviečių ir apie trisdešimt hektarų pupų. Ankstyva sėja turi pliusų, todėl, kai tik dirvos pradžiūsta, iškart sėjame. Anksčiau pasėję, anksčiau ir kuliame. Štai pernai anksčiau pasėtas pupas dorojome rugsėjo pirmoje pusėje, jų derlius buvo geresnis nei tų ūkininkų, kurie jas sėjo vėliau ir kūlė spalį“, – ankstyvos sėjos privalumus vardijo pašnekovas.

Tėvas ir sūnus Mileriai kartu dirba apie 300 hektarų žemės, kurios didesnę dalį skiria žieminiams pasėliams. Auginant žiemines kultūras patiriama daugiau rizikingos, tačiau jos yra derlingesnės. Mindaugas džiaugėsi, kad šiemet žiemkenčiai gana neblogai peržiemojo, nors iškart po žiemos pasėliai, ypač žieminių rapsų, atrodė prastai.

„Rapsai buvo nurudę ir atrodė lyg nušalę, bet vėliau atsigavo. Per didžiausius šalčius pas mus sniego kaip ant spurgos cukraus pudros buvo – vos pabarstyta. Tačiau pasėliai gana gerai atsilaikė, atsėti nereikės“, – pasakojo jis.

Pernai nukritus žirnių kainoms Mileriai nusprendė jų atsisakyti.

„Iš ankštinių augalų beauginame pupas, nes žirniai smarkiai atpigo, be to, juos auginti – didesnė rizika. Pasikeitus žalinimo reikalavimams, ankštinių kultūrų negalima sėti ekologiniu atžvilgiu svarbiose vietovėse. Vykdysime kitas valdininkų užgaidas – sėsime posėlį, nes kitaip negausime žalinimo išmokų“, – aiškino javų augintojas.

Suvalkietis sakė, kad jiems pavyko išvengti pabrangusių sėklų karštinės. Už pirktą sertifikuotą vasarinių kviečių ir pupų sėklą ūkininkai nemokėjo daugiau nei pernai. Tiesa, susidūrė su kita problema – prastu jos daigumu.

„Baimindamiesi, kad gali nušalti žiemkenčiai, buvome pasilikę vasarinių kviečių sėklos. Tačiau jos neprireikė. Ir gerai, nes kviečių daigumas buvo labai prastas – apie 40 procentų“, – sakė Mindaugas.

Nerimavo dėl rapsų

Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas, Žemės ūkio rūmų savivaldos atstovas Sigutis Jundulas sakė, kad suvalkiečiai jau aktyviai kruta laukuose: vieni tręšia žiemkenčius, kiti sėja vasarojų. Jo teigimu, žiemą šio krašto ūkininkai jau buvo nusiteikę, kad teks atsėti nemažai žiemkenčių, tačiau atšilus vaizdas laukuose pastebimai pagerėjo.

Sigutis Jundulas

„Teoriškai beveik visi rapsai pas mus turėjo nušalti, nes sniego beveik nebuvo, o šaltukas smarkiai spaudė. Bet augalai gana gerai atsilaikė, tik kai kur reikės atsėti. Kviečiai visai gerai peržiemojo, išskyrus vietas, kur rudenį buvo šlapios dirvos“, – teigė S.Jundulas.

Pasak jo, šiemet sėja jų krašte nevėluoja. Ūkininkai pirmiausia sėja kviečius, žirnius, pupas, lengvesnėse žemėse – avižas, vėliau sės miežius, pavasarinių šalnų bijančius rapsus, dar vėliau – kukurūzus ir grikius.

Žiemkenčiai pusėtini

Dzūkijoje vienas pirmųjų sėją pradėjo Lazdijų rajono ūkininkas Juozas Zelenauskas. Jis pirmiausia į dirvą bėrė šaltesnės žemės nebijančias avižas.

„Dar yra drėgnų vietų, kai kur lauko pradžioje sausa, o gale – šlapia, bet jau reikia judėti. Laukti negalime, nes pas mus smėliukas, greitai dulka, todėl tenka skubėti“, – praėjusį penktadienį kalbėjo dzūkas.

