Dėl drėgnų pernykščių metų daug nuostolių patyrusių žemdirbių laukia įtemptas pavasaris. Dar nežinia, kaip peržiemos pasėliai, o vasarojaus sėklų kainos jau siekia rekordus. Sėklų tiekėjai nedrįsta jos pirkti užsienyje, nes mūsų ūkininkams jos bus neįkandamos.Iš vietinės žaliavos paruoštos kokybiškos sėklos nebus daug, todėl dabar plėšomasi dėl jos.

Užvertė užsakymais  

Jau nuo praėjusio rudens, kai paaiškėjo, kad dėl prastų orų nesuspėta žiemkenčiais užsėti visų planuotų plotų, ūkininkai suskubo užsisakyti vasarojaus sėklos. Kai kurios sėklų tiekimo įmonės dar praėjusių metų spalį tiek buvo užverstos užsakymais, kad ėmė baimintis, jog nesugebės patenkinti javų augintojų poreikių, ir nutarė daugiau jų nepriimti.

Kadangi iki šiol daugybė laukų mirksta vandenyje, o žiema dar gali parodyti savo nagus, neaišku, ar visi žiemkenčiai peržiemos, kiek jų reikės atsėti. Tad ne vieną javų augintoją gali ištikti šokas, pavasarį paaiškėjus, kad žiemkenčiai prapuolė, o sėklų stinga vasarojui pasėti.

Ignalinos rajono, kur pernykščiai lietūs beveik be perstojo prausė pasėlius, ūkininkai apimti nerimo dėl artėjančios sėjos. Vasarinių kultūrų sėkla tapo deficitu. Lietuvos ūkininkų sąjungos Ignalinos rajono skyriaus vadovė Marijona Lukaševičienė sakė neprisimenanti tokių metų, kad reikėtų ieškoti pažinčių sėklai įsigyti, o jos kainą būtų pasiekusi tokias aukštumas.

„Jau dabar neįmanoma įsigyti sėklos, ji labai pabrango. Tona vasarinių javų sėklos kainuoja net 500–600 eurų! Kas ją įpirks, jeigu ūkininkai už toną grūdų pernai gavo 40–70 eurų. Aišku, tie grūdai nebuvo labai kokybiški, nes merkė lietūs. Taigi pavasarį bus nelinksma“, – dėl savo krašto ūkininkų išgyvena ji.

Ieško po Lietuvą

Vasarinių kultūrų sėklos deficitą jaučia ne tik šiaurės rytų Lietuvos žemdirbiai. Pavasarinei sėjai reikalingos sėklos medžioklė vyksta visoje šalyje. „Po visą Lietuvą ieškome sėklos. Dar nėra buvę tokio deficito. Tuo naudojasi turintieji kokybiškos sėklos – kelia kainas“, – sakė Skuodo rajono ūkininkas Virgilijus Budrikis.

Mūsų javų augintojai paprastai daugiau naudoja vadinamosios ūkinės sėklos, kitaip tariant, savo ūkyje išvalytos ir išbeicuotos sėklos. Sertifikuotos sėklos dažnas nusiperka tik pasidauginti. Tiesa, pastaraisiais metais sėti daugiau tokios sėklos skatinama išmokomis.

Šiemet, kai stipriai išaugo vasarinių javų sėklos poreikis, grūdininkai ne tik atakuoja sėklų pardavimo įmones, bet ir aktyviau ieško kolegų, kuriems pernai pasisekė prikulti kokybiškų grūdų. Iš jų tikimasi pigiau nusipirkti ūkinės sėklos. Tačiau šiuolaikiškus sandėlius kokybiškų grūdų pripildę ūkininkai nepraleidžia progos užsidirbti.

„Džiaugiamės, kad vienas stambus gretimo rajono ūkininkas, turintis nemažai sandėlių, siūlo sėklos. Bet jis gieda aukštą kainą“, – teigė Rokiškio rajono ūkininkas Vytautas Šlikas.

Anot jo, šiųmetinė pavasario sėja bus nemenkas išbandymas ūkininkams, ypač smulkiesiems, kurie neturi grūdų džiovyklų ir sandėlių. „Jie pasiliko sėklos, tačiau vargu ar ji bus tinkama sėti. Bėda, kad maži ūkiai neturi galimybių pasiruošti sėklos, sudėtinga išsitirti jos daigumą, bet niekam tai nerūpi“, – apgailestavo rokiškėnas.

