Roberto Patronaičio nuotr.

Mokslininkai įžvelgia nemažai genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) grėsmių aplinkai ir biologinei įvairovei, tačiau apie tai nė žodžiu neužsimenama Europos Komisijos (EK) priimtoje ambicingus tikslus keliančioje Biologinės įvairovės strategijoje. Genetiškai modifikuoto maisto rizikos neminimos ir strategijoje „Nuo lauko iki stalo“, nors joje daug kalbama apie saugų ir sveiką maistą.

Strategijose neužsimenama

EK strateginiuose dokumentuose, pagal kuriuos bus rikiuojama ir žemdirbių veikla, biologinės įvairovės nykimas ir ekosistemų žlugimas įvardintas kaip viena iš didžiausių grėsmių, su kuriomis kitą dešimtmetį susidurs žmonija. Išvardinti pagrindiniai veiksniai, nulemiantys biologinės įvairovės nykimą, tačiau apie GMO neužsimenama. O apie genetiškai modifikuotų (GM) kultūrų ir gyvūnų išplitimo natūralioje gamtoje grėsmes ir pavojų biologinei įvairovei kalba daug mokslininkų.

Ekologinės žemdirbystės puoselėtojai džiaugiasi, kad numatyta plėsti ekologinius plotus, mažinti pesticidų ir mineralinių trąšų naudojimą. Jų manymu, strateginiuose dokumentuose turėjo būti užsiminta ir apie GMO, kurių pasaulyje atsiranda vis daugiau. Tiesa, Lietuvoje kol kas draudžiama auginti genetiškai modifikuotas kultūras, tačiau rinkoje apstu produktų, kurių sudėtyje yra GMO. Vartotojai guodžiami, kad tokie produktai yra paženklinti, tad galima juos rinktis arba ignoruoti. Tačiau ženklinama tik tokiu atveju, jeigu produkto sudėtyje yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO. O jeigu gyvuliai ir paukščiai maitinami pašarais, kurių sudėtyje yra GMO (be genetiškai modifikuotos sojos rupinių beveik neapsieinama), apie tai vartotojai nieko nežino.

Nauda ar žala?

Viena iš ekologinės žemdirbystės Lietuvoje pradininkių agronomė Elena Grajauskienė iš tolo vengia produktų, kurių sudėtyje yra GMO. „Gal tokie mokslo išradimai ir atrodo patraukliai, bet kokia jų nauda žmonėms? Yra tokių išradimų, kuriais labai džiaugiamasi, o paskui paaiškėja, kad jie naikina žmogų. Kaip bus su GMO? Juk tai ne gamtos produktas“, – svarstė Molėtų rajono ūkininkė.

Iš tikrųjų nereikia toli ieškoti, juk už DDT, liaudiškai vadinamą dustą, kuris vėliau buvo pripažintas nuodu, buvo skirta Nobelio premija. Tas dustas naikinant kenkėjus žemės ūkyje buvo barstomas į kairę ir į dešinę. Kas dabar pasakys, kokios šio išradimo pasekmės?

„Šveicarijoje buvo atlikti bandymai su peliukais, kurie buvo maitinti GMO. Tyrimai parodė, kad GMO veikia žudančiai, jeigu ilgai vartojami. O mes dabar gyvulius šeriame pašarais su genetiškai modifikuota soja, apie tai vartotojas nėra informuojamas. Soja geras augalas, bet ją visą paversti modifikuota – baisus dalykas. Labai gerai, kad Lietuva neįsileido auginti GM augalų, ir už tai, manau, reikėtų padėkoti profesoriui Antanui Svirskiui“, – sakė E.Grajauskienė.

Pasinešė „ant pinigo“

Agronomė įsitikinusi, kad GMO nėra joks išgelbėtojas nuo bado, kaip tai bando įteigti jų išradėjai. „Man priimtinas klasikinis požiūris į žemdirbystę ir mūsų žemę, kuri gali visko duoti ir žmones pamaitinti. Ir maistas turi būti vaistas, ne nuodas. Lietuvoje mes dar turime biologinės įvairovės ir ją galėtume saugoti ir be ES paraginimo, pritarimo ar leidimo. Dabar yra daug apleistų laukų, bet bioįvairovės išsaugojimas turėtų eiti sveika linkme, kad žmogus prisitaikytų, ko jam reikia sveikatai, pragyvenimui, o ne tik pelno ir dar didesnio pelno siekimui“, – samprotavo ekologinės žemdirbystės puoselėtoja.

