Bankas „Luminor“ laimėjo konkursą teikti paskolas ūkininkams bei žemės ūkio kooperatyvams su valstybės garantija ir net su galimybe kompensuoti 80 proc. palūkanų, tačiau per 10 mėnesių paskolas gavo tik keliolika ūkių. Ūkininkai bei žemės ūkio kooperatyvai norėtų skolintis, tačiau bankas jiems kelia sunkiai įgyvendinamus reikalavimus ir laiko užšaldęs 24,5 milijonų eurų. Deja, tai ne vienintelis atvejis, liudijantis pasitikėjimo tarp bankų ir ūkininkų stoką.

Kartūs nepasitikėjimo vaisiai

„Bankuose pinigų yra, bet kaip juos paimti, kaip pasiskolinti, kad tai nebūtų paskola, dėl kurios rizikuotum bankrutuoti?“ – klausė Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas.

Ar tikrai yra tų pinigų? Tikrai. Lietuvos banko (LB) duomenimis, lietuviai šių metų pradžioje šalies komerciniuose bankuose laikė beveik 14 milijardų eurų. Ir už šiuos indėlius bankai arba nemoka palūkanų, arba jos – minimalios. Gal todėl ir neskuba skolinti žemdirbiams bei apskritai su žemės ūkiu susijusiam verslui, nes bankai ūkininkais paprasčiausiai nepasitiki. Bankas „Luminor“ 2018-aisiais laimėjo konkursą teikti 25 mln. Eur paskolas ūkininkams bei žemės ūkio kooperatyvams, tačiau banke kol kas „šąla“ 24,5 mln. Eur. Deja, dėl pasitikėjimo stokos dalį kaltės turėtų prisiimti ir ūkininkai. Dažnai žiniasklaidos kalbinamas vieno didžiausių Lietuvoje bankų atstovas mums atsivėrė, tiesa, su sąlyga, kad jo atsakymas būtų neoficialus: „Bankų atstovai nesiafišuodami dalyvauja įvairiuose ūkininkų renginiuose, įdėmiai klausosi ir girdi ūkininkų liudijimus apie artėjantį pieno ūkių bankrotą, apie katastrofiškas sausros pasekmes, apie tai, kad ne tik sodų, bet ir grūdų ūkiai šįmet prognozuoja gauti tik 20 proc. derliaus. Todėl nereikia stebėtis, kad į banko duris pravėrusius ūkininkus mes žiūrime didelėmis akimis ir abejojame jų pateikiamais skaičiavimais apie ūkių plėtrą ir ketinimus dirbti pelningai.“

Apie pasikeitusią bankų poziciją kalbėjo ir paukštynų verslu užsiimantis Jonas Jagminas: „Šįmet bankai žemdirbiams neskuba skolinti, arba skolina labai brangiai. Mes (kooperatyvas „Agroaves Group“, – aut. past.) per metus iš Lietuvos ūkininkų superkame apie 40 tūkst. t kviečių, mums reikia apyvartinių lėšų, juo labiau, kad grūdų derlius bus prastas ir kainos galimai išaugs, tačiau paskolos brangios.“

Tuo tarpu „Luminor“ banko atstovė Giedrė Bielskytė sakė, kad dėl pastaruosius dvejus metus buvusių sausrų ir suprastėjusios ūkių finansinės padėties nemaža dalis ūkininkų patys pristabdė investicijas.

25 milijonai

Pasak G.Bielskytės, 2017-aisiais bankas „Luminor“ ūkininkams suteikė apie 90 mln. Eur paskolų ūkiams plėsti, modernizuoti bei apyvartinėms lėšoms. Todėl daugelis nesistebėjo, kad būtent šis bankas 2018-aisiais laimėjo konkursą teikti 25 mln. Eur paskolas ūkininkams bei žemės ūkio kooperatyvams su UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ (ŽŪPGF) garantija.

Laikinai ŽŪPGF direktoriaus pareigas einanti Romalda Globienė priminė, kad pagal sutartį su banku ŽŪPGF teikia ne tik paskolų garantijas, bet ir iki 80 proc. gali kompensuoti palūkanas, jeigu už investicinius kreditus palūkanų norma yra ne didesnė kaip 4 proc., o už trumpalaikius kreditus – 6 proc.

