Daugiau nei du dešimtmečius Anykščių rajone ūkininkavusio Vytauto Žalio mišrų ūkį perėmė jo sūnus Aurimas. Jaunuolis sėkmingai laviruoja tarp trijų krypčių: pieninės ir mėsinės galvijininkystės bei augalininkystės. Jaunasis ūkininkas tikina, kad kai pienininkystės finansiniai rodikliai krinta žemyn, mėsa ir grūdai ūkį pakelia iš duobės.

Dirbo nuo mažens

Savarankiškai A.Žalys ūkininkauja tik trečius metus, tačiau jo patirtis šioje srityje – nemenka. Per tris dešimtmečius jis iš tėvo išmoko įvairiausių ūkio darbų. Būdamas dešimties metų Aurimas grėbė šieną, girdė veršelius, o šiek tiek ūgtelėjęs išmoko remontuoti žemės ūkio mašinas. „Dirbti man patiko, technika labai traukė. Tuo metu ūkyje turėjome rusišką techniką, o dabar – vakarietišką. Todėl kai sutrinka mechaninės dalies darbas, remonto darbų imuosi, o jei gedimai rimtesni, ypač elektroninės dalies, tuomet kreipiuosi į specialistus“, – tvirtino pašnekovas.

Neseniai 60-ies metų jubiliejų atšventusio tėvo ūkyje buvo plėtojama augalininkystė ir gyvulininkystė, vėliau – tik gyvulininkystė. Aurimas, perėmęs tėvo ūkį, tęsia šią tradiciją. Jis prižiūri 120 gyvulių – 60 mėsinių ir tiek pat pieninių, taip pat užsiėmė augalininkyste.

Trys sritys

Jaunojo ūkininko pasiteiravome, kaip jam klostosi reikalai su pienininkyste? Anot A.Žalio, prieš kelerius metus šioje žemės ūkio šakoje buvo juntama gili krizė. Jis jau ketino šios veiklos atsisakyti, tačiau vis delsė. „Šiuo metu situacija pieno sektoriuje geresnė. Priklausau kooperatyvui „Pienas Lt“, pieno supirkimo kainos kol kas mane tenkina, tačiau iš kolegų girdžiu, kad kiti supirkėjai kainas mažina. Jei pieno supirkimo kainos kris, nežinau, kaip gyvensime“, – tvirtino Anykščių rajono ūkininkas ir pridūrė, kad pieno ūkis išsilaiko tik mėsinės galvijininkystės ir augalininkystės dėka.

Pasak pašnekovo, plėtojant trijų krypčių ūkį, pačiam ūkininkui dirbti sudėtingiau, tačiau finansiškai – naudingiau. „Kai pieno supirkimo kaina sumažėja ir finansiniai rodikliai ima kristi žemyn, iš duobės pakelia mėsa ir grūdai. Jei turėčiau vien tik pieno ūkį, būtų labai liūdna“, – teigė A.Žalys.

Mišraus ūkio savininkas tikino, kad gyvulininkystės ir augalininkystės ūkiams būtina turėti daugiau ir įvairesnės technikos. Kad darbai vyktų sklandžiau ir sparčiau, techniką jis artimiausiu metu norėtų atnaujinti.

Nesunkiai realizuoja

A.Žalio ūkyje auginami limuzinų veislės ir mišrūnai galvijai. Limuzinai – mėsinių galvijų veislė, išvesta Prancūzijoje. Ūkiuose, kur yra geros ir vidutinio derlingumo ganyklos, ši veislė yra perspektyvi.

Gyvulius Aurimas realizuoja per Lietuvoje vykdomą tarptautinį projektą „Baltijos lankų jautiena“. Jaunasis ūkininkas sakė, kad gyvulių supirkimo kaina jį tenkina, už gyvulį mokama 1 000–1 100 eurų. Didžiausią paklausą tarp supirkėjų turi tie gyvuliai, kurių skerdenų svoris siekia 280 kilogramų.

