R. Dovydėno pieš.

Lyg karinė paslaptis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) slepiami dar vienos rajonų ligoninių reformos ketinimai pastarosiomis dienomis iškreiptomis grimasomis iškilo į paviršių. Viešinamas ligoninių „mirtininkų“ sąrašas, pažeriama duomenų, kaip prastai yra rajonų ligoninėse. Šių vadovai ir savivaldos atstovai stveriasi už galvų, kad taip esą žeminami medikai ir nurašomi provincijos gyventojai, o pertvarkos neva reikia pirmiausia pinigų srautams perskirstyti.

Slapti pasitarimai

Jau kuris laikas niekam ne paslaptis, kad rajonų ligonines norima paversti senukų slaugos namais, o darbingo amžiaus gyventojus ir vaikus – siųsti gydytis į už šimtus kilometrų esančias centrines ligonines. Politikai ir jų patarėjai tiesiai šviesiai kalba, kad yra nuostolinga gydyti provincijos gyventojus. Į juos žvelgiama kaip į nerentabilius piliečius.

Sklando kalbos, kad keliolikoje ar dešimtyse rajonų ligoninių ruošiamasi uždaryti aktyvų gydymą. Savivaldybių ir ligoninių vadovai tik spėlioja, kam bus padėtas kryžiukas, o kam – dar leista gyvuoti, nes oficialios informacijos apie gresiantį optimizavimą jie sako neturintys.

Esant tokiam fonui, ne tik jaunų specialistų neprisikviesi, bet ir ilgai dirbantys medikai ima ieškotis darbo kitur. Mus slegia ir nuolat formuojama nuomonė, esą rajonų ligoninėse viskas blogai. Bet juk visus medikus ruošia tie patys universitetai! Į mūsų ligoninę dirbti atvažiuoja gydytojas iš Panevėžio. Vadinasi, jeigu medikas dirba respublikinėje ligoninėje, jis geras, o jei rajone – jau blogas?“ – stebėjosi Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas.

Tvirtinama, kad SAM įpareigojo Valstybinę ligonių kasą (VLK) įvertinti, kaip laikosi rajonų ligoninės. Kalbinti šių gydymo įstaigų vadovai dievagojosi, kad jų niekas nieko nesiteiravo, neklausė, su kokiomis problemomis susiduria ir pan.

Žinome, kad buvo slaptas pasitarimas, kur visi pasižadėjo neatskleisti aptariamos informacijos ir pan. Įstatymo pataisos, kurias vetavo prezidentė, buvo patvirtintos neatsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kitaip tariant, buldozeriu“, – teigė R.Rastauskas.

Įžvelgia diskriminaciją

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės vyriausiasis gydytojas Vygantas Sudaris sakė nežinantis, nei kokios ligoninės pasmerktos galui, nei kokiais kriterijais remiantis jas ruošiamasi uždaryti.

Vygantas Sudaris

Vygantas Sudaris

Jis piktinosi, kad dabar viešai skelbiama nekorektiškų duomenų apie ligonines, ir jais remiantis metamas šešėlis ant rajonų gydymo įstaigų. „Gerai dirba Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Dėl vieno ar kito prasilenkimo budėjimo grafikuose fiksavo pažeidimus. Jie jau seniai ištaisyti, bet įvardijami kaip trūkumai. Abejonių kelia ir taikomas pacientų mirtingumo kriterijus. Nekorektiškas ir viešas linksniavimas, kad rajonų ligoninėse dirba vyresnio amžiaus medikai. Žmonių skirstymas pagal amžių dvelkia diskriminacija“, – konstatavo V.Sudaris.

Gydytojai skeptiškai vertina nustatomus tam tikrus naujus reikalavimus. „Yra keliami specialieji reikalavimai, pavyzdžiui, reikalaujama, kad visą parą budėtų endoskopuotojas, radiologas. Kai vystoma telemedicina, rentgeno vaizdą galima siųsti į kitas įstaigas ir gauti aprašymą, bet pagal pernai priimtą įsakymą šie specialistai turi nuolat budėti. Susidaro įspūdis, kad tokias sąlygas sukuria tam, kad paskui pasakytų, jog jų negalime išpildyti“, – sakė R.Rastauskas.

Karti piliulė vadovams

Rajonų ligoninių vyriausiesiems gydytojams karti piliulė – ir vieši priekaištai, esą gindami savo įstaigas jie kaunasi dėl savo postų.

