Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Po palankios žiemos – neguodžiantis pavasaris

Pietų Lietuvos kaimų ūkininkai vis dažniau gręžiojasi į dangų ir tarsi išganymo laukia nors kokio debesėlio, atnešiančio lietaus. Vandens trūksta ne tik šuliniuose, kituose telkiniuose, bet ir augalams – jau ūgtelėjusiems žiemkenčiams, ką tik į dirvą subertoms vasarojaus, daržovių bei kitoms sėkloms. Deja, kol kas sinoptikai nieko guodžiančio nežada.

Vargsta pievos ir vasarojus

Šventragio kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkas Karolis Kazakevičius savo augalininkystės ūkyje rūpinasi netoli 80 ha žemės. Kaip ir dauguma Suvalkijos krašto ūkininkų, K.Kazakevičius paprastai augindavo tiek žiemines, tiek vasarines kultūras: rapsus, kviečius, pašarines pupas, žirnius, retkarčiais miežius.

Šį pavasarį savo laukuose ūkininkas pastebi, kad vasarinės kultūros atrodo prastai – ilgai nedygsta, nes labai sausa žemė. Tuo tarpu žieminės kultūros dar laikosi, nors jų augimą sausra taip pat pristabdė. To pasekmes parodys laikas. Todėl šiemet jis visai nebeaugino žirnių ir miežių – vietoje jų padidino rapsų plotus. „Ateityje iš viso planuoju ūkyje atsisakyti vasarinių kultūrų. Geriau paliksiu pūdymus“, – prie besikeičiančio klimato bando prisitaikyti Šventragio kaimo ūkininkas.

K.Kazakevičius svarsto, kad pagal pastarųjų metų tendencijas, labai dėkingą rudenį, šiltą žiemą bei sausą šaltą pavasarį derlingose Suvalkijos lygumose, ko gero, bus kur kas palankiau auginti vien tik žiemines kultūras. „Ypač kai sausra pavasarį labai paveikia augalus. Jeigu tai ir toliau tęsis, taip ir darysime. Bet jeigu kiti metai bus kitokie, pasikeis orai, galbūt vėl susigrąžinsime vasarines“, – svarstė ūkininkas.

K. Kazakevičius

Šiųmetę pavasario sėją Karolis itin paankstino ir stengėsi atlikti darbus, kol dirvoje dar buvo daug drėgmės. Jis sakė, kad pavasariui buvo pasilikęs labai mažai žemės – turėjo darbo tik vienai dienai. Rūpesčių nekėlė ir beveik nauja žemės ūkio technika.

Karolis gyvulių laikyti nesiruošia, bet jo tėvų Vigimanto ir Laimutės Kazakevičių bei sesės Marijos ūkis yra gyvulininkystės krypties. Karolis teigė, kad šeimos ūkyje šį pavasarį dėl sausros labiausiai nukentėjo pievos: rudenį naujai pasėtose pievose žolė gražiai sužėlė, o senose augmenija atsinaujina labai sunkiai. Vaizdas senesnėse pievose prastas.

Bėda po vieną nevaikšto

Nors Lietuvos žemdirbiai tikėjosi, kad po tokios lengvos žiemos viskas bus puiku ir pavasarį laukai atrodys gražiai, regis, pagrindo džiaugsmui lieka vis mažiau. Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorius Marijampolės krašte bei Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad sausra būtų tik viena bėda, bet šių metų pavasarį beveik vienu metu ištiko dvi bėdos.

Sigutis Jundulas

Jo teigimu, augalams sudavė ne tik sausra, bet ir šalnos. Dvi balandžio savaites naktimis buvo fiksuoti net šalčiai. S.Jundulo duomenimis, šalnos Suvalkijoje pasibaigė tik balandžio 22–23 naktį.

Tuo tarpu ūkininkai vis tiek važiavo į laukus ir, kaip priklauso tokiu metų laiku, juos tręšė, todėl augalai pamaitinti. Bet spustelėjo šalnos ir rezultatas vietomis nekoks – augalų lapai suvargę, viršūnėlės nudžiūvusios. Tam įtakos turėjo ir sausra, ir šalnos.

„Dauguma bando kažką daryti – purškia mikroelementais, amino rūgštimis, biologiniu preparatu, kad nors kiek atgaivintų augalus ir apsaugotų nuo juos užklupusių bėdų. Ieškom išeičių, bet skaičiuojamos jau ir papildomos sąnaudos“, – situaciją komentavo S.Jundulas.

Matuoklyje – tik voras

Ūkininkai vos ne vienbalsiai šaukia, kad trūksta lietaus. Tuo tarpu pats Liudvinavo seniūnijoje ūkininkaujantis S.Jundulas atkreipia dėmesį, kad suvargusiai žemei dabar jo reikia ne bet kokio – kad ramiai girdytų žemę visą savaitę.

