LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Finansų ministerija jau svarsto, kad reikėtų apmokestinti tiesiogines išmokas, kaip tai daro kai kurios kitos ES valstybės. Lietuvos ūkininkai, kurių išmokos beveik mažiausios ES, siūlo nesidairyti į turtingas šalis, kur žemdirbiai gauna nepalyginamai didesnes išmokas. Jie perspėja, kad toks apmokestinimas gali parklupdyti silpnesnius ūkius. Ekspertai pastebi, kad kitos šalys taiko daug lengvatų ūkininkams, ypač išsiskiria Lenkija, kurios ūkininkai įgytų dar daugiau pranašumų prieš mūsiškius.
Mokosi iš turtingų valstybių
Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje svarstant specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūrą neapeitas ir žemės ūkio sektorius. Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė priminė, kad šiuo metu yra taikomos gyventojų pajamų bei pelno mokesčių lengvatos žemės ūkio sektoriui ir žuvininkystei. Jų tikslas – pagerinti veiklos sąlygas žemės ūkio subjektams. Reikėtų priminti, kad tiesioginės ir kitos kompensacinės išmokos skiriamos ūkininkaujančių asmenų bei įmonių pajamų lygiui palaikyti.
Finansų ministerijos skaičiavimais, tiesiogines išmokas gauna apie 129 tūkst. gyventojų, o kompensacines – apie 74 tūkst. gyventojų. Neapmokestinus šių išmokų, biudžetas esą netenka apie 19 mln. eurų. „Ši lengvata svarstoma, nes analogiška parama (dotacijos) yra apmokestinama pelno mokesčiu. Dabar tokios pajamos apmokestinamos ne mažiau kaip 16 valstybių“, – aiškino finansų viceministrė.
Velka didesnę mokesčių naštą
Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės posėdyje dalyvavęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas pabrėžė, kad visuomenėje sklando mitas, jog mūsų ūkininkai moka mažus mokesčius. „Keista tai girdėti, nes vidutiniai ūkininkai moka žymiai didesnius mokesčius nei vidutiniai verslininkai. Tai akivaizdu ir to niekas negalėtų paneigti“, – tikino jis.
Grūdininkų atstovas aiškino, koks yra skirtumas tarp smulkios įmonės ir smulkaus ūkininko mokamų mokesčių. „Įmonė sumoka 5 proc. pelno mokesčio, o ūkininkas – 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio, kurį moka nuo viso savo veiklos rezultato, vadinamojo pelno, ir nesvarbu, kiek lėšų sunaudoja savo reikmėms. „Sodros“ mokestį, privalomojo sveikatos draudimo įmokas smulkus ūkininkas taip pat moka nuo visų pajamų. Aišku, „Sodros“ mokestis nėra mokestinė našta, tai – draudimas. Bet kai draudimas yra didesnis už gaunamas pajamas, realiai panaudojamas savo pragyvenimui, tai jau neadekvatu. Taigi, sąlygos galų gale turi būti suvienodintos, smulkūs ir vidutiniai ūkininkai negali būti apmokestinami labiau nei įmonės“, – tvirtino ūkininkas.
Smogtų silpniausiems ūkiams
A.Macijauskas siūlė nesidairyti į ES turtingas valstybes, kur ūkininkai gauna žymiai didesnes tiesiogines išmokas, nes Lietuvoje jos vienos mažiausių (mažesnės tik Latvijoje ir Estijoje). „Esame visiškoje uodegoje. Pagal Lietuvos susitarimą su ES dar 2019 metais turėjome pasiekti ES išmokų vidurkį, bet jo nematyti. Papildomai apmokestinus dar labiau nutolsime nuo vidurkio ir pažeisime mūsų ūkininkų konkurencingumą. Taip pat pabloginsime derybines pozicijas dėl didesnių išmokų“, – konstatavo LGAA vadovas.
Pasak A.Macijausko, apmokestinus tiesiogines išmokas labiausiai nukentėtų silpniausi ūkiai. „Nederlingose žemėse ūkininkaujantiems ar kitiems ekonomiškai silpnesniems ūkiams, kurių gaunamos išmokos sudaro 60–70 proc. visų pajamų, papildomas išmokų apmokestinimas taptų didele našta – ji išaugtų ne procentais, o kelis ar net keliolika kartų. O stiprių ūkių, priklausančių, pavyzdžiui, „Linas Agro“ ar „Agrokoncernui“, pajamose išmokos sudaro 4–5 proc., todėl jiems apmokestinimas mažai reikšmingas. Vadinasi, būtų sudarytos labai neteisingos sąlygos“, – pastebėjo jis.
