A.Navickas: „Pastaraisiais metais užklumpa vis vėlyvesnės pavasarinės šalnos. Ir minusinė temperatūra tampa didesnė.“

Mūsų žemdirbiai dažnai pavydėdavo prancūziškos, vokiškos, angliškos žiemos. Šiemet panašią turime. Tačiau ūkininkai neskuba džiaugtis žieminiais pasėliais ir prognozuoti rekordinių derlių. Jie neabejoja, kad iššūkių nestigs, nes neįprastos oro sąlygos pareikalaus netradicinių pasėlių priežiūros sprendimų. O tokios patirties stinga. Be to, kasmet vis daugiau staigmenų pateikia pavasaris.

Teks improvizuoti

Iš pirmo žvilgsnio Lietuvos laukuose puikiai žaliuojantys žieminiai pasėliai žadėtų puikius derlius. Tačiau tiek patys grūdininkai, tiek mokslininkai neskuba švaistytis pilnus aruodus žadančiomis prognozėmis.

„Turime tikrą anglišką žiemą ir pasėliai dabar atrodo gerai. Žieminiai kviečiai turi suformavę daug stiebų, kas mums tokiu metu nebūdinga. Rapsai stiebiasi aukštyn ir jau leidžia pumpurus. Taigi potencialas gali būti didelis. Tačiau kol kas nedrįsčiau kalbėti apie kokius nors rekordinius derlius, nes dar tik vasario pabaiga, laukia kovas. Gal didelių šalčių ir nebus, bet nežinia, kokie procesai vyksta augaluose. Jie iš pažiūros gražūs, bet kaip pasitiks tikrąjį pavasarį?“, – svarstė Biržų rajono ūkininkas Kęstutis Armonas.

Pasak javų augintojo, reikia įvertinti ir faktą, kad tokią žiemą, kai žiemkenčiai tai auga, tai apstoja, augalai išnaudoja maisto medžiagas. „Dirvoje mažai azoto, tad gali prireikti didesnio kiekio azotinių trąšų, kad būtų išmaitinti susiformavę stiebai“, – teigė ūkininkas ir pridūrė, kad dabar svarbiausia, jog augalams nepakenktų pavasarinės šalnos.

K.Armonas pripažino, kad šį pavasarį ūkininkams prireiks daugiau išmonės, nes teks improvizuoti. Tie, kurie nesuklys, gali turėti gerų rezultatų. „Jau dabar dirvos kai kur sausėja, nes pūtė stiprūs vėjai. Kai kur jau netrukus būtų galima važiuoti į laukus, bet ar tikrai tai bus tinkamas laikas?“ – svarstė ūkininkas.

Bijo vėlyvų šalnų

Pakruojo rajono ūkininkas Albinas Navickas sakė nenorintis būsimo derliaus burti iš kavos tirščių. „Galime planuoti bet ką, tačiau dievas iš mūsų planų gali tik pasijuokti. Pastaraisiais metais daug ką prognozavome, bet paskui žmonėms teko atidavinėti skolas“, – tarstelėjo jis.

Grūdininkas pastebėjo, kad vis daugiau problemų atsiranda dėl vėlyvų pavasario šalnų. „Pastaraisiais metais užklumpa vis vėlyvesnės pavasarinės šalnos. Ir minusinė temperatūra tampa didesnė. Anksčiau gegužės mėnesį šalnos būdavo mažesnės, o dabar – 5, 6 ir daugiau laipsnių šalčio“, – sakė A.Navickas.

Javų augintojas taip pat užsiminė, kad dabar žemdirbiams yra aktualesnių problemų nei pasėliai. Ūkininkai susirūpinę dėl būsimojo finansinio laikotarpio paramos, tiesioginių išmokų dydžio. Daug nerimo ir dėl žemės ūkio vystymosi ateities strategijų, kurias kuria teoretikai, nepasitarę su praktikais.

Lauktų prancūziško pavasario

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas Vytautas Liakas kalba be užuolankų: „Ši žiema augalams – fantastinė. Sakydavome, kad vokiečiams, prancūzams gerai, nes pas juos švelnios žiemos. Štai ir mes tokią turime. Be to, ir ilgas šiltas ruduo visiems leido pasėti. Taigi turime gerus žieminius pasėlius. Tačiau reikia pabrėžti vieną svarbų niuansą – po prancūziškos žiemos reikia prancūziško pavasario.“

Pasak mokslininko, žiemkenčiai dabar galėtų augti, tačiau tam reikia šviesos. Iki šiol vyksta rudeninė vegetacija, o kai dienos ilgumas viršys 10 valandų ir jei pakaks šilumos, žieminiai pasėliai pradės augti. „Ūkininkai skambina ir sako, kad auga šaknys, ir tai jau esą pavasario ženklas. Bet šaknys auga dėl sukauptų maisto medžiagų ir eikvoja pati augalą. Pagal daugiamečius stebėjimus, augalų vegetacija baigiasi lapkričio pradžioje ir atsinaujina balandžio pirmame dešimtadienyje. Dabar visai tai išsikreipė – vegetuoja per visą žiemą, pavyzdžiui, jeigu rapsai pasėti anksti, jų vegetacija trunka jau vos ne 300 dienų. Tai sekina augalus“, – aiškino V.Liakas.