Anot Aurimo, realizuodamas gyvulius jis nė karto nebuvo susidūręs su kokiomis nors problemomis. „Taip dar nebuvo, kad nepirktų gyvulių. Žinoma, augintojams visada norisi, kad kaina būtų aukštesnė“, – teigė Aurimas.

Sugadino ganyklas

Ganykloms jaunasis ūkininkas paskyrė 100 hektarų. Kiekvienais metais po 10 hektarų atnaujindavo, tačiau šių metų rudenį dėl lietingų orų ir perteklinės drėgmės jam nepavyko nušienauti visų pievų bei suarti ganyklų. Beje, jos liko nepatręštos mėšlu.

Ūkininkas teigė, kad pavasarį ganyklų nepavyks atnaujinti, todėl šiais metais žolių derlius bus prastesnis. „Dalį pievų sugadino gyvuliai – kai kuriose vietose rudenį jie klimpo iki kelių, ganyklos tapo juodos“, – nesėkmes vardijo jaunas vyras.

Pasak pašnekovo, pernai dėl prastų oro sąlygų ir sugadintų ganyklų gyvuliai į tvartus buvo suvaryti anksčiau – spalio mėnesį. Ankstesniais metais A.Žalys gyvulius į tvartus sugindavo lapkričio pirmoje pusėje.

Ūkininkas teigė, kad pašarų gyvuliams užteks: jiems paruošta šienainio, siloso bei grūdų. Šiais metais Aurimas neplanuoja gyvuliams palikti grūdų, jie bus šeriami kombinuotaisiais pašarais.

Nenukūlė viso derliaus

A.Žalys augalininkystei paskyręs 50 hektarų žemės. Jis augina kviečius, kvietrugius, miežius ir avižas. Žieminės ir vasarinės kultūros užima panašius plotus. Praėjusių metų javapjūtė, pasak Aurimo, buvo labai prasta. Ūkyje liko nenukulta 10 proc. javų. Rudenį jam nepavyko pasėti ir visų suplanuotų javų. „Dėl laukuose telkšančių balų nepasėjau visų kvietrugių“, – teigė pašnekovas.

Pernai ūkininkas pabandė auginti dvi naujas kultūras: grikius ir žirnius. Joms buvo paskyręs nedidelius plotus. A.Žalys šmaikštavo, kad grikius pasirinko auginti tikėdamasis gero pelno. Deja, jo nepavyko gauti. Pasak ūkininko, grikių lauką taip pat pradėjo skandinti lietus, todėl derliaus sulaukė menko – iš hektaro buvo prikulta 1 tona grikių. Dalis jų taip ir liko laukuose. „Kokia šiais metais buvo grikių supirkimo kaina, net nesidomėjau. Visus, kuriuos spėjau nuimti, pasilikau sėklai. Šiais metais planuoju grikiams skirti didesnius plotus“, – sakė ūkininkas.

Žirniai nenuvylė

Žirnius Aurimus augino pirmus metus, tačiau ši kultūra jo nenuvylė. Ankštiniai augalai gerai augo, nesugulė, derliui nepakenkė ir nuolatiniai lietūs. Iš hektaro prikūlė po 3 tonas žirnių, kurių didžioji dalis buvo parduota supirkėjams, o likusi – palikta pašarams ir sėklai. Pasak pašnekovo, žirnių supirkimo kaina šiais metais buvo gerokai mažesnė nei praėjusiais metais. Todėl išlošė tie ūkininkai, kurie buvo sudarę išankstines grūdų pardavimo sutartis. Ateityje jis taip pat galvoja sudaryti sutartis daliai ūkyje auginamo derliaus. „Žirnius norėčiau auginti ir šiais metais. Tik nežinau, ar Europos Komisija 2018-aisiais leis žalinimo plotuose naudoti augalų apsaugos priemones. Todėl neaišku, kaip reikės elgtis: ar palikti pūdymus, kad nereikėtų žirnių sėti žalinimui, arba bandyti jų nepurkšti augalų apsaugos priemonėmis“, – svarstė A.Žalys ir pridūrė, kad ūkyje taiko sėjomainą, vien varpinių augalų nesėja.