Ji apgailestavo, kad dabar laukus užkariavo ne pačios geriausios kultūros, rizikingos biologinei įvairovei. „Pirmiausia turėtume išlaikyti tai, ką turime nuo seno. Dabar pasėlių struktūroje ženklią vietą užima, pavyzdžiui, rapsai. Man sunku patikėti, kad rapsų aliejus toks naudingas žmogui, žinant, jog dar tarpukario metais Vokietijoje ir kitur rapsai buvo tik techninė kultūra“, – teigė E.Grajauskienė.

Agronomė užsiminė, kad įvertinusi beveik 30 metų ekologinio ūkininkavimo ir bendravimo su ES programomis patirtį, gana kritiškai vertina pastarųjų dešimtmečių žemdirbystės tendencijas.

„Vis dėlto reikia pripažinti, kad anksčiau Lietuvos žemdirbystės kultūra buvo aukštesnio lygio. Tada iš esmės buvo rūpinamasi dirvožemiu, buvo įprasta laikytis tvarkingos sėjomainos, buvo teisingai galvojama, kad be dobilo nebus kviečio ir t. t. Buvo daug šventų dalykų, o paskui kai kurie pasinešė „ant pinigo“. Net ir ekologiniuose ūkiuose 3 metus iš eilės vienoje vietoje buvo galima auginti tą pačią kultūrą ir gauti paramą. Agronomui neliko pagrindo po kojomis. O dabar jau dejuojame dėl nualintų dirvų. Kitaip ir būti negalėjo“, – padarė išvadą ūkininkė.

Daug grėsmių

Mokslininkas selekcininkas Antanas Svirskis, perkrimtęs daug informacijos apie GMO, savo požiūrį dėstęs ne vienoje didesnėje ar mažesnėje auditorijoje, įsitikinęs, kad GMO yra žaidimas su ugnimi. Pasak jo, tai grėsmė ir žmogui, ir biologinei įvairovei. Plačius ir išsamius profesoriaus argumentus būtų verta sudėti į knygą. „Valstiečių laikraščiui“ jis pabrėžė, kad GMO reikia vertinti labai atsakingai pirmiausia dėl to, kad nei žmonės, nei gyvūnai, nei augalai evoliuciškai nėra su tuo susidūrę, vadinasi, ir prisitaikę.

A.Svirskis

A.Svirskis

„O kiekvienas neprisitaikymas pirmiausia sukelia alergiją ir kitas pasekmes. Ukrainiečiai prieš keletą metų yra išleidę knygelę apie GMO grėsmes, kur tai įvardijama kaip genocidas. Jie skverbiasi į šalis, kur lengviau ir pigiau patekti“, – sakė A.Svirskis.

Jis pabrėžė, kad GM kultūrų pasėliai gausiau purškiami chemikalais, o tai didžiulė grėsmė biologinei įvairovei. „GMO kuriančios kompanijos žadėjo, kad sumažins pesticidų naudojimą, bet gavosi atvirkščiai. Ne kartą buvo skelbta, kad genetiškai modifikuotos sojos purškiamos daug daugiau nei paprastos. O pesticidų ir GMO kūrėjai – tie patys“, – aiškino biomedicinos mokslų daktaras.

Prieš keletą metų A.Svirskis „Valstiečių laikraščiui“ yra minėjęs, kad Didžiojoje Britanijoje buvo nustatyta, jog GM pašarai, kuriais šertos karvės, apkrėtė laukų pienes genetiškai modifikuotomis ląstelėmis. „Šie duomenys trejus metus buvo slepiami! Ar galime būti tikri, kad ir mūsų laukuose nėra tokių pienių?“ – daug klausimų kyla mokslininkui.

Mokslinių tyrimų virtuvę išmanantis selekcininkas apmaudavo, kad neretai moksliniai tyrimai atliekami siekiant nustatyti naujo produkto privalumus ir gauti naudą, o žala sveikatai ar gamtai ignoruojama.

