Anelė ir Jonas Stancikai, atsisakę nepelningo pieno ūkio, beveik prieš du dešimtmečius priėmė sprendimą auginti dekoratyvinius medelius. Sutuoktiniai tikino niekada nesigailėję dėl šio sumanymo. Dabar verslą tęsia jų dukra Janina Stancikaitė-Strikienė.

Darbas pagal specialybę

Pasak Ukmergės rajone gyvenančios A.Stancikienės, potraukis gražinti aplinką joje glūdėjo nuo pat mažens: ji išpuoselėdavo ne tik nuosavus, bet ir mokyklos gėlynus. Jos šviesaus atminimo tėvelis buvo sodininkas, todėl neatsitiktinai Anelė pasirinko studijas tuomečiame Kauno Mičiurino vardo tarybiniame ūkyje-technikume ir įgijo želdinių technikės specialybę. Po studijų profesionali specialistė ėmėsi gražinti Rečionių gyvenvietę, įrenginėti parkus.

Augalams liko mažiau laiko, kai su vyru įkūrė nedidelį pieno ūkį. „Fermoje ir laukuose buvo įrengti melžimo aparatai, dirbdavome be jokių poilsio dienų, dar ir sūrius gamindavome“, – pasakojo moteris.

Pienininkystės sutuoktiniai atsisakė 2000-aisiais, kai pieno supirkimo kainos ėmė kristi. Tuomet ir gimė mintis auginti dekoratyvinius augalus. Verslą, pasak Anelės, pradėjo be jokių investicijų, pačiu primityviausiu būdu. Ji eidavo pas kaimynus ir pažįstamus bei prašydavo šakelių, kad jas vėliau padaugintų. Augalų ji išaugindavo labai mažai, jie tilpdavo ant dviejų metrų pločio prekystalio turguje. „Parduodavau po kelis sidabrakrūmius, spygliuočius, kelias sprindžio dydžio tujas. Džiaugdavausi per dieną uždirbusi 5–8 litus“, – verslo pradžią prisiminė moteris.

A. Stancikienė

Grįžo į kaimą

Stancikų pradėtus darbus šiandien tęsia jų dukra Janina Stancikaitė-Strikienė. Jauna moteris šioje srityje darbuojasi daugiau nei dešimt metų, savarankiškai – aštuonerius metus. Dekoratyvinių augalų ūkio šeimininkė tikino, kad studijos didmiestyje neužgožė jos siekio grįžti į gimtinę ir dirbti širdžiai mielą darbą. O universitete įgyta vadybos ir verslo administravimo specialybė jai labai praverčia.

„Pirmuosius augalus auginome vienoje lysvėje šalia nuosavo namo. Dabar lysves sunku ir suskaičiuoti. Svajojau ūkį išplėsti iki hektaro, dabar jo plotas keturis kartus didesnis. Nežinia, kiek dar jį plėsime. Manau, plėtra užsiimsime tol, kol pajėgsime rūpintis augalų kokybe ir nenuskriausime dėmesiu pirkėjų“, – teigė jauna moteris.

J.Stancikaitė-Strikienės ūkyje dabar auginama per 200 augalų: kelios rūšys spygliuočių (cūgos, eglės, pušys, tujos, kadagiai, puskiparisiai, kukmedžiai ir kt.), devynios galybės lapuočių.

Šalia namų esančiame sklypelyje dabar karaliauja Janinos mama Anelė. Ji prižiūri nedidelius šiltnamius, kuriuose augalai dauginami gyvašakėmis, bendrauja su pirkėjais, parduoda mažesnius kiekius augalų. O Janina darbuojasi medelyne – sezono metu nuo ryto iki vakaro, net po 14 valandų. Ten dažniausiai vykdoma didmeninė prekyba, augalai sėjami, skiepijami.

Keičiasi mados

Pasak ūkio šeimininkės, klientų poreikiai nuolat keičiasi, todėl ji prisitaiko prie naujovių ir mados tendencijų, augina daugiau būtent tokių augalų, kurie turi didžiausią paklausą. Buvo metas, kai klientai graibstyte graibstė rutulines tujas, baltąsias eglutes Conica, blindes, sveikalapius gluosnius. Dabar dauguma pageidauja kalninių pušų, šluotelinių hortenzijų, miskantų ir kt. „Madas vejamės, tenkiname klientų poreikius. Prognozių, kas bus madinga ir populiaru, ieškome žurnaluose, internete, domimės kaimyniniuose medelynuose, užsienyje. Mados banga paprastai po poros metų ima slūgti. Tada ir vėl pradedame naujas paieškas“, – aiškino Janina.

Anot jaunos moters, jų medelyne visuomet galima rasti ir ne tokių populiarių medelių. Pavyzdžiui, per metus parduodami kokie penki diemedžiai, medelyno šeimininkai nesistengia jų pridauginti daug. Tačiau pirkėjams sudaryta galimybė įsigyti norimą augalą. „Žinoma, bandome auginti ir visokių egzotinių, kaprizingų augalų. Pasodinę į veislinius plotelius, stebime, ar jie prisitaiko prie mūsų gamtos sąlygų. Jei jie nepateisina mūsų lūkesčių, tuomet jų daugiau nebedauginame“, – tvirtino Janina.

