S.Dimaitis: „Žemės ūkio ministerija, rengdama šį teisės aktą, padarė klaidą, dėl kurios žmonės atsidūrė keistoje situacijoje.“

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija, Žemės ūkio rūmų padedama, svarsto galimybę teikti ieškinį valstybei dėl esą neteisingo pieno kainos apskaičiavimo, kai žaliava supirkėjams tiekiama kas antrą dieną. Į mūsų šalyje įteisintas žaliavinio pieno supirkimo taisykles pirštu pabaksnojo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Jo generalinis advokatas paskelbė, kad tvarka, draudžianti mokėti skirtingą kainą tos pačios grupės tiekėjams bei mažinti ją daugiau kaip 3 proc. be rinkos priežiūros institucijos leidimo, prieštarauja ES teisei.

Skriauda jau padaryta

Po tokių ES Teisingumo Teismo generalinio advokato išvadų dėl Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo ketinama iš viso atsisakyti pieno gamintojų skirstymo į grupes. Žemės ūkio ministerija jau yra parengusi minėto įstatymo pakeitimo projektą.

Jeigu tokie pokyčiai bus įtvirtinti, problemos nebeliks, tačiau Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) atstovai tvirtina, kad skriauda jau padaryta – dėl ydingo pieno kainos apskaičiavimo daug ūkių patyrė finansinę žalą. LVPŪA valdybos pirmininkė, Šilutės rajono ūkininkė patikslino, kad kalbama daugiausia apie šeimos ūkius, kurie kas antrą dieną pieną parduoda supirkėjams.

Juzefa Tamavičienė

Juzefa Tamavičienė

„Tarkime, ūkyje per dieną primelžiama 500 kilogramų pieno, jis parduodamas kas antrą dieną – po 1 toną. Taigi pieno gamintojas turėtų priklausyti tai grupei, kuri parduoda po 1 toną, atitinkamai turėtų gauti ir didesnę kainą. Tačiau dabar ūkininkas priskiriamas žemesnei grupei ir gauna mažesnę kainą. Mokama ne pagal kas antrą dieną parduodamo, o kasdien primelžiamo pieno kiekį. Tai neteisinga, ir įstatyme tai nėra numatyta“, – aiškino J.Tamavičienė.

Pieno gamintojos skaičiavimais, tokiu būdu per mėnesį kas antrą dieną pieną parduodantis ūkis netenka kelių šimtų eurų. Per metus susidaro gana didelė suma. „Jeigu sudėtume visų tokių Lietuvos ūkių nuostolius, išeitų nemaži pinigai. Tai daugiausia šeimos ūkiai, kurie turi pieno melžimo ir šaldymo įrangą ir gali kas antrą dieną parduoti pieną. Juk taip transportavimo išlaidų sutaupo ir patys supirkėjai, kurie atvažiuoja pasiimti pieno. Bet jie to neįvertina ir mums dar sumažina kainą“, – piktinosi LVPŪA valdybos pirmininkė.

Sieks atkurti teisybę

Smulkiųjų ir vidutinių ūkių pieno gamintojai jautėsi lyg prašalaičiai, kurių interesų niekas negina, todėl susibūrė į naują asociaciją ir įstojo į žemdirbių savivaldos skėtinę organizaciją – Žemės ūkio rūmus.

„Mūsų problemų savivaldybių žemės ūkio skyriai nesiima spręsti, o patys šeimų ūkių savininkai neturi laiko sekti teisės aktų pokyčių ir gilintis į visus teisnius niuansus, nes patys dirba ūkiuose. Stambiose bendrovėse yra žmonių, kurie tuo užsiima, o vidutiniai ir smulkieji ūkiai – silpnoji grandis, kurią kas tik gali, taikosi nuskriausti. Bet mes siekiame, kad būtume apginti, į valdybos posėdžius pradėjome kviestis teisininkus, kreipiamės į Žemės ūkio rūmus“, – aiškino J.Tamavičienė.

Ūkininkė džiaugėsi, kad Žemės ūkio rūmai sureagavo į LVPŪA raštą ir ėmėsi žygių situacijai keisti. Ji vylėsi, kad pieno gamintojai susivoks, susivienys ir sieks atkurti teisybę. „Tokia situacija tęsiasi jau ne vienus metus – nuo 2015-ųjų, kai atsirado įstatymas, pagal kurį gamintojai buvo suskirstyti į dešimt grupių. Galvojame teikti ieškinį dėl patirtų nuostolių. Žemės ūkio rūmai padėtų suburti visus gamintojus ir pateikti vieną ieškinį“, – pakovoti dėl savo interesų pieno gamintojus kvietė J.Tamavičienė.

Didelės žirklės

Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pirmiausia priminė, kad rūmų tikslas – rūpintis visais šios organizacijos nariais, žemdirbiais ir kaimo gyventojais. Tad gavus LVPŪA raštą buvo įsigilinta į smulkiųjų ir vidutinių pieno gamintojų išsakytus skaudulius.