Geri rezultatai ir be pesticidų

Šiemet Lietuvos mokslininkų laikraštyje „Mokslo Lietuva“ buvo paskelbtas A.Svirskio parengtas ir sambūryje „Patirtis“ priimtas pareiškimas dėl pernelyg intensyvaus Lietuvos žemės ūkio chemizavimo. Jis buvo išsiųstas ir aukščiausiems šalies vadovams. „Pesticidų naudojimas per pastarąjį dešimtmetį išaugo net 35 kartus! Jų iš sąrašo išbraukiama dešimtimis ir įrašoma naujų. Naujai kuriami pesticidai yra dar toksiškesni. Pakanka vos kelių gramų vienam hektarui. Tokių pesticidų lengva perdozuoti ir jais pavojingai užteršti aplinką. Neseniai skaičiau, kad į rinką išleidžiamas naujas fungicidas, kuris naikina visus grybus, labai džiaugiamasi, kad išnyks ligos, betgi grybai – pagrindiniai dirvodaros elementai“, – perspėjo biomedicinos mokslų daktaras.

A.Svirskis apgailestavo, kad dabar dauguma žemdirbių be pesticidų nebemoka ūkininkauti. Jis taip pat minėjo, kad Lietuvoje yra ūkių, kur ir be mineralinių trąšų bei pesticidų yra pasiekta gerų rezultatų. „Štai Ukmergės rajono ūkininko Valentino Genio ekologiniame ūkyje jau beveik 20 metų nenaudojamos mineralinės trąšos, pesticidai, o derliai – puikūs. Čia įvesta 9 laukų sėjomaina, auginami įvairūs mišiniai žaliajai trąšai, glaudžiai bendradarbiaujama su Lietuvos ir užsienio dirvožemių tyrėjais“, – sektiną pavyzdį pateikė mokslininkas.

Stinga mokslo įrodymų

svirskis

Prof. habil. dr. Vidmantas Stanys,
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriaus vedėjas

Manau, kad GM kultūros yra biologinės įvairovės sudėtinė dalis. Tik ji nenatūralioji, žmogaus pertvarkyta biologinė įvairovė. Tokiu atveju visada išlieka pavojus, kad indukuota biologinė įvairovė gali veikti natūraliąją. Yra daug pavyzdžių, kaip įvairūs invaziniai augalai, gyvūnai užima senųjų vietas ir gali padaryti žalos. Mums reikia turėti moksliškai argumentuotą, pagrįstą ir svarbiausia – laiko patikrintą atsakymą, ar ta indukuota genetinė įvairovė nepadarys žalos mūsų biologinei įvairovei. Manau, kad ES taip ir mąstoma – GMO, GM veislės kol kas yra ribojamos.

Dėl dykynių ten, kur plačiau naudojamos GM kultūros, nėra vienareikšmiško atsakymo. Kiekviena genetinė modifikacija yra savita, dažniausiai genetinė modifikacija sumažina to individo gyvybingumą. O kai tai atsitinka, jis negali konkuruoti su natūraliu. Bet yra pavojus ir rizika, kad įvyks koks nors pakitimas ir tai padidins genetiškai modifikuoto individo konkurencingumą. Ir šiuo aspektu mes neturime rezultatų. O tos dykynės atsirado dėl žmogaus veiklos padarinių – naudojama chemijos ne tiek, kiek reikia, tai jau žmogaus klaida ir atsakomybė. Pagrindinė idėja kuriant GMO buvo ta, kad bus naudojama mažiau chemikalų, nes jie atsparesni ligoms ir kenkėjams, bet gavosi atvirkščiai.

Kokia įtaka vabzdžiams? Kai naudojama per daug chemijos, vabzdžių atsparumo riba gali būti peržengta. Kitas dalykas, kai genetiškai modifikuotas individas turi baltymą (tokį baltymą koduoja Bt genai), kuris tam tikruose augimo tarpsniuose žudo vabzdžius. Šių genų, kaip ir atsparumo antibiotikams genų naudojimas augaluose pastaruoju metu ES yra draudžiamas.

Šiuo požiūriu pats turėjau galimybių ieškoti, bandyti ir kurti visokias modelines sistemas, bandžiau agresyviausius variantus, kurie galėtų būti pavojingiausi, bet nė vienu atveju neaptikau realios grėsmės. Bet teorinės grėsmės, kad egzistuoja tokia tikimybė, kuri kada nors gali realizuotis, neatmetu.