Jeigu po nebūdingos žiemos ateitų nebūdingas pavasaris, žemdirbiai plotų katučių. Tačiau Lietuvoje prancūziško pavasario nesitikima. O juk apie 80 proc. pasėlių paprastai žūsta pavasarį. „Pas mus yra klastingas kovas, ir šiemet ilgalaikės prognozės rodo, kad naktimis gali šalti iki 11 laipsnių. Dar prognozuojama, kad keletą parų dienomis gali būti 8 laipsniai šilumos, o naktį – 7 laipsniai šalčio. Dieną ir naktį temperatūra džiovintų ir išsekintų augalus. Rudenį sukauptus cukrus jie jau išnaudojo, nes vegetavo visą žiemą. Augalai taip pat praradę daug sausųjų medžiagų, tad tokie šalčiai pavojingi“, – konstatavo VDU Žemės ūkio akademijos docentas.

Pasak jo, štai Balkanuose dabar 15–17 laipsnių šilumos, ten žemdirbiai jau purškia, tręšia pasėlius, augalai stiprėja ir auga, o mums dar reikia palaukti. Jeigu lengvai prašoktume kovą, tai galėtų būti gera paraiška rekordiniams derliams.

Išplauna medžiagas

Meistriškumo prireiks organizuojant pavasario darbus. „Jeigu ūkininkai pradės naudoti tiktai azoto trąšas, tai gali paskatinti ligų plitimą. Visi kenkėjai ir patogenai yra išgyvenę, juos paskatinus galima prisišaukti problemų“, – perspėjo V.Liakas.

V.Liakas.

V. Liakas.

Jis užsiminė, kad žemdirbiai turi įvertinti ir tai, jog šiltą žiemą dirvožemis „nemiegojo“, visi mikroorganizmai atpalaidavo maisto medžiagas, kurias išplauna lietūs. Tad reikia atkreipti dėmesį į šias netektis, nes mūsų dirvožemiai yra nualinti.

„Prancūziški pavasariai ilgi ir šilti, o pas mus aštrūs. Šalčiai ir vėjai išvargina augalus. Jeigu pavasariai būtų švelnūs, tokių žiemų reikėtų melsti. Aišku, atsiranda daugiau patogenų, kenkėjų, bet jie per milijonus metų yra prisitaikę. Su tuo galima susitvarkyti palaikant sveiką dirvožemį, sudarant augalui geras sąlygas“, – pabrėžė VDU Žemės ūkio akademijos docentas.

Per anksti sėjo rapsus

Girdisi žemdirbių nuogąstavimų dėl peraugusių rapsų. V.Liakas pripažino, kad tokių pasėlių matė, tačiau ne tiek daug. „Teko matyti labiau ištįsusių rapsų, bet tą kritinį laikotarpį, kai reikėjo žemų augalų, jau praėjome. Kovą sniego jau nebūna, jeigu šals, tai nukentės viršutinis pumpuras, nepriklausomai nuo to, ar jo aukštis bus 2 cm, ar 5 cm. Rudenį augalo sultys labiau panašios į kisielių, o dabar – į vandenį. Jei temperatūra minusinė, jis sušąla ir susprogdina ląsteles“, – aiškino ekspertas.

Kita vertus, žemdirbiai turėtų pasimokyti ir per anksti nesėti žieminių rapsų. „Sėja liepos pabaigoje, sako, kad turi laiko ir sėja. Tada 3–4 kartus reikia naudoti augimo reguliatorių, augalas patiria stresą. Tie, kurie pasėjo vėliau, augimo reguliatorių panaudojo vieną kartą. O tų, kurie nesilaikė technologijų, rapsai peraugo“, – pastebėjo mokslininkas.

Netausoja dirvožemio

V.Liakas užsiminė ir apie žemės dirbimo technologines klaidas, kurios profesionalams bado akis. „Iš drono tai iškart krinta į akis. Atrodo, ūkininkas dirba seniai, bet pridaro tokių žemės dirbimo, sėjimo klaidų, kad pakraupsti. Didelė patirtis, bet žmogus stovi vietoje ar net žengia žingsnį atgal“, – kai kurių ūkininkų klaidomis stebėjosi jis ir pridūrė, kad labiau klysta ne jaunieji ūkininkai, kuriems dar stinga patirties, o jau patyrę žemdirbiai.

