Kai viduvasary pasėliuose darbuojasi purkštuvai, gyventojams kyla įtarimų, kad taip galbūt tyliuoju žudiku pramintu glifosatu yra nuodijami grūdai. Pastaraisiais metais atidžiau stebima ir tikrinama, ar žemdirbiai nepiktnaudžiauja šiuo herbicidu, kurį siūloma iš viso uždrausti naudoti. Pasak žemdirbių, tai nepakeičiamas piktžolių naikintojas, tačiau kodėl juo vis dar purškiami subrendę pasėliai?

Visuomenės akyse – baubas

Žemės ūkyje naudojama daug įvairių cheminių augalų apsaugos priemonių, bet plačiai visuomenei labiausiai žinomas ir visų labiausiai keiksnojamas glifosatas. Jis tapo lyg apibendrintu pesticidų baubu.

Glifosatas yra JAV milžinės korporacijos „Monsanto“, genetiškai modifikuotų organizmų kūrėjos, išradimas. Ši kompanija gamino ir nuodu pripažintą DDT, liaudiškai vadinamą dustą. Jį gamintojai ilgą laiką pristatinėjo kaip nekaltą produktą. Kai buvo įrodyta, kad jis itin kenksmingas žmonių sveikatai, DDT buvo uždrausta naudoti.

Dabar ietys kryžiuojamos dėl glifosato („Roundup“ ir kitų herbicidų veikliosios medžiagos), labiausiai pasaulyje paplitusio piktžolių naikintojo, kuris gamintojams sukrauna milžiniškus pelnus. Kovota, kad glifosatas būtų iš viso uždraustas žemės ūkyje, bet Europos Komisija patvirtino leidimą jį naudoti iki 2022 metų pabaigos. Dėl tolesnio jo naudojimo bus svarstoma ir balsuojama po 3 metų, kai bus įvertinti nauji duomenys.

Visuomenėje aistros dėl glifostato įsiplieskė, kai 2016 metais Europoje nuvilnijo skandalas dėl glifosatu užteršto vokiško alaus. Tyrimų rezultatai parodė, kad keliolikoje vokiško alaus rūšių buvo rasti glifosato pėdsakai, kai kur net labai įspūdingi. Žibalo į ugnį šliūkštelėjo žaliųjų europarlamentarų inicijuotas šlapimo tyrimas, kuris atskleidė skandalingą situaciją – glifosato koncentracija europarlamentarų šlapime leistiną normą (nustatytą geriamajam vandeniui) viršijo daugiau nei 20 kartų.

Pripažįsta, kad amoralu

Žemdirbiai piestu stoja prieš glifosato uždraudimą, nes be šio herbicido jiems būtų sunku įveikti piktžoles. Bet kodėl glifosatas naudojamas javapjūtės metu, kai grūdai yra subrendę ir netrukus atsiduria malūnuose ir kepyklose?

Grūdininkai dievagojasi, kad ir per javapjūtę tenka kovoti su piktžolėmis pasėliuose. Tačiau vieša paslaptis, kad prieš kūlimą javai apdorojami glifosatu norint suvienodinti grūdų brandą, išdžiovinti varpas. Nepalankiomis oro sąlygomis taip tikimasi paankstinti pjūtį ir sumažinti grūdų džiovinimo išlaidas.

Pernai už augalų apsaugos priemonių naudojimo kontrolę atsakinga Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VAT) žemdirbių asociacijoms siūlė apsvarstyti galimybę uždrausti naudoti glifosatą prieš derliaus nuėmimą. Bet apklausa parodė, kad augintojai neturi vieningos nuomonės ir nelinkę pritarti draudimams. Visgi ne vienas javų augintojas pripažįsta, kad glifosato naudojimas prieš derliaus, kuris skirtas žmonių maistui, nuėmimą – amoralus veiksmas.

Siūlo purškimą deklaruoti

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Radviliškio skyriaus vadovas Ignas Hofmanas pabrėžė, kad keiksnojamas glifosatas pirmiausia skirtas piktžolėms naikinti. Jis neslėpė, kad priešiškai žiūri į kolegas, kurie glifosatu purškia maistui skirtus subrendusius javus.

„Tokios praktikos vertėtų atsisakyti ir nepurkšti kviečių, miežių ir kitų javų, kurie bus naudojami maistui. Galbūt galima būtų diskutuoti dėl rapsų ir kitų kultūrų, iš kurių gaminami biodegalai ar pašarai. Dėl to reikėtų svarstyti, o maistui naudojamus grūdus apdoroti glifosatu drausčiau“, – savo nuomonę išsakė Kauno technologijos universiteto doktorantas.

