Rubrika

Pieno ūkio ateitis – karvės dėl turistų?

Pieno gamintojams kaip iš gausybės rago pasipylė naujų reikalavimų ir draudimų. Žemės ūkio ministras žada remti smulkiuosius ūkininkus, kurie yra svarbūs kaimo gyvybingumui, tačiau aplinkosaugos veržiama kilpa pirmiausia pasmaugs būtent mažus ūkius, neturinčius galimybių investuoti ir atitikti visus įpareigojimus.

Ministras už ekstensyvią pieno gamybą

Dabar politikai ir valdininkai daug kalba apie žemės ūkio transformaciją, tad žemdirbiams –nerimo dienos ir naktys. Jie gaudo kiekvieną valdžios, ypač žemės ūkio ministro, viešai ištartą žodį ir bando susivokti, kokie vėjai pūs viename ar kitame žemės ūkio sektoriuje.

Įtampa jaučiama vienoje iš kertinių Lietuvos žemės ūkio šakų – pienininkystėje, kuri daug metų laikoma prioritetine, tačiau,nepaisant to, vis ritasi žemyn. Ši veikla svarbi ne tik žemdirbiams – Lietuvos gyventojai bene daugiausiai tarp ES šalių suvartoja pieno produktų. Pasižymime ir pieno produktų eksportu. Visas pieno sektorius – pieno gamyba ir perdirbimas – sukuria apie 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai palyginti reikšmingas indėlis.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra užsiminęs, jog nemano, kad gyvulininkystė – peilis klimato kaitai, tačiau palaikytų ekstensyvios galvijininkystės plėtrą. O poreikio investuoti į didelius gyvulių kompleksus jis nemato. Tokie pasisakymai drebina stambius pieno ūkius. Optimizmu netrykšta ir mažesni pieno gamintojai, kuriems žemės ūkio ministras žada paskatinimą bei paramą. Vienas po kito siūlomi ir priimami nauji suvaržymai, kurie gali taip išretinti smulkiųjų ūkininkų gretas, kad neliks ko remti.

Trukt už vadžių – vėl iš pradžių

Kadencijai besibaigiant,laikinieji žemės ūkio ir aplinkos ministrai Andrius Palionis ir Kęstutis Mažeika skubiai, kaip tvirtina ūkininkų atstovai, nebaigus diskusijų su socialiniais partneriais,pasirašė įsakymą „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, kuris labiausiai apsunkins smulkiuosius pieno gamintojus. Pagal jį bus draudžiama mėšlą per žiemą laikyti laukuose, reikalaujama laukuose paskleistą mėšlą per 4 val. aparti ir kt.

Smulkiesiems nepalankus ir pasirodęs Pieno supirkimo taisyklių pakeitimo projektas, pagal kurį nuo 2022 metų į pieno punktą bus galima pristatyti tik atšaldytą pieną. Dabar galioja išimtis, kai pienas pristatomas per 2 val. po melžimo. Šios išimties nebelikus, šaldytuvų neturintys smulkieji pieno gamintojai negalės parduoti pieno. Kiek smulkiųjų išliks po tokio reikalavimo? Juk dabar pieno melžimo įrangą ir šaldytuvus turi tik apie 40 proc. ūkininkų.

Smulkieji ir vidutiniai pieno ūkiai laukia nesulaukia, kada bus priimtas pradingėliu pramintas patobulintas vadinamasis Pieno įstatymas, pagal kurį neliktų pieno gamintojų skirstymo į 10 grupių. Tikimasi, kad atsisakius tokio grupavimo neliks ir didžiulių supirkimo kainų žirklių. Tačiau praėjusios kadencijos Seime jis nebuvo patvirtintas. Seimūnai užvilkino šį procesą, pareikalavę ekspertinio vertinimo. Tačiau jo niekas neatliko, nes neatsirado ekspertų, kurie dirbtų už Seimo valdybos pasiūlytą juokingą sumą – 100 eurų. Tad Pieno įstatymo priėmimas, matyt, vyks pagal posakį: „Trukt už vadžių – vėl iš pradžių“.

Dar nesudeda ginklų

Ūkininkai teigia jau įpratę, kad viešai sakoma viena, o daroma visai kas kita. Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija (LVPŪA) dar nesudeda ginklų ir bando kovoti, kad būtų pataisyti nauji draudimai, nurodymai dėl mėšlo tvarkymo bei trešimo. Po audringos ūkininkų reakcijos žemės ūkio ir aplinkos ministrai viešai žadėjo, kad prie šio klausimo dar sugrįš, tačiau Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) minėtai asociacijai atsiųstas raštas tokių vilčių nesuteikia.

Žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus atsakyme nurodoma, kad mėšlo laukuose per žiemą laikyti neleidžia Europos Komisija. Gairėse dėl kompleksinės paramos reikalavimų taikymo nurodyta, kad tirštojo mėšlo rietuvė lauke yra tik laikino (iki tręšimo)laikymo vieta.Taip pat primenama, kad to nesilaikant gresia baudos.

LVPŪA pirmininkė Renata Vilimienė sakė naujuose draudimuose pasigedusi logikos. Tačiau dėl to ji nesistebi, nes lyg iš gausybės rago pasipylę žemdirbiams taikomi ribojimai ir draudimai gana dažnai prieštaringi. „Nesuprantame, kodėl tvarkingą mėšlo rietuvę prie tvarto leidžiama laikyti, o laukuose – ne? Juk mums labai priekaištaujama dėl kvapų gyvenvietėse. Tai kur čia logika?“ – klausė Kupiškio rajone ūkininkaujanti moteris.

Smulkiesiems pieno gamintojams, neturintiems mėšlidžių ar jose nesutalpinantiems viso mėšlo, teks investuoti arba atsisakyti pieno gamybos. Ūkininkai klausia valdžios vyrų: iš kur paimti lėšų tokioms investicijos, kai pieno kainos smulkiems ūkiams yra mažiausios arba vienos mažiausių ES?

„Sako, kad aplinkosaugos reikalavimus lydi finansavimas – kur jis? Žemės ūkio ministerijos atsakyme mums primena, kad pieno gamintojams 2004 metais buvo skirta parama Nitratų direktyvai įgyvendinti. Tai perskaičius nusvyra rankos“, – nusivylimo neslėpė pieno gamintoja.

Išskaitė negirdėtų dalykų

Nuo 2019 metų trukusios diskusijos dėl naujų mėšlo tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų LVPŪA aktyviems nariams atvėrė daug reikšmingų patirčių, kurios tik patvirtino ūkininkų nuojautą, kuždėjusią, kad neretai jie yra mulkinami.

Aplinkos ministerija (AM) siūlė įtvirtinti tokią nuostatą, kadtręšiant laukus skystuoju mėšlu ir srutomis būtų naudojamos tik tiesioginio įterpimo į dirvą technologijos. Smulkiesiems tai neįkandamos technologijos. Kai ūkininkai pradėjo piktintis, AM jiems pasiūlė pasiskaityti ES reglamentą dėl Nitratų direktyvos. Matyt, tikėjosi, kad jie to nedarys, tačiau apsiriko.

„Mes jį perskaitėme, išstudijavome ir pamatėme, kad skystąjį mėšlą nebūtina įterpti, jį galima ir išpurkšti. Kai pabaksnojome į tokią nuostatą, AM valdininkams teko pasitaisyti“, – laimėjimu pasidžiaugė LVPŪA pirmininkė.

Nitratų direktyvoje pieno gamintojai perskaitė ir tai, kad ES valstybės narės turi užtikrinti, jog tvirtinant mėšlo tvarkymo reikalavimus būtų išvengiama poveikio mažiems ūkiams. Nurodoma, kad, pavyzdžiui, valstybės narės, atsižvelgdamos į taikomus įsipareigojimus, prireikus gali, jei įmanoma, mažiems ir labai mažiems ūkiams tų priemonių netaikyti. Ūkininkai tvirtina, kad Lietuvoje niekas apie tai nė žodžiu neužsiminė. Dabar jie prašo, kad būtų paaiškinta, kokie ūkiai yra maži ir labai maži.

Atakuoja ministerijas

Negirdėtų dalykų Nitratų direktyvoje aptikę LVPŪA nariai griebė studijuoti ir kitus ES dokumentus, kurie atskleidė dar įdomesnių dalykų. „Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos, atsakydamos į mūsų paklausimus, nuolat tvirtina, kad visa Lietuvos teritorija yra pripažinta nitratams jautria zona (vertinant nitratų koncentracijas paviršiniuose, gruntiniuose, natūralaus gėlojo vandens ežeruose ir kt. vandenyse). Kyla klausimas, kodėl visa teritorija? Be to, EK ataskaita ES Tarybai ir Europos Parlamentui įpareigoja bent kas ketverius metus peržiūrėti ir prireikus persvarstyti nustatytas nitratams jautrias zonas, iš kurių vanduo patenka į nustatytus užterštus vandenis ir taip didina jų taršą. Kada paskutinį kartą tai buvo padaryta?“ – klausimų pažėrė R.Vilimienė.

LVPŪA pirmininkė pridūrė, kad iš minėtų ES ataskaitų matyti, jog gėlo vandens būklė Lietuvoje – viena geriausių ES. Šiuose dokumentuose taip pat nurodoma, kad Lietuva yra viena iš tų šalių, kur daugiausia sumažėjo pieninių galvijų. „Duomenys rodo, kad pas mus situacija dėl aplinkosaugos yra gera, tad mums nesuprantama, kodėl siekiama užsibrėžti perteklinius reikalavimus“, – pieno gamintojų susirūpinimą išsakė ūkininkė.