 Arūnas Svitojus

Arūnas Svitojus

„Pieno sektoriuje yra bene daugiausia pažeidžiamų ir diskriminuojamų grupių ir kaimo žmonių. To nėra kitose Europos Sąjungos šalyse. Pavyzdžiui, Lenkijoje ir kitose valstybėse nėra tokio skirtumo tarp smulkiesiems ir stambiesiems ūkiams mokamų pieno supirkimo kainų, o Lietuvoje jos skiriasi du ar net tris kartus! Tai diskriminacija, kai už tos pačios kokybės ir sudėties pieno žaliavą mokama tokia skirtinga kaina. Grūdų sektoriuje to nėra“, – teigė Žemės ūkio rūmų vadovas.

Jis atkreipė dėmesį į dar vieną itin svarbią pieno sektoriaus problemą – apverktiną pieno gamintojų padėtį pieno gamybos grandinėje. „Tarp žaliavos supirkimo ir produktų pardavimo kainų – didelės žirklės. Pienas superkamas pigiai, o pieno produktų kainos parduotuvių lentynose – vienos didžiausių Europos Sąjungoje. Taigi pelnas atitenka ne ūkininkams, o kitiems grandinės dalyviams“, – neteisybę įžvelgė A.Svitojus.

Pasak jo, ŽŪR ėmėsi iniciatyvos padėti smulkiems ir vidutiniams pieno gamintojams, ieškoti ir ekonominių, ir teisinių svertų, kad šios žirklės nebūtų tokios didelės ir pieno gamintojai būtų apginti.

Kreipėsi į teisininkus

Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis aiškino, kad pieno gamintojų įžvelgiamą neteisybę dėl žaliavinio pieno kainos apskaičiavimo nulėmė priimtas vadinamasis Pieno įstatymas. „Tačiau tai užkoduota ne šiame įstatyme, o poįstatyminiame akte dėl pieno supirkimo taisyklių. Taigi Žemės ūkio ministerija, rengdama šį teisės aktą, padarė klaidą, dėl kurios žmonės atsidūrė keistoje situacijoje. Pieno supirkėjai vadovaujasi teisės aktu, o nukenčia silpniausias grandinės dalyvis – pieno gamintojas“, – problemos esmę išdėstė pašnekovas.

Sigitas Dimaitis

Sigitas Dimaitis

Jis teigė, kad maždaug prieš pusmetį Žemės ūkio rūmai kreipėsi į advokatus, iš kurių vienas dirbo ES Teisingumo Teisme. Jie pateikė išvadą dėl kainodaros Lietuvos pieno sektoriuje ir įvertino, kad galiojanti tvarką neatitinka ES teisės. Tai neseniai patvirtino ir ES Teisingumo Teismo generalinis advokatas.

Išvadoje teigiama, kad įstatymo nuostatomis ribojama sutarties šalių laisvė derėtis dėl žalio pieno supirkimo kainos, nes pirkėjui draudžiama už tos pačios kokybės ir sudėties žalią pieną mokėti skirtingas kainas tos pačios grupės žalio pieno pardavėjams.

Taip pat išvadoje nurodoma, kad laisvė apribojama ir dėl to, kad žalio pieno pirkėjui draudžiama nepagrįstai mažinti žalio pieno pirkimo kainą, o ją mažinti daugiau negu 3 procentiniais punktais būtų galima tik leidus kompetentingai institucijai.

Generalinio advokato išvadą dar turės patvirtinti ES Teisingumo Teismas. Į jį dėl prejudicinio sprendimo kreipėsi Lietuvos Konstitucinis Teismas, kuris nagrinėja grupės Seimo narių prašymą įvertinti priimto vadinamojo Pieno įstatymo atitiktį Konstitucijai.

Precedentas jau yra

„Kol šios išvados bus patvirtintos, praeis laiko, tai negreitas procesas, o pieno gamintojai finansinius nuostolius patiria kasdien. Mes kreipiamės į Žemės ūkio ministeriją, kad būtų kuo skubiau panaikintos tos nuostatos, dėl kurių nukenčia pieno gamintojai“, – sakė S.Dimaitis.

Žemės ūkio rūmų direktorius svarstė, kad nukentėję pieno gamintojai galėtų susitelkti ir teikti grupinį ieškinį valstybei dėl patirtų nuostolių ankstesniais metais, nes buvo padaryta klaida teisės akte.

Žemdirbių grupinio ieškinio pergalės precedentas jau buvo padarytas, kai buvo kreiptasi dėl išmokų moduliacijos. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai atšventus pergalę teisme, ūkininkams sumažintų išmokų dalis vėliau buvo išmokėta be teismo. Taigi pieno gamintojai galėtų eiti pramintu taku.

Siūloma atsisakyti grupių

Vida Kučinskienė, Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyriausioji specialistė

Pardavėjų grupės yra nustatytos Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme. Jį įgyvendinant buvo parengtos ir ministro įsakymu patvirtintos Duomenų iš žalio pieno pirkėjų rinkimo taisyklės. Jose nustatyta, kaip apskaičiuoti, kuriai grupei žalio pieno pirkėjai kiekvieną įskaitinį laikotarpį privalo priskirti pardavėją. Šių taisyklių projektas buvo derinamas ir su kooperatyvų atstovais.

Šiuo metu yra parengtas minėto įstatymo pakeitimo projektas, kuriame numatyta pieno pardavėjų skirstymo į grupes atsisakyti. Tokiu būdu dėl žalio pieno pirkimo kainos nustatymo principų būtų tariamasi laisvai ir aprašyta pieno pirkimo–pardavimo sutartyse.