Jis siūlytų tokius atvejus, kai ūkininkas derliaus nuėmimo metu dėl piktžolėtumo ar dėl kitų priežasčių naudoja glifosatą, deklaruoti. Pasak jauno ūkininko, tokį purškimą reikėtų užregistruoti, išlaukti nustatytą terminą, o derlių parduoti kaip apdorotą glifosatu.

Kursto emocijas

Glifosato naudojimui javapjūtės metu nepritariantis I.Hofmanas visgi pabrėžė, kad šio herbicido gamintojai tai leidžia. „Šio produkto etiketėje nurodyta, kad jį galima naudoti ir subrendusiems augalams, tik tokiu atveju kulti galima po 10–14 dienų. Problema ta, kad ūkininkai neišlaukia nurodyto laiko arba viršija leistinas produkto normas. Tokia praktika ydinga ir žemės ūkiui meta negražų šešėlį. Manau, kad dėl tokių atvejų ir randami glifosato likučiai, bet tai nėra masinis reiškinys. Tačiau dėl tokių piktnaudžiautojų galime netekti efektyvaus ir gana nebrangaus herbicido“, – aiškino ūkininkas.

Iš tikrųjų tarp grūdininkų sklando kalbos, kad galbūt vietoj glifosato į rinką norima įvesti brangesnius produktus, todėl ir kaitinamas tiek vartotojų, tiek politikų, tiek ir žemdirbių kraujas ir esą dirbtinai kurstomos emocijos. Ir peikiamo herbicido gamintojai neslepia, kad investuoja į naujo herbicido kūrimą, kuris turės pakeisti kontroversiškai vertinamą glifosatą.

„Europos Komisiją vis svarsto: uždrausti šį produktą ar ne. Daug paprasčiau būtų uždrausti naudoti glifosatą per javapjūtę ir griežtai tai kontroliuoti. O naudoti ant ražienų tegu leidžia. Juk žemės ūkyje yra daug blogesnių dalykų nei glifosatas. Tik šis klausimas labai išpūstas ir eskaluojamas. Dabar kone kiekvienas miestietis turi nuomonę apie rundapą ir glifosatą, nors greičiausiai nenutuokia, kam jis yra skirtas ir kaip naudojamas“, – sakė Radviliškio rajono ūkininkas.

Sutarė nenaudoti per javapjūtę

Jonavos rajono ūkininkų sąjungos vadovas Ričardas Žebrauskas užtikrino, kad grūdininkai subrendusių javų glifosatu nepurškia. „Šis herbicidas dažniausiai naudojamas po javapjūtės, kai sudygsta piktžolės ir pabiros. Nežinau nė vieno ūkininko, kuris šiemet būtų purškęs javus dėl džiovinimo. Tai neaktualu, nes javai sausi“, – aiškino ūkininkas.

Ričardas Žebrauskas

Jis pridūrė, kad LŪS dėl glifosato ne kartą buvo diskutuota ir nuspręsta, jog reikėtų stengtis išvengti jo naudojimo per javapjūtę. „Tai nėra kažkoks raštiškas įsipareigojimas, daugiau žmogiška pozicija“, – patikslino grūdininkas.

R.Žebrauskas taip pat aiškino, kad džiovinti grūdus glifosatu neekonomiška. Ūkininkai nelaisto šio produkto bet kur ir bet kada, nes jis nemažai kainuoja. Vis dėlto tikrintojai fiksuoja glifosato panaudojimo per javapjūtę atvejų. Tad ką gi tokiu metu javų laukuose veikia purkštuvai? Be to, patikrinti kiekvieną lauką neįmanoma.

„Kai kurie šį herbicidą naudoja prieš kūlimą, kai būna piktžolėti pasėliai. Bet tokie atvejai pasitaiko, kai ūkininkai nesilaiko tinkamos agrotechnikos. Jeigu viską laiku padarai, piktžolių pasėlyje nebūna, tada nėra reikalo subrendusių augalų purkšti glifosatu. Šiaip jis nėra kažkoks blogis, šis chemikalas gerai naikina piktžoles ir gerai skyla“, – tikino ūkininkas.

R.Žebrausko manymu, neigiama nuomonė apie glifosatą ateina iš JAV, kur jis gausiai naudojamas genetiškai modifikuotiems augalams purkšti ir kur vyksta teismai dėl šio herbicido poveikio žmonių sveikatai.