Ūkininkas rudenį dėl įmirkusių dirvų negalėjo pasėti visų žiemkenčių, todėl dabar bus daugiau darbo. Jis sės apie 80 hektarų avižų, 20 hektarų kviečių, kaip ir kasmet, dalį žemės skirs grikiams, lubinams. Pastaruosius augins dėl žalinimo. Pernai tam augino žirnius, šiemet jų sės tik porą hektarų sėklai išlaikyti.

Dzūkijos ūkininkui vis dar neramu dėl kai kurių žiemkenčių. Anot jo, rugiai atrodo lyg ir pusėtinai, o kviečiai ir kvietrugiai – prastokai.

„Gal sušilus orui jie labiau atsigaus. Pernai buvo labai šlapia, vėliau pasėti želmenukai buvo gana silpni, ir dabar tokie, todėl dar neaišku, ar neteks atsėti. Būdavo metų, kai, regis, žiemkenčiai ima atsigauti, bet paskui staiga suprastėja. Taip ir šiemet gali būti“, – aiškino J.Zelenauskas.

Atsės išretėjusius plotus 

Į laukus sėjamąsias išvairavo ir šiaurės rytų Lietuvos žemdirbiai. Anykščių rajono ūkininkas Romas Kubaitis praėjusį penktadienį tręšė žiemkenčius, savaitgalį planavo sėti pupas, žirnius. Pastarųjų kultūrų ketina sėti nedaug, tik sėklai išlaikyti. Žalinimo plotuose uždraudus naudoti chemines augalų apsaugos priemones, ūkininkas juose nebeaugins ankštinių augalų. Anot R.Kubaičio, nelogiška ekologiškai auginti žirnius ir pupas bei juos parduoti kaip chemizuotą produkciją.

Romas Kubaitis

„Šiemet reikės apsėti didesnį plotą – apie 400 hektarų, nes rudenį nepasėjome tiek, kiek planavome. Paprastai žiemkenčių turėdavome apie 400 hektarų, bet pernai spėjome pasėti perpus mažiau“, – skaičiavo ūkininkas.

Žiemkenčiai nedžiugina javų augintojo. Tik apie pusė jų gerai peržiemojo, kiti atrodo pusėtinai. „Didesnius gabaliukus – po keliasdešimt arų, pusę hektaro – bandysime atsėti, kitus išretėjusius plotus patręšime ir žiūrėsime, kas bus“, – sakė anykštėnas.

Kaip ir nemažai kitų šalies ūkininkų, R.Kubaitis šiemet turi rūpesčių dėl sėklų daigumo. Jį žemdirbiai paprastai išbando prieš sėją.

„Vasarinių kviečių sėkla gana daigi, bet miežiai iš viso nedygsta. Teks sėti tai, ką turiu, nesinori išlaidauti. Nelogiška už toną sėklos mokėti 500 eurų. Žalinimui paliksime pūdymo. Savo darbus nuveiksime ir su Dievuliu kaip nors sutarsime, svarbiausia – kad tik valdžia netrukdytų“, – teigė ūkininkas.

Nepaiso knyginių patarimų

Šiaurės Lietuvos ūkininkai dar neskuba berti grūdų į dirvą. Šio krašto žemdirbiai kol kas tręšia žiemkenčius ir ruošia dirvas sėjai.

„Kai suvalkiečiai pradeda sėti, mes dar turime palaukti 10 dienų ar dvi savaites. Pernai pradėjome sėti balandžio 20 dieną, tad viskas normalu, nevėluojame“, – sakė Biržų rajono ūkininkų sąjungos vadovas Kęstutis Armonas ir pridūrė nesivadovaujantis vien knyginėmis rekomendacijomis, kada sėją pradėti ir pabaigti. Tai esą priklauso nuo oras ir dirvos būklės.

