Rubrika

Politikų taikiklyje – vėl glifosatas

Lietuvos teisės aktai leidžia piktžoles naikinančius pesticidus, kurių sudėtyje yra glifosato, naudoti tvarkant geležinkelių bėgių kelius, elektros linijų užimamus sklypus, kelių apsaugos juostose naikinant invazinių rūšių augalus, tačiau gali būti, kad taip bus neilgai. Seime įregistruota įstatymo pataisa, kuria siekiama uždrausti naudoti glifosatą minėtais tikslais. Geležinkelininkai stebisi – negi reikės 1 700 kilometrų geležinkelio bėgių kelių ravėti rankomis, kad nekiltų pavojus traukinių eismui?

Piktina neatsakingumas

Aistros dėl glifosato visame pasaulyje nerimsta jau ne vienerius metus: gamintojai tvirtina, kad tai saugus produktas, o priešininkai įtaria, kad glifosatas gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir gamtai.

Prieš porą metų Seime buvo užregistruotos Augalų apsaugos įstatymo pataisos, kuriomis buvo siekta Lietuvoje visiškai uždrausti naudoti glifosatą, net ir žemės ūkyje, tačiau jos palaikymo nesulaukė. Dabar į glifosatą „užsimojo“ Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Jonauskas, kuris užregistravo Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo projektą.

Pataisos numato, jog būtų „draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, tvarkant kelių apsaugos juostas, elektros linijas, geležinkelių bėgius, miestų, gyvenviečių ir saugomose teritorijose, išskyrus žemės ūkyje ir naudojimą kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalų naikinimui, kai nėra galimybių panaudoti kitas priemones“. Jei Seimas tam pritartų, įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 d.

„Lietuvoje pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų pesticidais, kurių sudėtyje yra glifosato, kai jie naudojami miestų, gyvenviečių, saugomose teritorijose, geležinkelių, elektros linijų, pakelių tvarkymui. Esu girdėjęs, jog buvo atvejų, kai seniūnijos pesticidais purškė net miestelio aikštę, kad tarp suklotų grindinio plytelių neželtų žolė. Pernai naikinant pakelėse augančias žoles glifosatu kelininkai išpurškė ir Žemaitijos nacionalinio parko teritorijos pakeles, kad nereikėtų šienauti. Taip bandoma savo įprastus darbus padaryti lengviau, bet kenksmingiau. Kad tokie atvejai nesikartotų ir nebūtų einama žmogaus sveikatai ir gamtai pavojingiausiu keliu, aš ir siūlau riboti glifosato naudojimą ten, kur jo naudoti nebūtina“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė įstatymo pataisų iniciatorius Linas Jonauskas.

Pasak parlamentaro, dėl neatsakingos praktikos, kai herbicidais, kurių veiklioji medžiaga – glifosatas, yra purškiamos pakelės, geležinkelių bėgiai, elektros linijos šalia gyvenviečių, vandens telkinių, tarša gali paveikti ir ekosistemas, ir žmonių sveikatą.

„Žmonės nerimauja dėl glifosato poveikio sveikatai, baiminasi, ar herbicidas nepatenka į jų šulinius, todėl tokios praktikos turėtų nelikti“, – sakė L.Jonauskas.

Pakeliui su Žaliuoju kursu

Seimo narys L.Jonauskas akcentavo, kad jo pateiktos įstatymo pataisos nebus taikomos žemės ūkiui ir nedarys jokios įtakos glifosato naudojimui žemės ūkyje. Pasak parlamentaro, įstatymo projektu siūloma drausti naudoti glifosatą jautriausiose vietovėse, kur tai gali turėti neigiamą poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, ir leisti herbicidą naudoti tik žemės ūkyje bei kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalų naikinimui (pavyzdžiui, Sosnovskio barščio).

Daug Lietuvos žemdirbių savo ūkiuose naudoja piktžoles naikinančius herbicidus, kurių veiklioji medžiaga – glifosatas, nes šis preparatas efektyviai kovoja su piktžolėmis. Visgi, L.Jonauskas pažymėjo, jog Europos Komisija (EK) 2017 metų gruodžio 12 d. nusprendė Europos Sąjungoje (ES) leisti naudoti glifosatą tik iki 2022-ųjų gruodžio 15 d., o šiam sprendimui pritarė ir Lietuva.

Į šį EK reglamentą dėmesį atkreipė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, pažymėjęs, jog reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, todėl svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas atitinka minėto reglamento nuostatas.

Parlamentaras L.Jonauskas įsitikinęs, kad jo parengtos įstatymo pataisos nesikerta su ES teise.

„Mes tik pasakome, kur negalima naudoti glifosato turinčių augalų apsaugos priemonių. Mums niekas negali reguliuoti, kokiais chemikalais purkšti daržus, sodus, pakeles ir kt. Be to, ši pataisa nereiškia apskritai glifosato uždraudimo“, – tvirtino L.Jonauskas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys pažymėjo, jog pesticidų mažinimo tikslai yra numatyti „Europos žaliajame kurse“, todėl Lietuvai taip pat reikės peržiūrėti įstatymus, kurie reglamentuoja augalų apsaugos priemonių naudojimą šalyje.

