Po Lietuvos bendrojo plano, kuris turėtų nubrėžti pagrindines šalies vystymosi kryptis iki 2050 metų, koncepcijos pristatymų žemdirbių savivaldos organizacijų atstovus apėmė nerimas. Jie aiškinasi, ar gražiu apdaru apvilktoje ilgalaikės šalies teritorijos vystymo perspektyvoje numatyti siekiai nenublokš žemės ūkio gamybos į archajinį lygį, o visas kaimas netaps Europos Sąjungos rezervatu.

Vizija šokiravo

Seimo Kaimo reikalų komitete Lietuvos bendrojo plano koncepcija buvo pristatyta du kartus. Po pirmojo karto ir politikai, ir žemdirbių savivaldos atstovai buvo šokiruoti, kai dokumente išvydo, kad didesnėje šalies dalyje siūlomas ekstensyvus žemės ūkis. Paprasčiau tariant, tai nenašus žemės ūkis, kur nesiekiama didelės gamybos ir gausių derlių, naudojamos mažos darbo ir kapitalo sąnaudos. Daugeliui kilo klausimas, ar žemės ūkis bus orientuojamas į archajinį lygį ir bus sustiprintos priemonės, kad dabartinė žemės ūkio gamybos mažėjimo tendencija įgytų dar didesnį pagreitį?

Lietuvos bendrojo plano koncepcijoje pristatytos žemės ūkio dalies sprendinių rengėjas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Jonas Volungevičius Seimo Kaimo reikalų komiteto narius ir žemdirbių atstovus ramino, kad bendrojo plano koncepcija – tai tik vizija, ne diktatūra.

„Jeigu parašyta, kad vienur bus skatinama intensyvi veikla, o kitur – ekstensyvi, tai nereiškia, kad visi to regiono ūkininkai bus varu suvaryti taip ir dirbti. Bendrasis planas bus siejamas su finansavimo priemonėmis, vizijų įgyvendinimas – su paskatomis, rėmimu. Arba bus taikomos baudų priemonės: jeigu ūkininkas, pavyzdžiui, vykdo nerentabilią veiklą ir kenkia aplinkai, jam skiriamos ekologinės baudos. Principas – kad būtų skatinama užsiimti tam tikra veikla, kuri apsimokėtų“, – paaiškino ir kartu pribloškė J.Volungevičius.

Bendrojo plano vadovas, aplinkos viceministras Marius Narmontas suskubo patikslinti, kad jokios baudos jokiam sektoriui neplanuojamos.

Lietuvos ūkininkai negali ekstensyviai ūkininkauti, nes šalis yra įsipareigojusi Jungtinėms Tautoms

Atsilieptų ekonomikai

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas pasiteiravo, ar yra įvertinta, kaip tai atsilieps ne tik žemės ūkio gamybai, bet ir pramonei, visai šalies ekonomikai ir socialinei sričiai?

„Atsakymas būtų dvilypis. Tai erdvinis teritorijų planavimo dokumentas. Jis negali išspręsti visų klausimų, bet vienas iš siekių – konkurencinga Lietuvos valstybė. Ir tam darome erdvines prielaidas“, – aiškino aplinkos viceministras.

A.Stančikas priminė, kad žemės ūkis sukuria daug darbo vietų, tad žemės ūkio gamybos mažėjimas atsilieptų visai ekonomikai. „Žiūrėkime, kad nebūtų priešingų tendencijų ir kad netaptume ES rezervatu. Gal ES tai ir būtų malonu, kad pas mus būtų mažiau gamybos ir gyventojų, bet ar mums to reikia? Turime apginti savo interesus“, – ragino parlamentaras.

Andriejus Stančikas

Pakeitė sąvokas

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai tvirtina, kad jų pozicija kategoriška – apie žemės ūkio gamybos mažėjimą negali būti ir kalbos, nes čia ir taip prastos gamybos tendencijos. Tačiau, kaip žinoma, ŽŪM ir Aplinkos ministerijos, kuruojančios šio dokumento rengimą, nuomonės dėl žemės ūkio gamybos neretai yra kardinaliai priešingos. Drausti, kontroliuoti ir bausti – toks, pasak ūkininkų, aplinkosaugininkų požiūris į žemės ūkio gamybą.

ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žostautienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad antrąkart Kaimo reikalų komitete buvo pristatytas pataisytas ir priimtinesnis bendrojo plano koncepcijos variantas. „Daug diskutavome su mūsų socialiniais partneriais ir Aplinkos ministerija. Atsižvelgus į mūsų pastabas, buvo atlikti tam tikri pataisymai, kurie dabar atspindi realesnę situaciją. Taigi daugiau ar mažiau pasiektas kompromisas. Pirmame variante didžiojoje Lietuvos dalyje buvo numatytas ekstensyvus žemės ūkis, tačiau po ilgų diskusijų pavyko pasiekti, kad rengėjų siūlomi sprendiniai būtų kiek labiau susieti su jau esančiu mažiau palankių ūkininkauti ir gamtinių kliūčių vietovių žemėlapiu“, – teigė V.Žostautienė.

Naujajame Lietuvos bendrojo plano variante nebeliko apibrėžimo „ekstensyvus žemės ūkis“, jį pakeitė „tausojantis“. Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas pabrėžė, kad Lietuvos ūkininkai negali ekstensyviai ūkininkauti, nes šalis yra įsipareigojusi Jungtinėms Tautoms prisidėti prie bado mažinimo pasaulyje.