Esu gydytojas ir, manau, neprapulsiu, bet kodėl nekalbama apie regionų gyventojus? Juk rajonų ligoninėse gydosi nuo 3 iki 5 tūkstančių pacientų. Juos perkelti į respublikines ligonines bus labai sudėtinga“, – teigė R.Rastauskas.

V.Sudaris aiškino, kad ligoninėje palikus tik slaugą ir palaikomąjį gydymą mažiau skaudėtų galvą ir pagerėtų įstaigos finansiniai rezultatai, bet, akivaizdu, toks modelis – prasta išeitis rajono gyventojams.

Kur dėtis žmonėms, nelikus aktyvaus gydymo ir priėmimo skyrių? Poliklinikos dirba tik darbo dienomis. Jeigu vakare ar savaitgaliais žmogui reikia susiūti nedidelę žaizdą, jį išveš į Šiaulius. O kaip naktį jam grįžti namo? Manau, kad gyventojai privalo gauti gydymo paslaugas, kurias užtikrina Lietuvos Konstitucija“, – apie valstybės įsipareigojimą savo piliečiams priminė Pakruojo ligoninės vadovas.

Jis užsiminė, kad gydymo įstaigų restruktūrizacija vyksta, kai atsiranda europinių pinigų. Juos panaudojus optimizavimo ūpas sumažėja iki kito etapo. Anot gydytojo, visos pertvarkos baigsis, kai nebebus europinių pinigų.

Ministras išsisuko

Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas neseniai pas juos viešėjusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos klausė, koks bus verdiktas jų krašto ligoninei, bet tiesaus atsakymo nesulaukė. O juk pagal įstatymo pataisas sveikatos apsaugos ministrui suteikta teisė spręsti, kurios ligoninės gyvuos, o kurios bus uždarytos.

Vitalijus Mitrofanovas

Vitalijus Mitrofanovas

Nesakau, kad nereikia kokios nors pertvarkos, bet dėl to neturi nukentėti gyventojai. Kai panaikino chirurgijos skyrius, mums žadėjo „žaliuosius“ koridorius kitose ligoninėse, bet kas iš to? Priėmimo skyriuose žmonės ilgai laukia, nervinasi, o mus guodžia, kad Vakarų Europos ligoninėse pacientai laukia ir po 12 valandų. Ar tai pavyzdys, kuriuo turėtume sekti?“ – apie skaudžius reformų padarinius kalbėjo meras.

Naujosios Akmenės ligoninėje, kaip ir ne vienoje kitoje rajono gydymo įstaigoje, norima uždaryti vaikų skyrių. „Miestas jaunėja, čia ateina investicijos. Be to, turime 4 vaikų gydytojus, nors jų amžius arti 60 metų, bet tai – mūsų turtas. Kai tokia politika, jaunų gydytojų juk neprisikviesi. Vaikus auginančioms mamoms būtų saugiau, jeigu ligoninėje būtų toks skyrius“, – įsitikinęs meras.

Artėjama prie krizės

Akmenės rajono savivaldybės meras sakė nujaučiantis, kad Lietuvoje artėjama prie kažkokios ypatingos krizės, kai provincijoje nebeliks dirbančių specialistų. „Tuomet nereikės nieko reformuoti, įstaigos natūraliai mirs. Jeigu jau universitetuose studentai pradedami ruošti anglų kalba kitoms šalims, to neišvengsime. Ir tai už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus!“ – stebėjosi pašnekovas.

V.Mitrofanovo manymu, rajonų ligoninių reformą gali lydėti visai kiti tikslai, nei skelbiama viešai. „Gali būti, kad prasčiau laikosi centrinės gydymo įstaigos, joms reikia daugiau lėšų. Tad pertvarkos galbūt reikia tam, kad būtų kitur nukreipti pinigų srautai“, – įžvalgomis dalijosi meras.

Atliko analizę

VLK atstovai „Valstiečių laikraščiui“ paneigė, kad yra sąrašas ligoninių, kurios būtų jungiamos ar uždaromos. Jie patvirtino, kad VLK specialistai atliko stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų analizę, pagal kurią galėtų būti formuojamas ligoninių tinklas. Analizės tikslas – galimybė gyventojui per 1 valandą nuo namų atvykti į visą parą paslaugas teikiančią daugiaprofilinę ligoninę. Pažymima, kad gydymo įstaigų finansinės veiklos rodikliai nagrinėjami nebuvo.

