Prancūzijoje ropės buvo toks svarbus maisto produktas, kad joms neužderėjus kildavo badas.

Ropės – seniai žinomos, bet nepelnytai pamirštos daržovės. Dėl sveikatai naudingų medžiagų, esančių ropėse, daržininkai jas rekomenduoja įtraukti į kasdieninį racioną.

Mėgo jau romėnai

Lietuvoje ropės Upytės teismo dokumentuose yra minimos nuo 1586 m. Šios daržovės buvo gausiai augintos iki XVIII a., kol jas išstūmė bulvės.

Ropių tėvynėmis laikomos Europa ir Azija. Senovės persai ir egiptiečiai ropes augino maistui, tačiau manė, kad jos tinkamos valgyti tik varguomenės sluoksniui. Pavyzdžiui, Egipte ropėmis buvo maitinami piramides statę vergai. O štai senovės Romoje keptas ropes valgydavo visų luomų atstovai. Romėnams netgi neužtekdavo savo išaugintų ropių, todėl iš pavergtų tautų jie reikalaudavo duoklės ropėmis. Taip ši daržovė dar labiau paplito Europoje, ypač Reino pakrantėse. XVI a. Prancūzijoje ropės buvo toks svarbus maisto produktas, kad joms neužderėjus kildavo badas.

Plotus plečia

Visi žino pasaką apie ropę, kurią rovė senelis, senelė, anūkėlė… Ši pasaka mums pasitarnavo iliustruojant stendą ir propaguojant vitaminingas bei sveikatai naudingas daržoves, kurias auginame daugiau nei dvidešimt metų“, – sakė Ukmergės ekologinio ūkio šeimininkė Laima Stragienė.

Laima Stragienė

Laima Stragienė

Ropių auginimas šiame ūkyje prasidėjo nuo vienos lysvės. Augant jų paklausai, plotas buvo didinamas iki 20–50 arų, vėliau – ir iki hektaro. Šių daržovių auginimo tradiciją tęsia L.Stragienės dukra Ieva Stragytė-Andriukevičienė. Šiais metais ropėms ji skyrė 4 ha.

Pirkėjams ūkininkė siūlo 4 veislių ropių, kurios skiriasi ne tik spalva bei forma, bet ir skoniu. Ūkininkės pastebi, kad tarp pirkėjų didžiausio populiarumo sulaukia geltonosios ropės. Šios daržovės ūkyje neužsiguli, jos parduodamos tiesiai iš ūkio, internetu, taip pat Vilniaus bei Ukmergės turgavietėse. Šį sezoną už kilogramą ropių prašoma 2–3 eurų.

Kol gamta lepina šiltais orias, derliaus neskubama nuimti, jis laukuose bus iki šalnų. Tinkamai sandėliuojamos ropės sveikatai naudingų medžiagų nepraranda iki vėlyvo pavasario.

Ir maistas, ir vaistas

L.Stragienė, mėgstanti bendrauti su klientais, ne tik paaiškina, kaip vartoti ropes, bet ir pati pasiteirauja, ką pirkėjai iš jų gamina. „Vieni vartoja ropes, kad apsisaugotų nuo peršalimo, kiti net gydosi gastritą. Jas ne tik valgo žalias, bet ir verda, kepa, troškina. Vartoja vegetarinei mitybai. Kadangi ropės dera su visomis šakninėmis daržovėmis, jos naudojamos salotų gamybai“, – pasakojo ekologinio ūkio šeimininkė.

Vienas nuolatinis klientas, kaskart perkantis 3–4 kg ropių, ūkininkei teigė, kad šios vitaminingos daržovės labai tinkamos vyrams. Kita pirkėja tvirtino jas valganti darbe, drauge su kolegėmis, vietoj bandelių prieš rytmetinę kavą.

Teko skaityti vieną mokslinį straipsnį, kuriame buvo tiriami ropių lapai, naudingomis medžiagomis nė kiek nenusileidžiantys pačioms daržovėms. Neatsitiktinai jaunus lapus maistui vartoja italai, japonai, amerikiečiai. Jie dedami į salotas, sriubas, troškinius“, – sakė ūkininkė.

Pasak L.Stragienės, ateityje jos ūkyje ropių plotus planuojama plėsti, neatmetama galimybė, jog dalis derliaus iškeliaus į užsienį.

Daržoves raugia

Šiuo metu Dalios ir Edvardo Abukauskų ūkyje Kauno rajone – pats darbymetis, nes iš laukų nuimamos ropės. Ūkininkaujantys sutuoktiniai ropes auginti pradėjo prieš porą metų. Jie jas pasirinko todėl, kad norėjo paįvairinti rauginamų daržovių asortimentą. Tačiau ropės tarp pirkėjų nėra populiarios, nes daugelis klaidingai galvoja, kad šios daržovės yra aštrios. Pasak ūkininkų, jas labiausiai vertina jaunimas.

Abukauskai parduoda nedidelį kiekį šviežių ropių. „Visos kitos jau keliauja į bačkas ir yra raugiamos. Ropės rūgs mėnesį–pusantro ir bus pardavinėjamos lapkričio pabaigoje, gruodžio pradžioje. Rauginti produktai – vertingi, juose išlieka visi vitaminai“, – akcentavo D.Abukauskienė, turinti maisto gamybos technologės išsilavinimą. Sutuoktiniai raugintas daržoves parduoda ūkininkų turgeliuose Kaune ir Vilniuje. Už kilogramą raugintų ropių prašoma 6 eurų.

Ropių neišsižada

Ropes kelerius metus savo ūkyje augino ir jaunieji Alytaus rajono ūkininkai Jovilė bei Eivydas Amšiejai. Šiais metais pasėti ropių nespėjusi Jovilė teigė, jog ateityje jas būtinai augins, nes jas mėgsta sveikai gyvenantys žmonės.

Apie universalią daržovę, tinkamą valgyti šviežią ir raugintą, J.Amšiejienė išsakė daug gerų žodžių. Ropėse vitamino C yra daugiau nei citrinose ar apelsinuose. Jose yra karoteno, folio rūgšties, kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies, natrio, jodo, ląstelienos, vitaminų E, PP ir augalinių baltymų. Žalių ropių negalima vartoti sergantiems opalige, gastritu, enterokolitu, tačiau apdorotas, virtas, keptas ar garintas skanauti patariama visiems. Iš ropių galima pagaminti puikias salotas arba vietoj bulvių jų įdėti į gardžią barščių sriubą.

Pradžioje pirkėjus teko „prijaukinti“ prie šios daržovės, papasakoti apie vertingąsias savybes. Tačiau vėliau klientai jas noriai pirkdavo, turėdavome daug užsakymų. Išpopuliarėjo ir kaliaropės“, – tvirtino ūkininkė. Ropėms jų ūkyje būdavo skiriamas vienas hektaras. Tokį pat plotą žadama išlaikyti ir ateityje.

Ropes augina vis daugiau ūkininkų, tačiau dauguma savo užaugintą produkciją parduoda turguose ar rauginimui. Augintojų tikrai daugėja – tai rodo, kad jų poreikis auga, nes vartotojai vėl „atrado“ ropes, po tikrai daug metų.

Ropes geriausia auginti antroje vasaros pusėje, t. y. rudeniniam derliui. Tada jos nebūna sukirmijusios ir puikiai laikosi per žiemą.

Ypač skanios – saldžiosios ropės Sweet Bell, F1. Jos saldžios, valgomos su luobele, kuri yra labai plona.