„Po koncepcijos bus sprendinių rengimas – detalesnis dokumentas, kurį tvirtins Vyriausybė. Tad dar bus darbo. Diskutuoti dar turime dėl dirvožemio įstatymo reikalingumo, dėl tam tikrų dalykų karstiniame regione ir kt. Aplinkos ministerija yra pažadėjusi, kad į mūsų pastabas bus atsižvelgta arba koncepcijoje, arba sprendiniuose“, – tvirtino ŽŪM atstovė. Ji pridūrė, kad Lietuvos bendrojo plano įžvalgos negali tapti tabu.

Daug nuogąstavimų

Seimo narys Juozas Baublys „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad ir po antro Lietuvos bendrojo plano koncepcijos pristatymo Kaimo reikalų komitetui liko daug neatsakytų klausimų. „Daugiau aiškumo neatsirado. Lietuvos teritorija žemės ūkio atžvilgiu padalta į penkias teritorijas ir nuspalvinta penkiomis spalvomis. Pagal tai tose teritorijose turi būti plėtojamas intensyvus, tausojantis ar dar koks nors žemės ūkis. Kuo remiantis ir kodėl taip padaryta? Nenašių žemių žemėlapis buvo 10 metų rengiamas, buvo daug iečių sulaužyta, o čia lengva ranka padarė. Tai mažų mažiausiai keista, ir pagal tai bus orientuojama parama. Taigi susirūpinimas didelis, nes žemdirbiai gali būti „pastatyti prieš faktą“, – perspėjo parlamentaras.

Juozas Baublys

J.Baublys išsakė susirūpinimą dėl ketinimų didinti šalies miškingumą. „Kiek anksčiau gilinausi, tai vizija tokia, kad prastas žemes norima užsodinti mišku. Tai tikrai neramu, nes atskirose teritorijose jau ir dabar miškingumas siekia iki 70 proc. Nesvarbu, kad nenašiuose kraštuose ūkininkauti sunkiau, bet vis tiek žmonės nori išgyventi“, – teigė jis.

Kaimo reikalų komiteto narys nuogąstauja, kad nubrėžta nauja šalies vystymosi vizija žemės ūkį gali apriboti naujais ar didesniais reikalavimais ir suvaržymais. „Dabar žemdirbiai yra pasirinkę ūkininkavimo kryptį, investavę į atitinkamas technologijas ir techniką. Patys sprendžia, kaip jiems parankiau ūkininkauti – sėti javus, auginti gyvulius ar užsiimti ekologine gamyba. Ar plano rengėjai neuždės štampo, kaip reikia ūkininkauti? Jeigu atsiras daugiau ribojimų, gyvenimas dar pasunkės, jokios gerovės nebus. Gerai būtų, jeigu tokia koncepcija, kaip ir Žalioji ar Baltoji knygos, nuguls į stalčių. Bet jeigu šiuo dokumentu bus vadovaujamasi, žemės ūkiui gali grėsti prastos pasekmės“, – nerimą išsakė J.Baublys.

Parlamentaras pastebėjo, kad žemdirbių asociacijos galbūt deramai dar neįvertina galimo neigiamo poveikio. Pasak jo, aktyviausi yra derlingų kraštų ūkininkai, jie mano, kad jiems bus leista intensyviai ūkininkauti. „Manau, kad tokios vizijos palies visus, nes gali atsirasti naujų suvaržymų ir ribojimų“, – perspėjo Seimo narys.

A.Stančikas: „Žiūrėkime, kad nebūtų priešingų tendencijų ir kad netaptume ES rezervatu.“

Dvi alternatyvos

Bendrasis planas yra pagrindinis šalies teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo turėtų remtis kiti teritoriniai planavimo dokumentai. Plano vizija galios iki 2050 metų, o jo sprendiniai, kuriuos tvirtins Vyriausybė, – iki 2030 metų.

Parengtos dvi plano alternatyvos. Pasak M.Narmonto, pagal pirmąją alternatyvą būtų tęsiamas iki 2020 metų galiojančio bendrojo plano pagrindinis principas: Lietuva turi dešimt apskričių, jos veikia savarankiškai, savivaldybės įgyvendindamos projektus tarpusavyje konkuruoja.

„Tai reiškia, kad gretimos savivaldybės gali turėti po areną, baseiną ir pan. Antroje alternatyvoje siūloma kai kurias paslaugas vystyti bendradarbiaujant, apskritims ar savivaldybėms veikti partnerysčių principu, konsoliduoti valstybės išteklius“, – aiškino aplinkos viceministras.

Buvo daug ribojimų

Sigitas Dimaitis, Žemės ūkio rūmų direktorius

Pirminiame bendrojo plano variante pamatėme daug rūpesčių keliančių dalykų. Ten tam tikrose teritorijose buvo numatyti ūkio dydžio, žemės ūkio veiklos ribojimai, suvaržymai dėl veiklos pobūdžio pasirinkimo. Pavyzdžiui, tam tikrose teritorijose buvo numatyta tik ekologinė žemdirbystė. Jeigu nustatomi ribojimai, tai turi būti numatytas ir kompensavimo mechanizmas.

Kitame variante to nebeliko. Buvo daug diskutuota su Aplinkos ministerija, iš pradžių nebuvo lengva, bet dabar, regis, ledus pralaužėme. Dabar dar dirba specialistai, ir paskutinio varianto dar nematėme. Manome, kad toks planas reikalingas dėl valstybės ir jos piliečių gerovės. Jeigu nebus atsižvelgta į žemdirbių bendruomenės interesus, dėsime pastangas, kad šis dokumentas būtų atmestas Seime.

Laukiame, kol bus atlikti visi pataisymai, tada matysime, ar galime planui pritarti, ar reikia jį tobulinti.