VLK duomenimis, rajonų ligoninių 2017 m. pasirašytos sutartinės sumos gydymo paslaugoms sudaro 13,8 proc. visų PSDF biudžeto lėšų, numatytų stacionarines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms. O respublikinių ligoninių – 74,6 proc., regionų ligoninių – 11,2 proc., privačių gydymo įstaigų – 0,4 proc.

Eisime į gatves

Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

Tokios netvarkos, savivalės, miesto ir kaimo medikų supriešinimo, pacientų ignoravimo dar nesu matęs. Kol nebuvo pateiktų įstatymų projektų, sakė, kad per anksti diskutuoti, o kai juos pateikė, pareiškė, kad jau viskas buvo aptarta, nors jokių diskusijų nebuvo.

Demonstruojamas didelis neprofesionalumas. Priimant svarbius sprendimus sveikatos apsaugos sistemoje, tariamasi tik su siauru patarėjų ratu. SRK negauname jokios informacijos ir turime vadovautis gandais.

Jau pusantrų metų rajonų medikai ir visuomenė gyvena nežinioje, gydymo įstaigos yra žeminamos, šmeižiamos. Jauni žmonės vengia rajonų ligoninių, net ir čia seniai dirbantys gydytojai ieško darbo kitur, nes bijo, kad ligoninės bus uždarytos.

Sklando visokie gandai apie juodąjį ligoninių sąrašą, sukuriama nepasitikėjimo atmosfera. Kai kurie SAM darbuotojai sako, kad toks sąrašas yra, kad buvo duoti pavedimai skaičiuoti ir jį sudaryti.

Dabar pateikiama kažkokia statistika, šmeižiamos ligoninės. Pavyzdžiui, Plungės ligoninėje nustatytos blogybės: esą nėra visą parą budinčių chirurgų, dirbančios laboratorijos. Ligoninės vyriausiasis gydytojas sako, kad tai – melas. Ligoninėje visą parą budi ne tik chirurgas, bet ir traumatologas. Kažkada gydymo įstaigas akredituojanti tarnyba patikrino ir nustatė, kad tuomet budėjo chirurgas, turintis ne antro, bet trečio lygio licenciją. Fiksavo pažeidimą, nes gydytojo kvalifikacija buvo aukštesnė! Panašių atvejų yra ir daugiau.

35 rajono ligoninių biudžetas sudaro apie 104 mln. eurų. O vien Santaros klinikų – apie 111 mln. eurų, Kauno klinikų – daugmaž 122 mln. eurų. Kiek sutaupysime uždarę rajonų ligonines? Ar iš viso sutaupysime? Kur dėsis ligoniai? Respublikinės ligoninės yra užpildytos, į jas guldomi ir tie ligoniai, kurie turėtų būti gydomi rajonuose.

Visiems reikia sutarti dėl aiškių kriterijų, kuriais remiantis bus pertvarkoma. Dėl 15–20 ligoninių, kurios yra sąraše, kryžiuosime ietis, telksime visuomenę ir eisime į gatves, teismus.

Svarstys iš naujo

sroge

Vilma Srogė, sveikatos apsaugos ministro patarėja

Gydymo įstaigų tinklo pertvarka buvo vienas iš „reforminių“ projektų. Jame buvo numatyta, kad sveikatos apsaugos ministras tvirtintų valstybinių gydymo įstaigų tinklą. Prezidentei vetavus „reforminius“ įstatymus, jie dar kartą bus peržiūrimi kartu su valstybės ir privačių įstaigų atstovais ir koreguojami. Tad klausimai apie kitas iškilusias problemas yra kiek ankstoki.

Bet kuriuo atveju bus siekiama garantuoti, kad gydymo įstaigos teiktų paslaugas efektyviai, užtikrindamos didesnį paslaugų saugumą ir kokybę. Tai reiškia, kad būtų ne tik tuščios sienos ir pastatai be pacientų, bet kad būtų teikiamos tos paslaugos, kurios reikalingos regionų gyventojams.

Ligoninės nebus uždaromos

Asta Kubilienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija

Ligoninės nebus uždaromos. Kaip rodo įvairios analizės, turime per daug stacionarių paslaugų ir labai trūksta slaugos paslaugų. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas bus formuojamas atsižvelgiant į gyventojų demografinius, socialinius, sveikatos ir aplinkos kokybės rodiklius bei jų kitimo tendencijas. Kriterijų reikšmes nustatys Vyriausybė.

Tiek SAM, tiek tarptautinių organizacijų atliekamos analizės rodo, kad mūsų sveikatos priežiūros rodikliai yra prasti, todėl būtina ne kosmetinė, o esminė reforma.