Kokybės klausimas

Šiaulių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ direktorius  Raimundas Juknevičius visiems rekomenduoja šį pavasarį itin atidžiai rinktis sėklą, kad per javapjūtę nereikėtų gailėtis.

Raimundas Juknevičius

„Pasiseks tiems, kas gaus kokybiškos lietuviškos sėklos. Tačiau dėl prastų orų labai mažai kas galėjo iš vietinės žaliavos paruošti geros sėklos. Bet kokį grūdą berti į dirvą neįsitikinus, koks jo daigumas, nepatarčiau. Taupydami sėklai galime daug prarasti“, – perspėjo jis.

Anot R.Juknevičiaus, dabar padėtį komplikuoja nežinia dėl žiemkenčių. Dalis jų nuo rudens mirksta vandenyje, yra išretėję, tad ūkininkai mintyse jau dėsto dėlionę: geriau palikti retus pasėlius ar pirkti brangią sėklą ir persėti. Žinoma, žiema dar gali sugriauti bet kokius planus.

„Įmonės atvežtų sėklos iš kitur, juk ne visa Europa buvo užmirkusi. Tačiau sėklos poreikis dar nėra apibrėžtas. Aišku, ne visa atvežtinė sėkla gali būti tinkama mūsų sąlygomis, bet iš bėdos galima būtų sėti. Sėklų tiekėjai bando įvertinti poreikį, skuba užsisakyti. O ūkininkai panikuoja, ar gaus sėklos ir už kokią kainą apsimokės ją pirkti“, – situaciją apibūdino grūdininkas.

Gelbėja kooperatyvas

R.Juknevičius užsiminė, kad Šiaulių rajone javapjūtė nebuvo tokia kritiška kaip kituose šalies kraštuose. Šiauliečiai daugiau užsisėjo ir žiemkenčių. Taigi tikimasi, kad sėklos poreikis nesukels didelių problemų, jeigu, žinoma, nereikės atsėti daug žieminių pasėlių.

„Kooperatyvas dar rudenį įsigijo šiek tiek sėklos, tada jos kaina buvo padoresnė. Žinoma, sėklos dar reikės, bet, manau, mūsų kooperatyvo nariai itin didelių sąnaudų sėklai išvengs, – sakė „Šiaulių aruodo“ vadovas ir pridūrė, kad kooperatyvas perka didesnius kiekius, todėl pavyksta pigiau įsigyti visų ūkininkams reikiamų produktų, ne tik sėklos. – Ūkininkai negali būti visų galų meistrai – ir agronomai, ir buhalteriai, ir vadybininkai. Retam tai pavyksta. Kooperatyvo pareiga – pasistengti, kad ūkininkams būtų mažiau rūpesčių.“

Nepadorios kainos

Bendrovės „Baltic Agro“ sėklų produktų grupės vadovas Henrikas Selezenevas neabejoja, kad pavasaris bus įtemptas, nes sėklos gali stigti, o kainos jau dabar stulbina net pačius sėklos tiekėjus.

„Dėl pernai prakiurusio dangaus vargai dar nesibaigia. Žiemkenčiai toli gražu nedžiugina, tad pavasarį tiek sertifikuotos, tiek ūkinės sėklos poreikis gali išaugti. Įtampa neatslūgs. Mes didžiąją dalį sėklos paruošėme iš vietinės žaliavos, nedaug atsivežėme iš kitų šalių. Bandėme dairytis dar sėklos, bet kaina jau tapo nepadoriai aukšta – 560–580 eurų už toną ir dar nežinomos veislės. Vokiečių, danų ūkininkai pajėgia mokėti daugiau, tad mums lieka ne pačios geriausios veislės“, – aiškino jis.

Henrikas Selezenevas

H.Selezenevas sakė, kad tokio sėklos poreikio dar nėra buvę. Tai suprantama, nes kokybiškų pernykščio derliaus grūdų nebuvo daug. Sėklų tiekėjai tai iškart pajuto.

„Pernai spalio 18 dieną sustabdėme vasarinių javų sėklos pardavimą, nes sulaukėme rekordinio skaičiaus užsakymų. Įprastai tokiu metu turėdavome vos vieną ar du užsakymus. Prognozavau, kad sėklos deficitas pasijus antroje gruodžio pusėje, o čia šokas ištiko jau spalį“, – pasakojo „Baltic Agro“ sėklų produktų grupės vadovas.