Ūkininkas atkreipė dėmesį į trumpąsias maisto tiekimo grandines ir kvietė jas plėtojant suteikti visas įmanomas lengvatas, jeigu iš tikrųjų čia norime proveržio.
„Nereikia suprasti, kad visos tiesioginės išmokos iškart bus priskiriamos pelnui ir apmokestinamos. Gautos tiesioginės išmokos nebus apmokestinamos, jeigu bus patiriamos tokios pat sąnaudos. Jeigu sąnaudų dydis bus mažesnis, pelno mokesčiu bus apmokestinamas tik skirtumas tarp gautų pajamų ir patirtų sąnaudų“, – ramino R.Bilkštytė.
Nekorektiška taikytis į ES lėšas
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis, VL komentuodamas siūlymą apmokestinti tiesiogines išmokas, akcentavo kelis aspektus.
„Prieš siūlant tokį apmokestinimą, mūsų politikai turėtų pasistengti, kad mūsų išmokos pasiektų bent jau ES išmokų vidurkio lygį. ES vidutinis išmokų dydis – 196 eurai už ha, Lietuvoje – maždaug 107 eurai. Apmokestinti būtų neteisinga ir dėl to, kad išmokos yra skirtos žemdirbių pajamoms palaikyti, jog būtų įperkami maisto produktai. Jos dažnu atveju nedengia žemės nuomos“, – argumentus dėliojo LŽŪBA vadovas. Taip pat pridūrė manantis, kad nėra korektiška ES lėšas „perpumpuoti“ į šalies biudžetą.
Jis skaičiavo, kad bendroje pajamų struktūroje išmokos žemės ūkio bendrovėse sudaro apie 12 proc., vidutinio ūkininko ūkyje – apie 36 proc. „Taigi, labiausiai nukentėtų maži ir vidutiniai ūkiai. Tad apie kokį kaimo gyvybingumą taip dažnai kalbame? Kai kyla tiek aistrų dėl išmokų, sutiktume, kad jų išvis nebūtų, bet visose ES šalyse. Aišku, pabrangtų maisto produktai, bet gal nustotų šantažuoti žemdirbius ir įvertintų jų sunkų triūsą“, – išvadą padarė P.Puskunigis.
Priklauso nuo dangaus
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus pirmiausia pabrėžė, kad žemės ūkis – jautri sritis, nes jis labai priklauso nuo dangaus. Todėl naikinat lengvatas ar įvedant papildomus mokesčius būtina į tai atsižvelgti.
„Sausros, šalnos, liūtys, kruša – dėl šių gamtos reiškinių ūkininkams sudėtinga planuoti veiklą. Todėl ir įvedamos stabilizavimo priemonės. Be to, nereikia pamiršti, kad ES mokamos išmokos skirtos ūkininkų pajamoms ir konkurencingumui palaikyti“, – teigė jis ir pridūrė, kad visose ES šalyse svarbu išlaikyti vienodas ekonomines sąlygas, neišsiūbuoti savo laivelio.
Anot pašnekovo, dar nevalia pamiršti, kad apsirūpinimas maistu – kiekvienos šalies strateginis reikalas. „Gali nieko negaminti, viską atsivežti ir nusipirkti, bet būsi priklausomas. O jeigu ištinka bėdos, užsidaro sienos, tada gresia badas“, – pastebėjo jis.
A.Svitojus atkreipė dėmesį, kad į žemės ūkį reikia žiūrėti kompleksiškai, matyti ir susieti visas priemones. „Reikia įvertinti išmokų „lubas“, Žaliąjį kursą, klimato kaitą. O dabar ištraukiame iš konteksto vieną priemonę, pavyzdžiui, dažyto kuro lengvatą, paskui – tiesioginių išmokų apmokestinimą. O kur tie pinigai nukeliaus, kaip tai vyks? Be to, yra daug išmokų schemų: parama jauniesiems, smulkiems ūkininkams, pirmųjų hektarų, ekologinės išmokos, susietoji parama ir kt.“ – kalbėjo ŽŪR pirmininkas.
Tolstama nuo realybės
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkė Marijona Lukaševičienė apgailestaudama pasigenda valstybinio lygio strategijos, analizės. Anot jos, atsiranda vis daugiau siūlymų, tolstančių nuo realybės, kurioje gyvena mūsų šalies žmonės.
„Užuot sprendusios, ką ir kaip labiau apmokestinti, ministerijos galėtų pamąstyti, kaip padėti žmonėms užsidirbti daugiau pajamų, paskatinti žaliavų perdirbimą, vietinių produktų gamybą ir realizavimą, atgaivinti smulkųjį sektorių, kad tokiu būdu būtų sumokama daugiau mokesčių. Juk Lietuvoje nedaug belikę gamybos, žemės ūkis dar ta šaka, kur sukuriama darbo vietų, ant žaliavos laikosi perdirbimas“, – kabinetinei valdžiai pasiūlymų turi Ignalinos rajono ūkininkė.
