R.Semaškienė teigė, kad šiemet grūdai labai smarkiai užsikrėtę Fusarium genties grybais, kurie mažina daigumą.

Mokslininkai teigia, kad sudėtingos praėjusių metų derliaus nuėmimo sąlygos lėmė prastesnę grūdų kokybę. Dabar jau pats laikas tikrinti sėklos daigumą.

Aktualios rekomendacijos

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė sakė, kad šiemet kaip niekada anksti juntamas sertifikuotos, sėklininkystės įmonių paruoštos vasarinių javų sėklos trūkumas. Ūkininkai jau nuo rudens ėmė galvoti apie vasarinių javų sėklą.

„Vėlyvą rudenį ir žiemos mėnesiais nerekomendavome skubėti tikrinti sėklos daigumo, nes jį lemia ne tik derliaus nuėmimo, bet ir sandėliavimo sąlygos. Tačiau dabar jau pats laikas tai daryti. Ši rekomendacija šiemet, kaip nė vienais ankstesniais metais, itin aktuali“, – pabrėžė R.Semaškienė.

Mokslininkė pabrėžė, kad iki šiol Žemdirbystės institute atlikti 2017 metais išaugintų grūdų daigumo tyrimai nedžiugina. Daugelio tirtų mėginių dygimo energija mažesnė, nei nurodyta standarte, o kai kurių – ypač maža. Daigumas svyruoja nuo 55 iki 98 proc., bet buvo ir tokių mėginių, kur daigumas tesiekė 5, 20 ar 34 proc. Pasak R.Semaškienės, grūdų, kurių daigumas yra mažesnis, nei rekomenduojama, sėklai naudoti nereikėtų. Standartinis minimalus sėklos daigumas turėtų būti bent 85 proc. Sėklos daigumas yra labai svarbus rodiklis formuojant pasėlį, tad skaičiuojant sėklos normą reikia nepamiršti įvertinti ne tik 1 000 grūdų masės, bet ir daigumo.

Roma Semaškienė

Roma Semaškienė

Sumažinti rodikliai

Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos pirmininkas doc.dr. Vytautas Ruzgas teigė, kad asociacijos iniciatyva buvo leista sumažinti kai kurių augalų veislių sertifikuojamų sėklų daigumo rodiklius.

„Mes prognozavome, kad būtent tų augalų, kurių derlius buvo nuimtas vėlai, tarkime, pupų, vasarinių kviečių, grikių ir kai kurių vasarinių miežių, sertifikuotų sėklų daigumas gali būti mažesnis 1–5 proc. Todėl vasarinių kviečių ir miežių sėklą buvo leista sertifikuoti, kai nustatytas minimalus sėklos daigumas – 80 proc., pupų ir grikių – 70 proc. Žinoma, tai buvo leista tik kai kurioms augalų rūšims ir veislėms, dėl kurių konkrečiai buvo kreiptasi į Europos Komisiją“, – sakė V.Ruzgas.

Pasak Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos pirmininko, esant minėtiems sėklų daigumo rodikliams, reikėtų į hektarą pasėti 15–20 kg didesnę sėklų normą. Žinoma, norisi, kad visi laukai būtų apsėti, kad tai būtų ekonomiškai naudinga ūkininkams.

Jeigu sėkla bus mažesnio, negu leista, daigumo, ji sertifikato gauti negalės. Jeigu ūkininkas sėklos yra pasiruošęs pats, o jos daigumas daugiau kaip 10–15 proc. mažesnis, negu oficialiai reikalaujama, vertėtų pamąstyti, ar tokią sėklą verta sėti.

Grūdų patogenai

2017 metais vasarinius javus daugelis ūkininkų kūlė drėgnus – 16 proc. ir didesnio drėgnio. Pasak LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėjos R.Semaškienės, tokius grūdus reikėjo iš karto džiovinti. Tačiau ūkininkų galimybės skirtingos: vieni neturi nuosavų džiovyklų, kitų turimų džiovyklų pajėgumas menkas, be to, drėgnu oru grūdai lėčiau džiūsta.

