Mažėjančios pieno supirkimo kainos žiemą – prastas ženklas rinkoje, juk tokiu metu sumažėja žaliavinio pieno pasiūla, todėl atitinkamai turėtų padidėti jo supirkimo kainos. Tačiau mūsų gamintojai bėdoja, kad jau trečią mėnesį pienas pinga, nors pasauliniuose aukcionuose pieno produktų kainos – auga. Pieno perdirbėjai argumentuoja, kad ūkininkai neįvertina pernykščio ilgalaikio eksporto rinkoje parduodamų pieno produktų kainų kritimo.

Apsispręs pavasarį

Pasvalio rajono pieno gamintojai Felei Aperavičienei, laikančiai 100 melžiamų karvučių, jau nebesinori nei verkti, nei juoktis kalbant apie pieno supirkimo kainas ir situaciją pieno sektoriuje. „Pieno kainos ir nebuvo pakilusios. Pusę cento pakelia, o centą numuša. Maždaug taip juda kainos. O juk viskas, ką mes perkame ūkiui, brangsta, žmonėms reikia didinti atlyginimus, jeigu norime, kad normalūs darbuotojai dirbtų pieno ūkyje. Kai pieno supirkimo kainos ir pieno gamybos išlaidos nesueina, tenka apsispręsti“, – didelių vilčių dėl ateities nepuoselėja pieno ūkio šeimininkė.

Ūkininkė užsiminė, kad pavasarį baigiasi ūkio įsipareigojimai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tad galės laisvai spręsti: laikyti toliau karvutes ar išarti pievas ir sėti javus. Jau ir dabar ūkyje auginami grūdai, juk Pasvalio krašto žemės derlingos, tad galbūt galva bus ramesnė auginant vien tik javus.

„Už bazinių rodiklių kilogramą pieno moka 22 centus. Mes per dieną primelžiame beveik 2 tonas, iki jų stinga 100 litrų. Jei perkoptume šią ribą, gautume 0,6 cento daugiau. O smulkieji gamintojai tvirtina, kad jiems vos 10 centų atitenka. Žmonės taip pat dirba, vargsta, bet gauna grašius. Stambioms bendrovėms, žinoma, moka daug daugiau, o smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams tenka trauktis iš rinkos“, – perspektyvos neįžvelgia F.Aperavičienė.

Pagerėjimo nesulaukė

Ūkininkė liūdnai konstatavo, kad pagerėjimo pieno sektoriuje laukė 25-erius metus, tačiau taip ir nesulaukė. Jos manymu, pieno gamintojai yra bene labiausiai nustekenti. „Palyginti su kitais sektoriais, mums turbūt sudėtingiausia, nes supirkimo kainos beveik nepasikeitė. Gal pieno produktams rinkos nėra, o gal čia tokia politika“, – svarstė pieno gamintoja ir pridūrė, kad ūkininkai patys negali uždirbti, todėl ir savo darbuotojams negali mokėti tiek, kiek jie norėtų ir turėtų gauti.

Anot jos, pieno gamintojams leidžiama tik šiek tiek atsikvėpti, bet greitai jie vėl užspaudžiami. Tiesa, ji išskyrė 2007 metus, kai maždaug visą pusmetį buvo geros kainos. „Tai buvo turbūt didžiausias gerų kainų laikotarpis. Paprastai atsikvėpti leidžia 3 mėnesius ir vėl panardina į balą. Liūdniausia, kad vos vienu centu pakėlus supirkimo kainas, visur trimituojama, kad dėl pabrangusios žaliavos pakils ir pieno produktų kainos. Pieno produktai, žinoma, pabrangsta ne vienu centu. O kai žaliava atpinga, produktų neskubama atpiginti“, – apgailestavo F.Aperavičienė.

Kenčia kooperatyvai

Jonas Kuzminskas, pieno gamintojų kooperatyvo „Pieno gėlė“ vadovas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas sakė, kad, kaip jau tapo įprasta, pirmiausia pieno supirkimo kainos nurėžiamos kooperatyvams.