Negaili baudų

Javų augintojai priminė, kad dėl glifosato naudojimo pastaraisiais metais jie yra atsidūrę tikrintojų taikinyje. VAT atstovai važinėja po laukus ir stebi, kurie laukai buvo nupurkšti glifosatu, ar jų nenukūlė anksčiau laiko ir pan.

„Pernai Augalininkystės tarnyba atliko tyrimus ir nerado glifosato likučių. Vadinasi, Lietuvos ūkininkai yra sąmoningi ir nenaudoja jo ten, kur nereikia“, – pastebėjo R.Žebrauskas.

I.Hofmanas užsiminė, kad tikrintojai gana reiklūs ir negaili baudų piktnaudžiautojams. „Jie turi planą ir tikrina, o tie, kurie nors kiek nusižengia, patenka po didinamuoju stiklu ir kasmet sulaukia patikrinimų. Tuos, kurie tvarkingai elgiasi, tikrina rečiau“, – pasakojo ūkininkas.

Atpažįsta plika akimi

Grūdų supirkėjų atstovai teigia, kad glifosatu nupurkštus grūdus iškart atpažįsta – jie atrodo kaip pakepinti riešutėliai. Jie taip pat pastebi, kad anksčiau glifosatas liejosi laisvai, o dabar augintojai tapo sąmoningesni, galbūt ir baudų bijo.

„Kartais plika akimi matosi, kad grūdai apdoroti glifosatu, – jie būna smulkūs, išdžiovinti. Bet akimi pasitikėti negalima, imame mėginius ir atliekame tyrimus. Pernai kai kuriuose mėginiuose buvo rasta pėdsakų, bet jie neviršijo leistinos normos. Šiemet dar tik ruošiame mėginius, juos ima ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba“, – sakė bendrovės „Malsena plius“ kokybės vadovė Vita Petravičiūtė.

Šiemet pažeidimų nerasta

Sergejus Fedotovas, VAT direktorius

Šiais metais, vykdant stebėjimą ir patikrinimus, glifosato turinčių augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo pažeidimų nenustatyta. Užfiksuoti 2 atvejai, kai buvo naudoti glifosato turintys AAP, tačiau buvo laikomasi nustatyto laikotarpio iki derliaus nuėmimo – tai nėra pažeidimas.

Ar nėra pažeidimas, kai žemdirbiai glifosatu apdoroja javus, kad varpos ir sėklos vienodai subręstų ir išgaruotų drėgmė? Reikėtų pabrėžti, kad glifosato turintys herbicidai yra registruoti kovai su piktžolėmis, todėl turi būti naudojami pagal paskirtį, laikantis etiketėje nustatytų reikalavimų. Jei nesilaikoma teisės aktų ir AAP naudojimo reikalavimų – tai yra pažeidimas, už kurį taikoma administracinė atsakomybė. VAT vykdo stebėseną, ir galime konstatuoti, kad tokių panaudojimo faktų pasitaiko itin retai.

Jei pasėliai piktžolėti, pjūčiai palengvinti piktžoles galima sunaikinti purškiant augalų apsaugos produktus prieš derliaus nuėmimą, tačiau turi būti išlaikytas etiketėje nustatytas laikotarpis iki derliaus nuėmimo. Šis terminas yra 10–14 d.

Išanalizavus 2017–2019 m. patikrinimų rezultatus, pastebimas pažeidimų, susijusių su glifosatu, mažėjimas. 2017-aisiais buvo nustatyta 12 netinkamo naudojimo atvejų, o 2018 m. – 5 atvejai. Iš jų dažniausi pažeidimai buvo, kai glifosato turintys produktai buvo naudojami augalams ne pagal paskirtį (grikių, žirnių pasėliuose). Pasitaikė keli atvejai, kai pasėliai buvo nupurkšti nesilaikant etiketėje nustatyto laikotarpio iki derliaus nuėmimo. Šiais metais jokių glifosato naudojimo pažeidimų neužfiksuota.

Herbicidai glifosato pagrindu yra vieni populiariausių, daug žmonių susiduria su jų naudojimu. Ši situacija yra apipinta įvairiausiais gandais, kurie pritraukia visuomenės dėmesį ir sukelia rezonansą. Reikėtų pabrėžti, kad galima registruoti tik tuos AAP, kurių veikliosios medžiagos patvirtintos ES, o veikliųjų medžiagų patvirtinimo procedūra ES  yra labai griežta.