„Lietaus tikrai reikia, tačiau dabar gali kilti kitų problemų. Žemdirbiai taiko tokią agrotechnikos priemonę: bandydami išsaugoti esamą drėgmę, po sėjos darbų laukus stipriai suvoluoja. Tai tikrai geras metodas, bet tik tada, kai nelyja. Jeigu dabar prasidėtų stiprios liūtys, būtų užplakta jau susidariusi dirvos pluta ir pro ją neišlįstų augalai – vėl bėda. Reikia „tvarkingo“ lietaus, kad savaitę palytų po 5 mm per dieną. Tada tikrai būtų naudinga, o ūkininkams – smagu“, – dėstė S.Jundulas.

Marijampolės krašto Ūkininkų sąjungos vadovas atidžiai stebi situaciją. Jo teigimu, sausringas jau antras mėnuo, nes nuo vasario vidurio Marijampolės regione normaliai nelyja – buvo tik trumpų „pakrapinimų“. „Tą puikiai užfiksavau matuoklyje. Jis – tuščias, tik voratinklis, kuriame net voras pasikoręs. Pas mus nelijo nuo vasario 15 dienos“, – teigė Sigutis.

Pasak S.Jundulo, ten, kur dirvos kiek sunkesnės, žmonės dar labai nesiskundžia, bet priemolyje ar dar lengvesnėse žemėse pasėtiems žiemkenčiams lietaus labai trūksta. Vasarojus dygsta visai sunkiai, ypač jeigu sėja buvo vėlyvesnė. Šiemet išlošė tie, kurie spėjo sėjos darbus atlikti iki kovo 25 dienos: ten viskas gerai – net žirniai išbrinkę. „Mano ūkyje žirniai, kuriuos pasėjau kovo 28 dieną, jau taip pat išbrinko. Bet jeigu kai kurie ūkininkai laukė tikrosios sėjos terminų ir rėmėsi senomis tradicijomis sėją baigti iki balandžio 10–15 dienos, tada viskas kitaip – jau nebebus drėgmės ir tinkamų sąlygų pasėliams ir vasarojams sudygti“, – įsitikinęs S.Jundulas.

Anot S.Jundulo, gerai, kad Suvalkijoje, priešingai nei kituose šalies regionuose, dar nėra sausvėjų.

Džiūva šuliniai

Sūduvoje (ir ne tik) kaimo žmonių sodybose stovi apytuščiai šuliniai, tad laimingi tie, kurie gyvenvietėse turi įsirengę geodezinius vandens gręžinius. Ūkininkai jau svarsto ir dėl melioracijos griovių pertvarkymo, kad galėtų patys reguliuoti drėgmės režimą. Siūloma užkišti surinktuvų žiotis, kad vanduo iš laukų neišbėgtų į kanalą.

Tokias paslaugas siūlo specialistai. „Jie įrengia reguliuojamus šulinukus, kad būtų galima patiems uždaryti sklendę ir sulaikyti vandenį. Kai vanduo neišbėga į kanalus, tas drėgmės kiekis laikosi laukuose. Tai būtų puikus būdas apsaugoti laukus nuo visiško išdžiūvimo. Aišku, kol kas vyksta bandymai, bet tokios paslaugos jau siūlomos. Manome, kad ateityje tai bus aktualu“, – Sigutis pasidalijo naujove, kuri padėtų išsigelbėti nuo sausros.

Gresia hidrologinė sausra

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai jau kurį laiką kalba, kad Lietuvai šį pavasarį gresia hidrologinė sausra, nes po besniegės žiemos šalies upėse labai nuseko vandens lygis. Nors balandis nuo seno neatsiejamas nuo ledų sangrūdų upėse ir vandens lygis įprastai būna didžiausias per metus, pastaraisiais metais vasarą upes alina sausros, o per žiemą nebesusidarant sniego ir ledo dangoms, upės menkai papildomos maitinančiu vandeniu.

Todėl daugelyje šalies regionų vandens lygis upėse yra 50–80 cm mažesnis už vidutinį daugiametį, o Neryje ir Nemune – 1–1,5 m žemesnis nei įprastai tokiu metu (balandžio mėnesį).

Pamaitinti besenkančias upes bei kitus šalies vandens telkinius dabar gali tik krituliai. Tačiau Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai gausesnių kritulių dar nenumato. Prognozuojama, kad gegužės mėnuo bus 0,5 laipsnio šiltesnis nei įprastai, kai vidutinė oro temperatūra siekdavo 12,4 laipsnius šilumos, o kritulių kiekis 10 proc. mažesnis už vidutinį daugiametį (54 mm).

Taigi, iki gegužės vidurio gausesnio lietaus iš viso neverta tikėtis – kritulių kiekis prognozuojamas kur kas mažesnis už daugiametį, todėl vargu, ar tai pagirdys ištroškusią pasėlių žemę ir augaliją.

Rekomenduojami video