„Kooperatyvai didelį kiekį nuveža įmonėms prie vartų ir jiems už kilogramą siūlo 25 centus ir dar mažiau. Kainos sumažėjo dar praėjusių metų gruodį. Lapkritį gavome 28 centus, o gruodį – 4 centais mažiau. Kooperatyvams pirmiausia kainas numušė. Lenkijoje tokio kritimo nebuvo. Ten sumažėjo vos centu, todėl kai kas bandė gelbėtis ir parduoti pieną Lenkijoje“, – pasakojo J.Kuzminskas.

J. Kuzminskas

Jis teigė, kad, sumažinus pieno supirkimo kainas, kooperatyvas „Pieno gėlė“ neskubėjo mažiau mokėti savo nariams. Tačiau tai truko neilgai – sausio viduryje kainos buvo sumažintos ir kooperatyvui priklausantiems pieno gamintojams. „Kooperatyvai kartais turi sukaupę šiek tiek finansinių „lašinių“, tad gali pridengti ūkininkus. Bet vėliau ir jie buvo priversti pora centų mažinti, nes nesueitų galai. Jeigu norima dalyvauti paramos programose, kooperatyvai privalu išlaikyti 2 proc. pelningumą“, – aiškino „Pieno gėlės“ vadovas.

Geri judesiai rinkoje

Asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas sakė nematantis priežasčių pieno supirkimo kainai dabar mažinti. „Iki praėjusių metų pabaigos gal vienuolikoje pieno produktų prekybos aukcionų kainos krito, bet dabar kai kurių produktų rinkos atsigauna, nėra taip blogai, kad reikėtų mažinti kainas. Be to, išparduotos pieno miltelių atsargos iš ES intervencinių sandėlių“, – gerus judesius pieno rinkoje vardijo J.Kuzminskas.

Jis apgailestavo dėl neteisingos pieno supirkimo kainų politikos Lietuvoje, kai didelėms bendrovėms ir ūkiams mokama gerokai daugiau nei smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams. Asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininko manymu, tai truks neilgai – kai iš rinkos pasitrauks smulkesni pieno gamintojai, perdirbėjai sumažins kainas ir bendrovėms.

J.Kuzminskas užsiminė, kad, pasinaudojus tokia situacija, kaip įprastai, bandoma skaldyti kooperaciją, vilioti narius iš kooperatyvų. „Vieną mėnesį ūkininkui gali mokėti daugiau, o paskui sumažins kainą. Tai tik vilionės“, – sakė jis.

Žemina ir klaidina

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė, Šilutės rajono ūkininkė Juzefa Tamavičienė siūlė įvertinti, kad mūsų šalyje pieno gamintojai, atsižvelgiant į per dieną parduodamą pieno kiekį, yra suskirstyti į 10 grupių. Tai turi įtakos ir kainoms. Žiemą sumažėja pieno, todėl ne vienas gamintojas nukrinta į žemesnę grupę, atitinkamai gauna mažiau už žaliavinį pieną.

Juzefa Tamavičienė

„Nuo to ir reikėtų pradėti kalbėti. Jau pusantrų metų diskutuojame apie atitinkamą įstatymą, norime, kad būtų panaikintos tos grupės. Diskusijos vis dar tęsiasi ir nežinia, kuo viskas baigsis. Gamintojai siūlo, kad už tos pačios kokybės pieną būtų mokama vienoda kaina. Čia aukso kasyklos. Europoje tokių dalykų nėra. Kolegos iš kitų šalių nesupranta, kodėl pas mus taip skiriasi pieno kaina, jeigu jo kokybė vienoda“, – apmaudavo ūkininkė.

Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijai vadovaujanti moteris neslėpė nusivylimo pagrindiniais pieno gamintojų partneriais – perdirbėjais. Ūkininkė aiškino, kad dabar daug pasipiktinimo kelia jų išrašomos pieno pirkimo ir pardavimo sąskaitos. Pagrindiniai rodikliai, nulemiantys žaliavinio pieno kainą, yra baltymai ir riebalai, ir tai visiems suprantamas kainos skaičiavimas.

„Dabar atsirado įvairių priedų, kurie, manau, yra gėdingi ir žemina ūkininkus. Sąskaitose rašoma, kad yra priedas už žalią pieną, priedas už lojalumą žaliam pienui ir pan. Kažkokios pasakos, juolab kad už tuos priedus kažkokių papildomų priemokų nėra, bet jie suminėti sąskaitose. Taip tik klaidinami žmonės, juodu darbu užsidirbantys menkus pinigus. Susidaro įspūdis, kad perdirbėjai – lyg čigonės, meta kortas ir taip nustato kainas“, – vaizdžiai palygino pieno gamintoja ir pridūrė, kad dėl to kreipsis į Žemės ūkio ministeriją, kurios nuolat prašo kompetentingai ir nešališkai įvertinti ūkininkų ir perdirbėjų santykius.