Kęstutis Armonas

Dėl žiemkenčių ūkininkas per daug nedžiūgavo, bet ir nesiskundė. Anot jo, yra buvę daug blogesnių žiemų, kai tekdavo kone visus žieminius pasėlius atsėti. Šiemet jie gana neblogai peržiemojo.

„Žiemkenčiams žvalumo dar stinga, bet, tikiuosi, atsėti nereikės. Rapsai nenušalo, tačiau kai kur dar rudenį sumirko. Šie augalai vos kelias dienas pamirkę vandenyje žūva, o kviečiai tokias sąlygas gali daug ilgiau ištverti“, – aiškino K.Armonas.

Apie 300 hektarų žemės dirbantis augalininkystės ūkio savininkas paprastai apie pusę ploto apsėja žieminėmis kultūromis. Pernykštės nepalankios gamtos sąlygos nesutrukdė išlaikyti tokią pasėlių struktūrą. Kaip įprastai, pavasarį sės kviečius, kvietrugius, miežius, pupas ir žirnius. Biržietis ankštines kultūras sės ir žalinimo plotuose. Žirnius ir pupas, kaip nuo šių metų reikalaujama, augins ekologiškai.

Daro daug klaidų

Dr. Vytautas Liakas, Aleksandro Stulginskio universiteto docentas

Žieminių kviečių būklė įvairi – nuo pasakiškos iki labai prastos. Šiaurinėje Lietuvos dalyje, pavyzdžiui, Joniškio rajone, kur rudenį buvo mažiau kritulių, žiemkenčiai puikūs. Kai kur pasėliai per tankūs, todėl nereikia skatinti krūmijimosi. To teks imtis ten, kur pasėliai yra išretėję. Pasvalio krašte yra ir labai gražių, ir labai prastų, užmirkusių pasėlių. Panaši padėtis ir Kėdainių bei Kauno rajonuose. Prienų krašte Marijampolės link pasėliai geri, o Vilkaviškio pusėn – vėl įvairūs.

Labiau nukentėjo rapsai, juos išvargino pavasarį užsitęsusios šalnos. Gerai, kad ši kultūra nenušalo, bet kol kas ji negyvybinga, reikia gaivinti. Ūkininkai protingai elgiasi kol kas neskubėdami rapsų atsėti. Jeigu kvadratiniame metre yra 10 augalų, tokį pasėlį galima būtų palikti. Bėda ta, kad mūsų ūkininkai dar nemoka skaičiuoti. Jau dabar galima įvertinti derliaus potencialą ir skaičiuoti savikainą.

Stebint žieminius pasėlius akivaizdžiai matyti ir žemės dirbimo klaidos. Stebina tai, kad jų labai daug ir kasmet situacija šiuo atžvilgiu blogėja, nors žemės dirbimo technika gerėja. Taigi turime puikios technikos, bet nemokame jos išnaudoti. Ūkininkai negerina dirvožemio struktūros, tada yra priversti berti daugiau trąšų, naudoti daugiau cheminių augalų apsaugos priemonių, bet iš to mažai naudos.

Pagrindinė klaida, kurią dabar gali padaryti ūkininkai, – dirbti nesubrendusį dirvožemį. Blogai, jeigu žiūrima į kalendorių, bet ne į dirvožemį. Šiandien iš vieno ūkininko išgirdau, kad jis jau sėja kukurūzus. Gerai, kad sėdėjau, kitaip būčiau nukritęs. Praėjusią savaitę buvau Bulgarijoje, kur 30 laipsnių šilumos, ten ūkininkai kukurūzų dar nesėja, o mes jau skubame.

Pasėjus į šaltą žemę, pavyzdžiui, cukrinius runkelius, pupas, juolab kukurūzus, nelaimėsi. Jau galima būtų sėti salyklinius miežius, žirnius, kai kuriuose laukuose – ir vasarinius kviečius.

Dirva pasiruošusi priimti sėklą, kai yra tinkamas šilumos ir drėgmės balansas. Bendro standarto, kada sėti, nėra, reikia vadovautis ir intuicija. Patyrę agronomai jaučia, kada geriausias metas sėti atitinkamą kultūrą.

Rekomenduojami video