Romalda Globienė

„Palūkanos kompensuojamos tiek pripažintiems, tiek nepripažintiems žemės ūkio veikla užsiimantiems kooperatyvams“, – pabrėžė R.Globienė.

„Jaučiame didėjantį finansavimo poreikį ūkių plėtrai. Produkcijos paklausa auga tiek šalies viduje, tiek užsienio rinkose, todėl ūkininkai aktyviai ieško galimybių plėsti gamybos apimtis“, – prieš 10 mėnesių optimistiškai kalbėjo „Luminor“ verslo klientų departamento vadovas Vytis Žegužauskas.

Atrodė, kad ūkininkai tuoj pat išgraibstys paskoloms su garantija skirtus 25 mln. Eur, juo labiau, kad buvo teigiama, jog paskolos bus teikiamos itin palankiomis sąlygomis. Iš pradžių buvo galima skolinti iki 50 tūkst. Eur. Po diskusijų kredito suma buvo padidinta iki 150 tūkst. Eur.

Prabėgo 10 mėnesių. Kokie rezultatai?

Norėtų sutartį nutraukti

Į „Valstiečių laikraščio“ klausimus „Luminor“ bankas ilgai delsė atsakyti ir atsakė labai aptakiai. Pasak G.Bielskytės, su valstybės garantija nuo 2018 m. rugsėjo paskolinta tik 475 tūkst. Eur, o paskolos vidurkis tesiekia 22 tūkst. Eur. Pasak G.Bielskytės, gerokai daugiau bankas skolina technikai įsigyti bei pirkti žemės sklypus.

Neoficialiomis „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, pagal sutartį su ŽŪPGF 2018-aisiais (nuo rugsėjo mėn.) „Luminor“ ūkininkams suteikė tik 6 paskolas, o šįmet – tik 13. Kodėl tokie prasti rezultatai?Ar ūkininkams nereikia paskolų su valstybės garantija ir net kompensuojant palūkanas?

„Pinigų reikia, tačiau bankas „Luminor“ nustatė daug sunkiai įgyvendinamų reikalavimų. Apskritai, blogai, kad konkursą laimėjo „Luminor“ bankas, o ne, pavyzdžiui, kredito unijos“, – priekaištavo žemės ūkio kooperatyvo „BIO LEŪA“ vadovas Nikolajus Dubnikovas.

R.Globienė pritarė: „Ūkininkai domisi šia galimybe, deja, bankas iš tikrųjų taiko labai daug apribojimų, todėl ne visi ūkininkai gali pasiskolinti.“

Kokia išeitis? 24,5 mln. Eur liks banke iki 2020-ųjų pabaigos?

„Mes siūlėme, kad bankas grąžintų likusius pinigus. Jeigu pavyktų su banku susitarti ir jeigu bankas nereikalautų didelės kompensacijos, atgavę likusius pinigus galėtume skelbti naują konkursą“, – pripažino R.Globienė.

Bankas kol kas tyli. Laiko kaulą, kurio patys negali graužti, bet ir kitiems neduoda. Padėtis nepagerės ir todėl, kad, mūsų žiniomis, „Luminor“ planuoja uždaryti daug savo skyrių rajonuose, todėl praras dar daugiau klientų ūkininkų.

Ar naujame konkurse dalyvautų kiti bankai ar kredito unijos?

Konkursas nesudomino

2018-aisiais Lietuvos kredito įstaigų paskolų portfelis paaugo apie 8 proc., o Lietuvos centrinė kreditų unija (LCKU), kuri jungia 48 kredito unijas, paskolų portfelį padidino net 25 proc., arba 200 mln. Eur. Be to, pagrindiniai KU klientai yra ūkininkai bei žemės ūkio kooperatyvai. Tačiau minėtame konkurse dėl 25 mln. Eur paskolų LCKU nedalyvavo. Kodėl?

„Mums buvo nepatrauklios konkurso sąlygos. Manome, kad įprastos mūsų teikiamos paskolos ūkininkams yra labiau patrauklios“, – sakė Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas Mindaugas Vijūnas.

Ūkininkus baimina tiek bankų, tiek KU reikalavimai įkeisti žemę.