„Iki 2030 metų pesticidų naudojimą turėsime sumažinti 50 proc. Jeigu žemės ūkis nemažins glifosato naudojimo, reikia ieškoti rezervo, kur būtų galima tai daryti. Manau, kad geležinkelių bėgių kelių, elektros linijų užimamų teritorijų ir kituose įstatymo projekte minėtuose objektuose nebūtina purkšti glifosato. Jų tvarkymui galima paieškoti kitų, ekologiškesnių priemonių“, – tvirtino L.Jonauskas.

Su tuo niekaip nenori sutikti geležinkeliečiai, kurie pesticidais purškia geležinkelių bėgių kelius, kad jų negadintų augmenija, taip užtikrindami saugų jų eksploatavimą.

„Jeigu bus priimtas toks įstatymas, mes laikysimės jo reikalavimų, bet šiuo metu ruošiamės kreiptis į Susisiekimo ministeriją ir pateikti savo argumentus, kad būtų įvertintas ir peržiūrėtas minėtas siūlymas, ar tikrai reikėtų teikti tokį įstatymą. Juk kitos alternatyvos šiai chemijai nėra. Jei būtų uždrausta naudoti glifosatą, liktų tik žmogaus rankų darbas. Tai būtų tas pats, kas ravėti 1 700 kilometrų. Be to, tai labai pabrangintų ir išaugintų geležinkelio kelių priežiūros sąnaudas“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas Domas Jurevičius.

Tuo tarpu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, įstatymo pataisų iniciatorius L.Jonauskas mano, kad geležinkeliečiams reikės persiorientuoti ir ieškoti kitų, ekologiškų būdų geležinkelių bėgių kelių tvarkymui.

„Glifosatas buvo naudojamas ne visą laiką. Nėra taip, kad ta priemonė nebūtų pakeičiama. Pesticidų naudojimo klausimą kėliau dar praėjusių metų viduryje, kai Naujojoje Vilnioje buvo išpurkšti geležinkelio bėgiai, po lietaus glifosatas nutekėjo geležinkelio pylimu, ir tikriausiai pasiekė šalia gyvenančių žmonių šlaite esančius šulinius, galbūt net šalia tekančią Vilnios upę. Tuomet žala tikriausiai buvo ir gamtai, ir žmonėms“, – tvirtino L.Jonauskas.

VAT kontrolė

Ar tinkamai naudojami pesticidai tiek žemės ūkyje, tiek tvarkant geležinkelių bėgių kelius, elektros linijų užimamus sklypus, kelių apsaugos juostose naikinant invazinių rūšių augalus, kontroliuoja Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos.

VAT Bendrųjų reikalų skyriaus patarėja Deimantė Černiuvienė informavo, jog ūkio subjektai planiniams patikrinimams atrenkami įvertinus jų rizikingumą, taip pat VAT operatyviai reaguoja į kiekvieną gautą skundą ar pranešimą dėl galimų augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų pažeidimų.

VAT duomenimis, 2019 m. tokių pažeidimų nustatyta nebuvo, o 2020 m. buvo nustatytas vienas pažeidimas naudojant glifosato veikliosios medžiagos turinčius augalų apsaugos produktus kelio apsaugos juostoje.

Dabar galiojantys automobilių kelių nuolatinės priežiūros normatyvai nenumato galimybės naudoti herbicidus žolei šalinti, išskyrus invazinių augalų tam skirtomis cheminėmis medžiagomis ir priemonėmis.

VAT 2020 m. yra gavusi du skundus – po vieną pranešimą dėl galimai netinkamo augalų apsaugos produktų panaudojimo apdorojant geležinkelių ir šalia kelių esančias teritorijas.

„Atlikus patikrinimą dėl galimai netinkamo augalų apsaugos produktų panaudojimo geležinkeliuose, pranešimas nepasitvirtino – glifosato turinčių augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų pažeidimų nustatyta nebuvo“, – informavo VAT atstovė D.Černiuvienė.

Kitu atveju, VAT atlikus patikrinimą pagal gautą pranešimą dėl galimų augalų apsaugos produktų pažeidimų purškiant pakeles, buvo nustatyta, kad kelių priežiūros įmonė, apdorodama pakeles glifosato veikliosios medžiagos turinčiu herbicidu, neišvengė naudojamo augalų apsaugos produkto patekimo už leistino ploto ribų – purškiamo tirpalo dulksna pateko ant šalia esančio javų lauko. Už augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų pažeidimą atsakingam asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta bauda.

2019 m. pranešimų ar skundų gauta nebuvo.

„Geležinkelius, pakeles ar kitus ne žemės ūkio paskirties žemės plotus apdorojančios įmonės, jei apie jų veiklą negaunama skundų ar pranešimų, kurie pasitvirtina, paprastai įvertinamos kaip vidutinės rizikos ir tikrinamos kas kelerius metus. Pavyzdžiui, 2021 m. suplanuota patikrinti 5 tokias įmones. Jei gaunami skundai ar pranešimai, į kiekvieną iš jų reaguojama nedelsiant“, – teigė D.Černiuvienė.

Geležinkelius ir kelius prižiūrinčios įmonės yra VAT aktyviai konsultuojamos dėl tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo, kad juos naudojant nekiltų rizika nei aplinkai, nei žmonių sveikatai.