Anot jo, su panašia situacija susidūrė ir kitos sėklas pardavinėjančios įmonės. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse, Skandinavijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.

„Estai juokauja, kad šiemet kai kam tiks ir 60 proc. daigumo sėkla (geras sėklos daigumas siekia 92–95 proc. – aut. past.) Jie žada daugiau sėti žirnių“, – sakė H.Selezenevas. 

Bendrovės „Baltic Agro“ atstovas išsisuko komentuodamas ūkininkų priekaištus dėl per didelio sėklų pardavėjų noro uždirbti: „Juk ir ūkininkai nori brangiau parduoti savo grūdus, o pigiau nusipirkti sėklos. Mes taip pat norime pigiau įsigyti grūdų ir brangiau parduoti sėklą. Tačiau dabar augintojai neparduoda žaliavos sėklai už įprastinę kainą, nori gauti daugiau.“

Įtampa užsienyje

Bendrovės „Agrokoncernas“ sėklų produktų grupės vadovas Danas Matulis sakė, kad įmonė neturi parduoti paruoštos sėklos. „Savos kokybiškos sėklos nėra daug, o mes dar patys ūkininkaujame. Importuoti sėklos dabar rizikinga ir dėl didelės kainos, ir dėl kokybės. Bendraujame su klientais, klausiame jų, ar už siūlomą kainą pirktų. Jie sako, kad tokios brangios nereikia. Tonos kaina jau viršija 500 eurų“, – pasakojo jis.

Pasak D.Matulio, tokį sėklos deficitą lėmė ne tik drėgna javapjūtė, bet ir tai, kad žemdirbiai negalėjo pasėti visų planuotų žiemkenčių. Paprastai žieminių pasėlių plotai siekdavo apie 600 tūkst. ha, o šiemet, preliminariais skaičiavimais, jų pasėta tik apie 400 tūkst. ha.

„Agrokoncerno“ augalų apsaugos produktų grupės vadovas Arnas Radzevičius užsiminė, kad didžiausia problema yra tai, jog nuo liūčių nukentėjo ne tik Lietuva bei kitos Baltijos valstybės, bet ir Lenkija, Skandinavija, Danija, Vokietija ir kitos šalys. Taigi dėl kokybiškos sėklos plėšomasi visoje Europoje.

„Jau pernai rugpjūtį ir rugsėjį galima buvo prognozuoti, kas dėsis rinkoje. Tuomet nesiryžta skelbti kainų, buvo kalbama, kad antro atsėlio sėklos tonos kaina bus 300–350 eurų, pirmo atsėlio – iki 400 eurų. Dabar mums, platintojams, siūloma įsigyti už 500–550 eurų. Atsivežus į Lietuvą ji dar pabrangtų. Šie metai tikrai išskirtiniai“, – aiškino A.Radzevičius.

Be sėklos neliks

Doc. dr. Vytautas Ruzgas, Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos pirmininkas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas

Manau, kad be sėklos ūkininkai neliks. Įmonės turi užsakymų, dabar ruošia sėklą. Tačiau tam tikrų rūpesčių yra. Sėklos gali pristigti daigumo. Kai kurių vasarinių kultūrų sėklos bus geresnės, kai kurių prastesnės. Klausimų kyla dėl vasarinių kviečių, pupų sėklų.

Mažiau pasėta žieminių pasėlių, todėl natūraliai sėklos poreikis bus didesnis. Be to, dar nežinia, kaip žiemkenčiai peržiemos. Negalime nei nuspėti, nei ko nors pakeisti, lieka tik bėdoti. Tačiau sėklininkystės įmonės turi nemažai patirties, kvalifikuoti jų specialistai išmano savo darbą, todėl nereikia panikuoti.

Kita vertus, Lietuvoje dar apie 80 proc. sėjama vadinamosios ūkinės sėklos. Mūsų ūkininkai turi atitinkamos įrangos ir patys ūkiuose pasiruošia sėklos, žodžiu, veikia kaip mažos sėklininkystės įmonės. Kitose Europos šalyse augintojai sėja kur kas daugiau sertifikuotos sėklos.