„Palaikius sampylose drėgnus grūdus suaktyvėja ir iš lauko parsivežti, ir saugojimo patalpose esantys mikroskopiniai grūdų patogenai. Dėl jų veiklos grūdai ima kaisti. Ypač daigumui pavojingi Penicillium genties grybai, dėl kurių daigumas prarandamas negrįžtamai“, – pabrėžė R.Semaškienė.

Pašnekovė teigė, kad šiemet grūdai labai smarkiai užsikrėtę Fusariumgenties grybais, kurie irgi mažina daigumą. Žemdirbystės instituto mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, jei grūdai užsikrėtę tik šiuo patogenu, išbeicavus sėklą jos daigumas gali pagerėti. Tačiau kai vyrauja Penicillium genties grybai, net dezinfekuotų sėklų daigumas nepagerėja. Išbeicavus labai mažo daigumo sėklą ji tampa dar nedaigesnė. Prastą sėklos daigumą gali lemti ir džiovinimo rekomendacijų nesilaikymas, kai sėkla perkaitinama.

Išaugs plotai

Profesorius Albinas Šiuliauskas teigė, kad 2018 metų pavasarį ūkininkai susidurs su nemažai problemų, nes vasarinių javų ir rapsų sėjai bus skiriamas didesnis plotas laisvos žemės. Kadangi žemdirbiai 2017 metais negalėjo pasėti planuoto kiekio žiemkenčių, vasarojumi papildomai užsės apie 300 tūkst. hektarų laisvų žemių. Prie viso to dar gali būti pridėti būsimi neperžiemojusių žieminių rapsų bei javų plotai, kurių dydis kol kas prognozuojamas.

„Nemažai rapsų ir javų laukų yra apsemti. Jie tikrai neišgyvens. Remiantis preliminariniais skaičiavimais, tokių laukų plotai sieks apie 75 tūkstančius hektarų“, – teigė profesorius.

Be to, tikėtina, kad pasikeitus ES Žalinimo programos reikalavimams bei sumažėjus žirnių supirkimo kainoms, žemdirbiai augins mažiau ankštinių kultūrų. Todėl laisvos žemės plotas gali padidėti apie 100–150 tūkst. hektarų. Manoma, kad šiais metais, palyginti su praėjusias, vasarojaus sėjai skirtų dirvų plotas padidės ne mažiau kaip 375 tūkst. hektarų.

Tyrimų atliko daugiau

 

Deimantė Černiuvienė, Valstybinės augalininkystės tarnybos Bendrųjų reikalų departamento Dokumentų valdymo skyriaus l. e. vedėja

Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijoje daugiausia atliekama sėklos, kurią norima sertifikuoti, tyrimų, o keturi laboratorijos padaliniai regionuose tiria ūkinę sėklą. Tiriame ne tik sėklos daigumą, bet ir švarumą, drėgnumą, svorį ir kt.

Per 2018-ųjų sausio–vasario mėnesius laboratorijoje atlikti 3 597 kokybės tyrimai, iš jų beveik trečdalis – ūkininkų pristatytų sėklų tyrimai (1 397). Palyginti su 2017 metų tuo pačiu laikotarpiu, laboratorijoje atlikta beveik tūkstančiu tyrimų daugiau. Atlikti ne tik javų, bet ir pupų, žirnių, įvairių žolių, daržovių, gėlių ir kt. sėklos tyrimai.

Sertifikuojamos vasarinių kviečių ir miežių sėklos daigumas buvo nuo 85 proc. iki 96 proc., avižų – nuo 73 iki 94 proc. (Privalomųjų rinkai tiekiamos javų sėklos kokybės reikalavimų apraše nurodytas minimalus sertifikuotos sėjamųjų avižų, paprastųjų miežių, paprastųjų kviečių, kietųjų kviečių, speltos sėklos daigumas yra 85 proc.) Nesertifikuojamos (savo reikmėms naudojamos) sėklos daigumas: vasarinių kviečių ir miežių – nuo 45 iki 97 proc., avižų – nuo 59 iki 91 proc.