Ji pabrėžė, kad kompensacinio pobūdžio pajamų apmokestinimas nėra įkvepiantis sprendimas. „Gal tada apmokestinsime ir pašalpas?“ – retoriškai klausė LŪS vicepirmininkė. Pasak jos, nėra geras sprendimas ir remtis pasiturinčių ES šalių, kur ūkininkai gauna stipriai didesnes išmokas, praktika. „Mes imame pavyzdį iš turtingų šalių, kurių ūkininkai gali mokėti daugiau mokesčių, nes jie daugiau ir uždirba. Pirmiausia gal reikėtų išsikovoti didesnes išmokas, padėti sukurti produktus, kad ir mūsiškai daugiau uždirbtų. Tada ir valstybei atiduos daugiau. Ūkininkai pasisako už teisingus mokesčius, darbą ir rezultatus. Bet norime ir teisingo valstybės požiūrio“, – samprotavo M.Lukaševičienė.
Ūkininkės manymu, prieš svarstant apie išmokų apmokestinimą pirmiausia reikėtų išanalizuoti, kokios bus pasekmės. „Vien tokios kalbos gali turėti liūdnų pasekmių ir paskatinti kaimo tuštėjimą. Jeigu žmogus pakankami neuždirba, o mokesčiai auga, jis eina prašyti pašalpų, nes iš darbo neišgyvena“, – į kaimo realijas pabaksnojo LŪS vicepirmininkė.
Vertinti per anksti
Kęstutis Navickas, žemės ūkio ministras
Šiuo metu Žemės ūkio ministerija aktyviai dalyvauja diskusijose dėl susietumo kriterijų taikant maksimalių ES išmokų ribojimus bei dėl tiesioginių ir kompensacinių išmokų apmokestinimo, specialistai teikia savo įžvalgas, skaičiavimus ir pasiūlymus.
Finansų ministerija atlieka mokesčių lengvatų kaštų ir naudos analizę, įvertindama mokesčių lengvatų tikslingumą bei poveikį, peržiūrėdama lengvatas ir kitus aspektus, dėl kurių apmokestinimas yra ne visiems vienodai palankus. Bet reikia įvertinti, ar apmokestinimas bus teisingas ir nesumažins ūkių, ypač smulkiųjų, konkurencingumo, juolab kad Lietuvai artimiausiose kaimyninėse ES šalyse (Lenkijoje, Latvijoje) tiesioginės išmokos nėra apmokestinamos.
Dar nėra priimti sprendimai nei dėl susietumo kriterijų taikant ES išmokų „lubas“, kai maksimali išmokų suma taikoma ne vienam asmeniui, o susijusių asmenų grupei, nei dėl tiesioginių ar kompensacinių išmokų apmokestinimo. Kol vyksta diskusijos, atliekama analizė ir nėra galutinių pasiūlymų, vertinti jų poveikį ūkininkams būtų per anksti.
Ženkliai pablogins sąlygas
prof. Astrida Miceikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė
Kol nebus apmokestintos išmokos kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje, kol jos bus mažesnės nei ES vidurkis, toks žingsnis Lietuvoje reikštų labai ženklų mūsų ūkininkų darbo sąlygų pabloginimą.
Jeigu kalbame apie ūkininkų tiesioginių išmokų apmokestinimą ES, galima išskirti dvi grupes šalių: vienos jų, kaip ir Lietuva, šių pajamų neapmokestina, o kitos taiko lengvatas visam ūkininkų apmokestinamajam pelnui (arba apmokestinamosioms pajamoms). Tokias lengvatas taiko dauguma šalių. Kaip antai, Lenkijoje beveik visi ūkininkai (apie 90 proc.) šio mokesčio nemoka. Jie nemoka mokesčio ne tik nuo tiesioginių išmokų, bet ir nuo viso žemės ūkio veiklos mokestinio rezultato. Šiuo atžvilgiu jų padėtis daug geresnė nei mūsiškių ūkininkų.
Dėl lengvatų taikymo arba jų naikinimo turi būti atliekamas ekonominio, socialinio, aplinkosauginio poveikio vertinimas, modeliuojama pakeitimų įtaka valdžios pajamoms, verslo vystymui, ūkininkų pajamoms ir kitiems tikslams. Taigi, tik turint analizę ir skaičius galima lyginti bei spręsti, kaip mokestiniai pokyčiai paveiks ūkių gyvybingumą ir kt.
