Ekonomistų akimis, traukiantis ekonomikai dėl koronaviruso pandemijos žemės ūkio produktų gamintojai turėtų jaustis ganėtinai saugūs, supirkimo kainos neturėtų kristi. Taip ir būtų, tačiau saugumo jausmas ištirpsta dėl priklausomybės nuo žaliavos supirkėjų. Jautriausias rinkos „amerikietiškiems kalneliams“ yra pieno sektorius. Galima tik pasvarstyti, kiek smulkiųjų ir vidutinių ūkių šįkart neatlaikys negailestingo diržų veržimosi maratono. Nepaisant valdžios deklaruojamo dėmesio šeimos ūkiams, šios grupės ūkininkai ir iki šiol jautėsi trečio brolio vietoje.

Turi pasekmių

Sektoriuje didžiausias „gaisras“ buvo kilęs kaip tik prieš praėjusius Seimo rinkimus. Tąkart supuolė visa virtinė priežasčių – ir pasaulinė pieno sektoriaus krizė, ir pieno kvotų ES atsisakymas. Ūkininkai protestavo išpildami pieną, piketuodami sostinės gatvėse ir po Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) langais.

Neramumai buvo apmaldyti. Politikams pripažinus, kad reikia labiau reguliuoti pieno gamintojų ir supirkėjų (perdirbėjų) santykius, atsirado Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas.

Paskutinis „gaisras“ pieno sektoriuje turi liekamųjų reiškinių. Nuo pat 2015 metų iki šiol netyla ginčai dėl šio Pieno įstatymo nuostatų. Ginčams spręsti buvo pasitelkti aukščiausio rango arbitrai – Europos Teisingumo Teismas, Konstitucinis Teismas. Įstatymo priėmimo formalumai Seime bus pakartoti be skubos, laikantis visų numatytų procedūrų. Tačiau ir sprendimų priėmėjai, ir pieno sektoriaus dalyviai supranta, kad iš esmės sektoriuje problemos išliks tos pačios. Koziriai ir toliau lieka stipriausiųjų rankose.

Įstatymą ketinama tobulinti, nors kol kas nėra aiškios vizijos ir vieningos nuomonės, kaip turėtų keistis santykių pieno sektoriuje reglamentavimas. Naują teisės akto redakciją svarstys jau kitos kadencijos Seimas.

Teoriškai tarsi viskas gerai

Iš pažiūros dabar tarsi viskas gerai, su esama tvarka įmanoma laukti tobulesnio įstatymo (tiesa, to laiko sulauks ne visi pieno ūkiai).

Pieno įstatymo nuostatų stebėseną bei kontrolę rinkoje atlieka Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (KVRPA). Šios iš valstybės biudžeto finansuojamos ne pelno siekiančios institucijos steigėja yra bei savininko teises ir pareigas įgyvendina ŽŪM. Žalio pieno pardavėjų ir pirkėjų santykių kontrolė agentūrai yra viena iš dešimties skirtingų veiklų. Vieną kartą per metus institucija žemės ūkio ministrui teikia tvirtinti veiklos ataskaitas.

Jose konstatuojama teigiama prevencinė įstatymo įtaka sektoriui. Mažėja pažeidimų: užfiksuojami tik pavieniai atvejai, kai tos pačios grupės žalio pieno pardavėjams pirkėjas pirkimo–pardavimo sutartyse nurodo skirtingą kainą, nepagrįstai sumažina žalio pieno pirkimo kainą daugiau kaip 3 proc. Kita vertus, ŽŪM dėmesį siūloma atkreipti į tai, kad padidėjo priedų ir nuoskaitų prie sutartyje numatytų bazinių pieno sudėties ro­dik­lių kainų taikymo įvairovė.

Ataskaitoje džiaugiamasi, kad konsultuojant telefonu ir patikrų metu padaugėja klausimų, kurie mažina įstatymo nuostatų taikymo pažeidimų.

Tiesa, žinios ne pačios naujausios. Paskutinėje viešai pateikiamoje ataskaitoje apibendrinama dvejų metų (nuo 2018) senumo veikla. Išskyrus teisės aktus ir metinį pieno supirkėjų patikrinimo planą, daugiau jokios informacijos apie patikras ir jų rezultatus KVRPA nepateikia. Pieno gamintojai veltui interneto puslapyje ieškotų skilties DUK (dažnai užduodami klausimai). Gal šis informacijos kanalas ne visai skirtas pieno ūkių šeimininkams?

Pienas kas antrą dieną

Pinigėliai už parduotą pieną priklauso nuo to, kiek supirkėjui gamintojas patieks nustatytus kokybės reikalavimus atitinkančio žaliavinio produkto per vieną dieną – kaip žinoma, tam yra išskirta dešimt žalio pieno pardavėjų grupių. Pieno įstatymas taip ir numato: skirstymą į grupes, atsižvelgiant į tai, kiek pieno patiekiama per dieną.

Tarkime, Jonas yra sudaręs sutartį visam įskaitiniam laikotarpiui ir per tą laiką parduoda 4 tūkst. kg pieno. Skaičiuojant, kad jis buvo tiekiamas kiekvieną dieną (15 d.), atlikus paprastą aritmetinį dalybos veiksmą aiškėja, kad vienai dienai tenka 266 kg žaliavinio pieno, taigi Jonas patenka į trečiąją pieno pardavėjų grupę. Tačiau jeigu Jonas tą patį pieno kiekį per įskaitinį laikotarpį parduoda tiekdamas jį kas antrą dieną (per 8 d.), išeitų, kad dienai susidaro po 500 kg – Jonas būtų priskirtas ketvirtajai pieno pardavėjų grupei.

