R. Dovydėno pieš.

Šiais metais Vilkaviškio rajono vadovai jau kelis kartus buvo susitikę su krašto žemdirbiais, teiravosi apie jų problemas, norus, aptarė galimybes veikti išvien. Per vieną iš šių susitikimų gimė graži idėja – kartu tvarkyti prasčiausius kaimų kelius.

Žadėjo rasti dar lėšų

Minėto bendradarbiavimo idėja paprasta – savivaldybė iš savo biudžeto skyrė 30 tūkst. eurų, kuriuos paskirstė vienuolikai iš dvylikos Vilkaviškio rajono seniūnijų. Pinigų negavo tik Vilkaviškio seniūnija, kurioje pinigų keliams tvarkyti skiriama iš kitų šaltinių. Didžiausia parama skirta stambiausioms šio krašto seniūnijoms: Šeimenos, Klausučių bei Pilviškių. Už gautus pinigus jos pačios turi pasirūpinti žvyro pirkimo procedūromis ir surasti ūkininkų, kurie neatlygintinai parvežtų bei išpiltų žvyrą į iš anksto numatytas vietas.

„Vienur darbai jau baigti, kitur juos dar tik ruošiamasi pradėti. Laukiame pirmų rezultatų, tuomet žiūrėsime, kas buvo blogai, ką dar būtų galima patobulinti. Reikia tikėtis, kad pirmasis blynas neprisvils. Jei viskas bus gerai, tikimės rasti lėšų keliams žvyruoti ir rudenį. Manau, šis mūsų ir ūkininkų bendradarbiavimas tęsis ne vienus metus. Rajono kelių būklė yra tikrai bloga, tačiau, seniūnų teigimu, jei kasmet būtų skiriama lėšų jiems tvarkyti, per 5–6 metus situacija kardinaliai pasikeistų“, – teigė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas.

Darbus jau baigė

Virbalio seniūnijoje kelių žvyravimo darbai jau pabaigti. Kaip pasakojo šio krašto seniūnas Zitas Lasevičius, viską pavyko gana greitai sutvarkyti todėl, kad jo vadovaujamoje teritorijoje kelių būklė nėra tokia bloga, kaip daugelyje kitų rajono vietovių.

„Tvarkėme tas vietas, kurios kėlė daugiausia problemų. Tik Švitrūnų kaime visas kelias buvo išpiltas žvyru. Iš viso pagalbos ranką ištiesė maždaug penkiolika ūkininkų. Jie atvežė žvyrą ir išbėrė, o mes jau jį patys išlyginome. Gaila, kad ne visi žmonės suvokė šios iniciatyvos svarbą. Atsirado tokių, kurie galvojo tik apie save ir rodė didelį nepasitenkinimą, kai nusprendėme pirmiausia tvarkyti vietas, kur važiuoja mokykliniai autobusiukai, vyksta didesnis automobilių judėjimas. Bet kokiu atveju su daugeliu seniūnijos gyventojų pavyko rasti kompromisą“, – teigė Z.Lasevičius.

www.rinkosaikste.lt nuotr.

www.rinkosaikste.lt nuotr.

Priešingai nei Virbalyje, Klausučių seniūnijoje jokių problemų ar gyventojų nepasitenkinimo nekilo. Kaip sakė šios seniūnijos seniūnė Gema Skystimienė, apsispręsti, kuriose vietose reikia pirmiausia žvyrą berti, ir pasiskirstyti darbus pavyko labai greitai. Šiuo metu Klausučių seniūnijoje darbai žvyrkeliuose jau įpusėjo, jais užsiima devyni ūkininkai. Jie patys atsiveža žvyrą, patys jį ir išlygina.

„Manau, kad per birželį ir liepą suspėsime viską pabaigti. Turėtume sutvarkyti apie 6 kilometrus prasčiausių kelių. Iš viso bėdų keliančių atkarpų dar bus likę apie 20 kilometrų, tad tikiuosi, kad savivaldybės parama ateityje nenutrūks. O mūsų ūkininkai ja tikrai sugebės pasinaudoti. Šiemet stengiamės tvarkyti kelius, einančius už gyvenviečių ribų, ne tik tuos, kuriais naudojasi žemdirbiai. Atsižvelgėme į visų gyventojų poreikius“, – teigė G.Skystimienė.

G.Skystimienė

G. Skystimienė

Suplanavę būsimus darbus

Už savivaldybės skirtas lėšas baigti tvarkyti keliai ir Gižų krašte. Kaip pasakojo seniūnas Romas Kučiauskas, šiemet buvo stengiamasi sutvarkyti į vienkiemius vedančias atkarpas. Iš viso žvyras pagerino maždaug 3 kilometrų kelio ruožą. Anot seniūno, ūkininkai geranoriškai sutiko parvežti iš už maždaug 40 kilometrų esančio karjero žvyro, o jį paskirstė jau patys seniūnijos darbuotojai.

„Keli ūkininkai atsisakė padėti, bet aš juos gerai suprantu. Jie neturi tokios galingos technikos kaip kiti. Žvyrą į seniūniją vežė septyni žemdirbiai: Algis Dirmeikis, Gintautas Širvaitis, Gintautas Akelaitis, Alius Berneckas, Zenonas Alavočius, Arūnas Maksvytis bei Rimas Rutkauskas. Labai džiaugiuosi tiek jais, tiek savivaldybės parama. Tikiuosi, kad bendradarbiavimas tęsis ir ateityje. Mes jau esame suplanavę, kurias kelių atkarpas tvarkytume kitais metais“, – teigė R. Kučiauskas.