VDU Žemės ūkio akademijos docentas pabrėžė, kad dabar jau daug kas kalba apie dirvožemio problemas, tačiau jų nemažėja. „Tai labai matosi. Pagrindinė žemdirbio gamybos priemonė – ne traktorius, kaip daug kas mano, o dirvožemis. Ūkininkai daug investuoja į techniką, o į dirvožemį – ne. Manau, kad išliks tie, kurie mąsto ir rūpinasi dirvožemiu“, – perspėjo mokslininkas.

Iki rekordinio derliaus dar toli

Sigutis-Jundulas-1

Sigutis Jundulas, Žemės ūkio rūmų ir Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas Marijampolės krašte

Ūkininkai svajoja apie rekordinius derlius, bet juos perspėju, kad dar neskubėtų – reikia 3 kartus pabelsti į medį, nes pavasarį dar gali būti staigmenų. Jas ir žada tolimesnės sinoptikų prognozės – galimi apie 10 laipsnių šalčiai. Esant tokiam kviečių ir rapsų išvešėjimui bei išsivystymo tarpsniui, kuris būdingas balandžio viduriui, tokie šalčiai augalams keltų didelį pavojų. Tikėkimės, kad prognozės neišsipildys.

Kitas niuansas – pavasarį reikės taikyti kitokią pasėlių priežiūrą, nes tradicinės technologijos nebetiks. Anksčiau reikės atlikti papildomą tręšimą, krūmijimosi skatinimą ir kt. Tačiau bus negalima ir pertręšti, kad vešlūs ir tankūs pasėliai paskui neišgultų. Svarbu bus ir tinkamu momentu kovoti su pasėlių ligomis ir kenkėjais, kurie šiemet neiššalo, jų bus daugybė. Taigi tikrai bus iššūkių, nes viską reikės padaryti netradiciškai, bet tiksliai.

Netradicinė žiema – dar pusė bėdos, ruduo irgi buvo šiltas ir ilgas, augalai peraugo jau rudenį. Pietų Vokietijoje, Prancūzijoje kovo mėnesį ūkininkai važiuoja į laukus. Jeigu nebus minusinės temperatūros, galbūt ir mes pavasario pradžioje galėsime tą daryti.

Niuansų šiemet daug, ir mokslininkai kraipo galvas, mąsto, ką ūkininkams patarti. Kada tręšti? Kovo pradžioje tręšti ir suskatinti augalų augimą rizikinga, nes jei pašals, bus tik blogiau. O jeigu neskatinsi augimo ir toliau bus šilta, gali nespėti laiku pamaitinti pasėlių. Tada augalai susilpnės ir nebus gero derliaus. Patirties, kaip elgtis tokiomis sąlygomis, neturime. Siūlyčiau ūkininkams įsiklausyti į patarimus ir rekomendacijas, tačiau įvertinus savo laukus, dirvožemį, krašto specifiką nuspręsi patiems.

Dar neaišku, ir koks bus tikrasis pavasaris. Kas, jei balandį, gegužę vėl bus sausra? Tad iki rekordinio derliaus dar toli. O kur dar lietūs, krušos ir škvalai, kurie dalį derliaus gali sunaikinti.

 

 

 

Teks kovoti su kenkėjais

 

Lina Židonienė,

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pasvalio biuro augalininkystės konsultantė

 

Žemdirbiams teks pasiraitoti rankoves kovojant su ligomis, kenkėjais ir piktžolėmis. Mokslininkai stebi, kad yra daug ligų pradų, bus problemų ir su piktžolėmis, ypač tiems, kurie nesusitvarkė rudenį.

 

Kai kur ūkininkai nerimauja dėl peraugusių rapsų. Iš tikrųjų rapsai turėjo būti žemesni ir „ramesni“. Kai kurie rudenį naudojo augimo reguliatorių, kai kurie svarstė, ar purkšti, ar ne. Gal nenupurškė. O jeigu ir nupurškė, to poveikio nepakako, nes buvo šilta, rapsai augo. Kviečiai atrodo geriau.

 

Dabar ūkininkams nereikėtų per daug jaudintis, jie turėtų stebėti temperatūrą, savo pasėlius, kad laiku priimtų reikiamus sprendimus. Jeigu vasario pabaigoje ir kovo mėnesį žiema neparodys dantukų, žieminių pasėlių potencialas žadės didelį derlių. Pasėliai nepatyrė žiemos išbandymų, tad sukauptas medžiagas augalai galės atiduoti derliui programuoti. Aišku, reikia turėti omenyje, kad maisto medžiagos, ypač azotas, bus labiau išsiplovusios.