Kitas pavyzdys. Ūkininkas Petras per įskaitinį laikotarpį pagal pirkėjo sudarytą grafiką, pieną tiekdamas kasdien, iš viso pardavė 19,5 tūkst. kg. Kaimynas Zenonas per tą patį ciklą pardavė šiek tiek mažiau pieno – 15,2 tūkst. kg, žaliava iš ūkio buvo išvežama kas antrą dieną. Pagal faktiškai per dieną tiekiamą pieno kiekį, abu pieno gamintojai turėtų patekti į tą pačią žalio pieno pardavėjų grupę (1–2 tūkst. kg), todėl Petrui ir jo kaimynui Zenonui už parduotą pieną tarsi turėtų būti mokama tokia pati bazinė supirkimo kaina (kitą pieno pardavėjo gaunamą dalį sudaro pagal sutartį sulygti priedai).

Kas antrą dieną žaliavinis pienas surenkamas pagal supirkėjo patvirtintus grafikus. Taupomas supirkimo įmonės darbuotojų laikas, taip pat degalų sąnaudos. Be to, yra supirkėjų, kurie ir neturi galimybės kasdien apvažiuoti ūkius.

Kas antros dienos tiekėjai ūkiai yra įsigiję pieno šaldytuvus – investavo į savo veiklą, svarstė plėsti gamybą. Tačiau vis daugiau jų ketina atsisakyti šios veiklos, telaukia, kada baigsis prisiimti finansiniai įsipareigojimai.

Susigaudyk, jei gudrus

Kuriai žalio pieno pardavėjų grupei iš tiesų turi būti priskirtas kas antrą dieną žaliavinį pieną tiekiantis pardavėjas, susigaudyti nelengva. Nors dabartinė pieno gamintojų ir supirkėjų santykių reglamentavimo tvarka galioja jau penktus metus, iš tiesų šis aspektas nėra aiškiai apibrėžtas.

Suprantamos formulės nerasime nei Pieno įstatyme,nei Pieno supirkimo taisyklėse.

Reikia atsiversti dar vieną norminį teisės aktą, tvirtinamą žemės ūkio ministro įsakymu.  Tai Duomenų iš žalio pieno pirkėjų rinkimo taisyklės. 2015 m. liepą išleistos ir vėliau keletą kartų redaguotos taisyklės yra skirtos ne pieno gamintojams, o supirkėjams – nustato, kaip jie turi teikti duomenis apie superkamą žaliavinį pieną Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui, Pieno apskaitos informacinei sistemai.

Tai turi būti nustatyta įstatymu

Andrius PALIONIS

^{Žemės ūkio ministras}

Duomenų iš žalio pieno pirkėjų rinkimo taisyklės parašytos pagal Pieno įstatymą, kuris įsigaliojo 2015 m. Jeigu jas keistume dabar, nepasikeitus pirminiam dokumentui (įstatymui), teisiškai tai būtų kitoks įstatymo interpretavimas. Gali susidaryti teisinė kolizija, pretekstas įmonėms kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją dėl pasikeitusio skaičiavimo. Klausimas yra: ar 2015 metais priimtam įstatymui taisyklės yra parašytos teisingos, ar jos būtų teisingos dabar? Galime įsivelti į ilgus teisminius ginčus.

Problemą suprantu. Pritariu smulkiesiems ūkininkams. Įstatyme tikrai nėra tiksliai apibrėžta: taisykles parašyti galima taip ar kitaip. Ne taisyk­lėse, ne žemės ūkio ministro įsakymu turi būti tai nustatyta, o įstatymu. Toks yra ministerijos ir mano tikslas.

Turime sudarę darbo grupę dėl Pieno įstatymo, reikės apsispręsti: palikti tas 10 pieno gamintojų grupių ar mažinti jų skaičių, o gal išvis atsisakyti skirstymo į grupes, nes visų ūkių pienas yra vienodas. Nagrinėjame asociacijų pateiktus pasiūlymus. Organizuosime nuotolinį darbo grupės darbą.

Problemą reikia spręsti dabar

Regina BERNATONIENĖ

^{Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė}

Yra daug asociacijos narių, kurie dabar nuo kiekvieno parduoto pieno kilogramo praranda po pusę cento todėl, kad yra priskiriami žemesnei pieno pardavėjų grupei. Problema egzistuoja jau nuo 2015 metų, bet ji nesprendžiama. Tai reikia daryti dabar!

Apie tai kalbėta Žemės ūkio ministerijoje. Prašėme Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pagalbos. Galvota surengti diskusiją, kurioje dalyvautų Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros, Žemės ūkio ministerijos ir mūsų atstovai. Tačiau karantino padėtis tokią diskusiją surengti sutrukdė.

Problemą visi nuo savęs stumia. KVRPA vadovaujasi Duomenų iš žalio pieno pirkėjų rinkimo taisyklėmis. O Žemės ūkio ministerija linkusi laukti, kada bus Pieno įstatymo pataisos (tada gali kilti jau kitų iššūkių). Atsimušame kaip į sieną.

Irma DUBOVIČIENĖ