R.Vilimienė tvirtino, kad šių metų sausio 19 d. LVPŪA abiem ministerijoms ir Seimo Kaimo reikalų komitetui dar kartą išsiuntė raštą, kur pateikė VL išsakytus ir dar kitus klausimus.LVPŪA prašo, kad būtų peržiūrėtas ir pataisytas įsakymas dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų. „Kol kas atsakymo negavome, bet kantriai laukiame“, – teigė ūkininkė.

Pasigenda logiškų argumentų

Prienų rajono smulkiųjų ir vidutinių pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Martynas Krūvelis prisipažino neturintis vilčių, kad nedidelių šeimos pieno ūkių laukia geresnis gyvenimas. „Kaip tik matosi priešinga tendencija – viskas griežtinama, o tai pirmiausia atsilieps mažesniems ūkiams“, – konstatavo pieno gamintojas.

Jo ūkyje yra įrengta mėšlidė, melžimo ir šaldymo įranga, tad nėra rūpesčių dėl naujų reikalavimų. Tačiau pieno gamintojas gina kitų ūkininkų, kuriems tenka mėšlą laikyti laukuose įtaisytose rietuvėse, interesus. „Nesuprantama, kodėl reikia tokių draudimų. Tuos, kurie laukuose netvarkingai laiko mėšlą, tegu baudžia, bet kam drausti tvarkingas rietuves? Kam to reikia?“ – logikos pasigenda ir Prienų rajono ūkininkas.

Kaip ir kiti pieno gamintojai, M.Krūvelis neturi atsakymo, kuo pagrįstas kitas reikalavimas – per 4 val. aparti laukuose paskleistą mėšlą. „Pernai ūkyje atlikome eksperimentą, ar įmanoma išpildyti tokį reikalavimą. Naujas kratytuvas mėšlą iškratė per 3–4 valandas, o keturių korpusų plūgas viską aparė per 6–7 valandas. Problema ta, kad atsiradus naujiems draudimams ir griežtinimams pasigendame argumentacijos, kam to reikia. Būna, kad ES direktyvos tik rekomenduoja, o pas mus tai virsta griežtais reikalavimais. Ir užuot švietus žemdirbius, skubama juos bausti“, – apgailestavo jaunas ūkininkas.

Priešinimo politika

Joniškio rajone įsikūrusio mišraus ūkio „Drąsutaičiai“ vadovas Jonas Pidkova nuotolinėje konferencijoje apie tvarų žemės ūkį dabartinės Vyriausybės programoje išsakė susirūpinimą Lietuvos žemės ūkio ateitimi. Jis apgailestavo, kad priešinamas miestas ir kaimas, maži ir dideli ūkiai.

„Nežinome, kokia bus mūsų visų ateitis. Jeigu žemės ūkio ministras pasisako už ekstensyvią pieno gamybą, reikia pasakyti, kokia bus pieno kaina ir kaip konkuruosime su Vakarais. Alpėse matome, kaip egzotiškai atrodo pievose besiganančios pavienės karvės su ant kaklo pakabintais varpeliais, bet supraskime, kad ten vaikšto turistai“, – sakė „Drąsutaičių“ vadovas.

Jam daug minčių kelia ministro požiūris į didesnius gyvulininkystės kompleksus. „Mes pastatėme vidutinio dydžio – 400 vietų – karvių fermą. Aplinkui 30 km spinduliu tokių fermų nėra. O štai Olandijoje panašiame kaime yra trys ar keturios fermos, kuriose laikoma iki 1000 melžiamų karvių. Šalia stovi kavinės, gyvenamieji namai, niekas nekelia problemų. Jauni žmonės džiaugiasi dirbdami fermose ir labai vertina tą darbą. Ten visai kitoks požiūris“, – palygino J.Pidkova.

Pieno įstatymo imsis pavasarį

Viktoras Pranckietis, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Tikimės, kad vadinamąjį Pieno įstatymą svarstysime pavasario sesijoje. Žemdirbius apie tai jau esame informavę. Pasikeitus Seimui nutarėme, kad palauksime naujo žemės ūkio ministro. Prašysime, kad ŽŪM iš naujo pateiktų visus aprobuotus pasiūlymus. Svarbu, kad šis įstatymas būtų suderintas su ES teisės aktais. Aišku, turi būti išklausyti ir socialinių partnerių pasiūlymai.

Šiam įstatymui kelis kartus buvo prašoma ekspertinio vertinimo, bet tam nėra skirta pakankamai lėšų, tik simboliniai pinigai, todėl niekas nesiima jo atlikti. Esant tokiai situacijai gal ir nereikėtų šio vertinimo užsakinėti.