J.Tamavičienė užsiminė ir apie logistiką bei žaliavinio pieno transportavimo išlaidas, kurias, anot jos, dažnai pabrėžia pieno perdirbėjai. „Pieno surinkimo sąnaudos jau seniai įtrauktos į pieno supirkimo kainą, tačiau perdirbėjai jas nuolat akcentuoja ir vis primena, kiek jiems kainuoja atsivežti pieną. O mūsų, pieno gamintojų, išlaidų niekas neįvertina ir niekas neskaičiuoja, kiek kainuoja nauji melžimo agregatai, mėšlo šalinimo ir kitokia ūkyje reikalinga įranga, išlaidos elektrai ir visa kita“, – vardijo ūkininkė.

Mažėja karvių ir pieno

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2018-ųjų gruodį vidutinė natūralaus (4,39 proc. riebumo ir 3,48 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 313,8 euro už toną – 0,8 proc. mažesnė, palyginti su lapkričiu. Palyginti su 2017 metų gruodžio mėnesiu, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo mažesnė 2,6 proc.

Per pernykštį gruodį buvo supirkta 103,83 tūkst. t pieno – 2,0 proc. mažiau, palyginti su 2017 metų tuo pačių laikotarpiu. Per 2018-uosius iš viso buvo supirkta 1363,01 tūkst. t pieno – 2,81 proc. mažiau, palyginti su 2017 m.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registro 2019 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje yra registruota 256,69 tūkst. pieninių veislių karvių, o jų laikytojų – 36,03 tūkst. Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. pieninių veislių karvių skaičius sumažėjo 53,71 tūkst., arba 17,3 proc.

Pigina produktus

Dalius Trumpa, bendrovės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas

Keista, kad pieno gamintojai nemato priežasčių, kodėl turėtų mažėti pieno supirkimo kainos. Nuo praėjusių metų vasaros pieno produktų kainos eksporto rinkose gerokai mažėjo. Pieno produktų prekybos sistemoje „Global Dairy Trade“, kurią organizuoja didžiausios pieno prekybos kompanijos, nuo pernai metų vasaros vienuolikoje ar dar daugiau aukcionų kainų indeksas mažėjo. Lietuvos įmonės vasarą ir rudenį stengėsi išlaikyti nesumažintas pieno kainas. Buvo tikėtasi, kad pieno produktų kainų kritimas greitai baigsis. Deja, taip neįvyko. Todėl dabartinis žaliavinio pieno kainų mažėjimas – ilgalaikio eksporto rinkoje parduodamų pieno produktų kainų kritimo pasekmė.

Dabar kainos normalizuojasi ir pastaruosiuose aukcionuose pradėjo kilti, bet reikia įvertinti, kad prieš tai ilgą laiką jos mažėjo. Kol mes už eksporto rinkose parduodamus produktus galėsime gauti daugiau, praeis kažkiek laiko. Kiek užtruks, kol ir pieno gamintojams bus pakeltos kainos, priklausys nuo daugelio veiksnių, kuriuos nulemia ne tik Lietuvos pieno perdirbėjai.

Geros įtakos rinkai turi tai, kad yra išparduotos intervencinės pieno miltelių atsargos. Kol jos buvo didelės, niekas negamino pieno miltelių, bet buvo gaminama daugiau kitų produktų. Tai didino jų pasiūlą ir mažino kainą. Dabar pieno miltelių ES intervenciniuose sandėliuose nėra, bet dar kelis mėnesius jie stovės perpardavėjų sandėliuose – jie prisipirko jų daugiau, nei reikia einamiesiems poreikiams. Bet perpardavėjai jų ilgai nesaugos ir pieno milteliai atsidurs rinkoje.

Mūsų įmonė, atsižvelgdama į tai, kad dėl kritusių pieno supirkimo kainų mažėja pieno produktų gamybos savikaina, jau mažina kai kurių produktų kainas.