„Kodėl baiminatės? Juk jus saugo kredito sutartis. Grąžinkite skolą ir neliks problemos. Be to, išieškojimas – yra kraštutinė priemonė. Patikėkite, mums nereikia nei žemės, nei traktorių. Mums reikia, kad skolininkai grąžintų pinigus, už kuriuos mes atsakome. Beje, daugelyje kredito unijų yra kaip tik ūkininkų indėliai“, – sakė M.Vijūnas.

Kokios palūkanos? „Priklauso nuo daugelio veiksnių – svyruoja nuo 3 iki 8 proc.“, – sakė M.Vijūnas.

Apribojimai

Į paskolas taikosi ne tik žemės ūkio gamyba, bet ir žemės ūkio produkcijos prekyba užsiimantys kooperatyvai. Žemės ūkio gamyba užsiimantys kooperatyvai gali tikėtis ŽŪPGF garantijų bei palūkanų kompensavimo net neturėdami pripažinto kooperatyvo statuso, o štai prekyba užsiimantiems kooperatyvams keliami griežtesni reikalavimai.

„Pagal dabar galiojančius teisės aktus paskolų palūkanos kompensuojamos tik pripažintiems kooperatyvams ir jeigu jie užsiima prekyba gyvulininkystės, pieno, uogų, vaisių bei daržovių sektoriuose. Kompensacijos nenumatytos kooperatyvams, prekiaujantiems grūdais“, – sakė R.Globienė.

Tiesa, šiuo metu ŽŪM svarsto galimybes išplėsti šį ratą.

„Mes pritartume įtraukti pripažintus kooperatyvus. Kodėl tik pripažintus? Todėl, kad dėl garantijų ir palūkanų kompensavimo į mus kreipiasi ir abejotinos reputacijos kooperatyvai. Pavyzdžiui, 2018-aisiais mūsų paslaugomis tikėjosi pasinaudoti ką tik įsteigtas kooperatyvas, kurio nariai buvo susidėję pajų po 100 Eur ir tikėjosi, kad suteiksime garantiją milijono eurų paskolai ir kompensuosime palūkanas“, – pasakojo R.Globienė.

Išnaudojo skolinimosi potencialą

Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Pastebime tendenciją, kad rinkos lūkesčiai dėl finansavimo yra optimistiški ir finansavimo paklausa auga labai sparčiai. Finansavimo rizika kiekvienu atveju vertinama individualiai. Svarbiausi veiksniai – įmonės mokumas ir siekiamo finansavimo dydis bei santykis su nuosavu kapitalu. Kiekvienas verslo sektorius turi tik jam būdingų tendencijų ir iššūkių. Pavyzdžiui, žemės ūkio įmonėms tenka skirti daugiau dėmesio finansų valdymo kokybei didinti, priemonėms klimato kaitos poveikiui mažinti. Kadangi pastaraisiais metais žemės ūkis dėl veiklai nepalankių klimato sąlygų patyrė sunkumų, nemaža dalis šio sektoriaus bendrovių jau yra išnaudojusi skolinimosi potencialą – jų skolos bei turto santykis yra labai išaugęs. Mūsų vertinimu, vienas iš būdų šiai situacijai spręsti galėtų būti didesnė valstybės parama ūkininkams.

Konkuruoti su perdirbėjais sunku

Ignas Jankauskas, konsultavimo kompanijos „Verslo procesų konsultacijos“ vadovas

Grūdų sektoriuje marža siekia iki 1 proc., didieji grūdų perdirbėjai skolinasi už 1,5–2 proc., o ūkininkų sukurtam kooperatyvui taikoma vidutiniškai 5 proc. palūkanų norma. Taigi kooperatyvams konkuruoti su stambiosiomis įmonėmis yra labai sunku. Juo labiau, kad stambieji perdirbėjai naudoja dempingą, bando suardyti kooperatyvus ir ypač naujus kooperatyvus. Be to, kooperatyvams ne visada pavyksta įkeisti turtą, nes ne visi kooperatyvo nariai sutinka tai daryti. Manau, kad Vyriausybė padarė klaidą grūdų prekyba užsiimantiems žemės ūkio kooperatyvams nesuteikdama galimybių kompensuoti dalies palūkanų. Galiu patikinti – jeigu kooperatyvų nariai pasiskųs, kad jie negali pasinaudoti ES parama tik todėl, kad kooperatyvai yra nepripažinti, kad jie yra diskriminuojami, kreipsimės į Konkurencijos tarybą.