Medelyne augalai auginami ir iš medelyne, aplinkiniuose parkuose surinktų sėklų, atkeliauja jų net iš Rusijos. Tačiau šis procesas užtrunka ilgai, rezultatų tenka laukti ketverius penkerius metus.

Tenka ir atkalbėti

Pagrindinis J.Stancikaitės-Strikienės siekis – glaudžiai bendrauti su klientais. Ji ir jos mama nuolat pataria pirkėjams, kur ir kokius medelius tinkamiausia auginti. Juk, pasak specialisčių, kiekvienas augalas pasižymi tam tikromis savybėmis, mėgsta tam tikras vietas ir dirvožemį. Neretai klientai atvažiuoja nežinodami augalų pavadinimų, tik norimą formą ir dydį. Kartais teiraujasi apie pušis, o jiems, pasirodo, iš tikrųjų reikia kadagių. „Neretai tenka klientus įtikinėti, kad jie pasirinktų kitus medelius, nei jie norėtų. Vėliau kartu su jais džiaugiamės, kai rekomenduoti augalai gerai auga. Patariame jiems ir kaip išvengti ligų bei kenkėjų, kaip su jais kovoti‘, – teigė Janina.

Pasak pašnekovės, pastaraisiais metais dėl šiltų žiemų ėmė plisti įvairios augalų ligos, tarp jų ir gerai visiems pažįstama miltligė, ir naujos grybinės spygliuočių ligos. Praėjęs drėgnas sezonas kelia nerimą dekoratyvinių medelių augintojai. Ji teigė nežinanti, kaip į drėgmę sureaguos tam tikros augalų rūšys, ypač tos, kurios auginamos vazonėliuose. „Iš medelyne įrengto tvenkinio net tris kartus išpumpavome vandenį. Drėgmė – kenksminga augalams. Gali supūdyti šaknis. Mums geriau sausra nei drėgmė, nes turime įsirengę laistymo sistemą“, – pabrėžė jauna moteris.

Dirba visi

Nors J.Stancikaitei-Strikienei talkina jos tėvai, o savaitgaliais darbuojasi ir vyras, ūkyje pluša dar trys darbininkės. Viena moteris, puikiai išmananti darbą, turi visą etatą, o kitos dvi, sodinančios medelius ir ravinčios piktžoles, dirba ne visą darbo dieną. Šiais metais į ūkį bus priimta dar viena darbuotoja. „Džiaugiuosi puikiu kolektyvu, kurį labai vertinu. Darbuotojams visuomet laiku moku atlyginimą, jis tikrai didesnis už minimumą“, – sakė dekoratyvinių medelių ūkio šeimininkė.

Janinos tėvelis Jonas medelyne dažniausiai dirba su technika: frezuoja dirvas, purškia augalus. Moteris sakė, kad didžiausias darbymetis prasideda pavasarį – nuo kovo pabaigos iki gegužės vidurio. Manoma, kad šiais metais darbai medelyne prasidės šiek tiek vėliau, balandžio pradžioje. Nuo birželio iki rugpjūčio, pasak J.Stancikaitės-Strikienės, prekybos intensyvumas sumažėja, žmonės perka mažiau augalų, nes būna ne itin tinkamas metas augalams sodinti. Medelių prekyba baigiama lapkričio pradžioje.

Medelių kainos šiame ūkyje nesikandžioja, jos yra mažesnės nei didmiesčiuose. Standartiniai spygliuočiai kainuoja 3–5 eurus, lapuočiai – 6–7 eurus, už skiepytus ir formuotus augalus kartais prašoma ir 40 eurų. Pasak Janinos, į ūkį atvyksta įvairių klientų: vieni renkasi dvi valandas, o nusiperka vieną augalą, kiti per 40 minučių atsirenka ir nusiperka kelis šimtus medelių.

Myli darbą

Dekoratyvinių medelių ūkio šeimininkės teigimu, iš šio verslo ji milijonų nesusikraunanti, bet išgyvenanti. Ir gyvenanti ne nuobodžiai, bet įdomiai. „Augalai skleidžia labai gerą energiją. O smagiausiai jaučiuosi tuomet, kai atrakinu medelyno vartus ir žinau, kad jis mano, kad viskas čia padaryta savomis rankomis, su didžiule meile. Man patinka darbas, kai gali pamatyti rezultatus. Pats didžiausias atlygis, kai kas nors padėkoja už tai, kad augalas gerai auga“, – pasidžiaugė jauna moteris.

Ji tiki, kad jos trejų metų sūnus užaugęs taip pat nesiskirs su augalais, nes jis ir dabar darbymečio metu sukasi medelyne, mokosi medelių pavadinimus. Janinai smagu, kai į ūkį atvažiuoja ne tik pirkėjai, bet ir lankytojai, kuriems įdomu susipažinti su ūkio veikla. Nors darbo medelyne jauna moteris nestokoja, ji spėja suktis visuomeninėje veikloje, vadovauja Ukmergės rajono Rečionių kaimo bendruomenei. Šis modernus dekoratyvinių augalų ūkis praėjusiais metais tapo Ukmergės metų ūkio konkurso nominantu.