Anot jo, seniūnijoje dar yra likę maždaug 7–8 kilometrai žvyruotų kelių, kuriems tvarkyti reikia investicijų. Daliai jų būtinas kapitalinis remontas. Anot seniūnijos šeimininko, dar tarybiniais laikais tiesti žvyrkeliai buvo formuojami ant dirvožemių, todėl, norint juos visiškai sutvarkyti, reikėtų pakeisti apatinį grunto sluoksnį.

Bendrovės nuotr.

Bendrovės nuotr.

Dalis atsisakė

Pamažu darbai už savivaldybės skirtas lėšas įsibėgėja didžiausioje Vilkaviškio rajono Šeimenos seniūnijoje. Keliai sutvarkyti Čyčkų krašte, baigiami – aplink Klampučių kaimą. Ruošiamasi darbus pradėti aplink Pūstapėdžių, Serdokų bei Alvito gyvenvietes.

„Galbūt norėtųsi, kad viskas vyktų greičiau, tačiau reikia suprasti ir ūkininkus. Jų laukia daugybė darbų – reikia purkšti, tręšti laukus. Dabar jau jie baigti, tad tikimės, kad iki javapjūtės pavyks sutvarkyti visus numatomus kelius. Tiesa, iš pradžių buvome pasiskirstę į šešias darbo grupes, tačiau galiausiai paramos atsisakė Stirniškių bei Suvalkų krašto ūkininkai. Jie nerado galimybės parsivežti žvyro. Šiems kraštams numatytas lėšas perskirstysime kitiems“, – teigė Šeimenos seniūnas Gintas Bakūnas.

Gintas Bakūnas

Gintas Bakūnas

Anot jo, susitarti su ūkininkais nebuvo sunku. Jie puikiai suprato, kad, padėdami kitiems, kartu padeda ir sau. Iš šiuo metu daugiausia prisidėjusių žemdirbių G.Bakūnas išskyrė Vincą Micutą, Julių Birštoną, Laimutį Rudzevičių, Vidą Pavelčiką, Žydrūną Ližaitį, Sauleną Aželską, Vytą Mockevičių, Alvydą Broną bei Arvydą ir Roką Šlivinskus.

Anot seniūno, iš viso jo prižiūrimoje teritorijoje yra apie 100 kilometrų žvyrkelių ir visiems jiems daugiau ar mažiau reikia tam tikrų investicijų.

„Visi šie keliai nutiesti dar tarybiniais laikais, tada jais važinėjo daug lengvesnė technika nei šiandien. Mokslininkų skaičiavimais, žvyrkeliuose žvyras išdulksta per 15–20 metų, tad jį būtina kai kada atnaujinti“, – mintimis pasidalijo G.Bakūnas.

FB  nuotr.

FB nuotr.

Norėtųsi daugiau

Vienas iš aktyviausių rajono ūkininkų, Klausučių seniūnijoje žemę dirbantis Vincas Mačiulis, taip pat džiaugėsi savivaldybės pagalba. Anot seniūnės G.Skystimienės, V.Mačiulis daugelį metų savo lėšomis tvarkydavo aplinkinius kelius, o dabar savo iniciatyva ėmėsi kuruoti visus žvyro vežimo darbus seniūnijoje. Pats žemdirbys teigė, kad jam visiškai negaila nei laiko, nei darbo, nei finansų, o ateityje norėtųsi dar didesnės savivaldybės pagalbos.

„Suprantu, kad savivaldybės biudžetas nėra didelis, tad tiek aš, tiek kiti seniūnijos gyventojai labai džiaugiamės bet kokia pagalba. Šiemet aš atvežiau ir ant kelių išpyliau bei išlyginau 20 priekabų žvyro. Visada norėtųsi daugiau, bet jei toks bendradarbiavimas išliks ir ateityje, tai manau, kad per kelerius metus pasieksime puikių rezultatų. Svarbu tai, kad savivaldybė pagaliau atkreipė dėmesį į šias problemas. Iki šiol vyravo nuomonė, kad ūkininkai kelius suniokoja, todėl jie juos turi ir remontuoti. Bet tai tikrai netiesa. Keliais važinėja visi“, – teigė V.Mačiulis.

Jis tvirtino norintis, kad savivaldybės ir ūkininkų bendradarbiavimas taptų dar glaudesnis. Anot žemdirbio, savivaldybės atstovai keliams greideriuoti galėtų samdyti būtent ūkininkus, kurie už tas pačias lėšas nuveiktų tikrai daugiau nei padaroma dabar.

„Neabejoju, kad ir mūsų, ir kitose seniūnijose yra ūkininkų, turinčių reikiamą įrangą. Jie už nedidelį atlygį sutiktų prižiūrėti kelius. Pažįstu vieną Šakių rajono žemdirbį, kuris greideriuoja kelius dviejose vietinėse seniūnijose. Už tą pačią sumą, kuri skiriama seniūnijai kelių priežiūrai, jis padaro dvigubai daugiau. Žmonės juo labai patenkinti“, – mintimis dalijosi V.Mačiulis.