45 tūkst. t talpos „Joniškio aruodo“ grūdų elevatorius.

Paradoksalu, kad lietuviai ūkininkai kooperacijos pasimokyti dažniau lankosi Danijoje, Slovėnijoje ar Austrijoje ir net nepagalvoja, kad gautų daugiau žinių, sutaupytų laiko ir pinigų kelionei apsilankę pas savo kolegas Joniškyje – dvyliktus veiklos metus skaičiuojančiame žemės ūkio kooperatyve „Joniškio aruodas“. Šis kooperatyvas išgyveno ne tik pasaulinę ekonominę krizę, bet ir pramonininkų bandymus jį nupirkti, nes įdiegė paprastą, bet itin efektyvų veiklos būdą, kuris ūkininkus vilioja dalyvauti kooperatyvo veikloje.

Paskatino konkurencija

Prieš 12 metų 54-ių ūkininkų iš Joniškio, Pakruojo, Šiaulių ir Akmenės rajonų įkurtam žemės ūkio kooperatyvui „Joniškio aruodas“ šiandien dalį savo pinigų ir vidutiniškai apie 85 proc. derliaus realizuoti patiki jau 91 pajininkas. Šie ūkininkai dirba apie 15,5 tūkst. ha. Pagal dirbamą žemės plotą šis kooperatyvas yra vienas didžiausių Lietuvoje. Tarp narių yra keli stambūs ūkininkai, turintys po tūkstantį hektarų žemės, tačiau vidutinis kooperatyvo nario ūkis yra tik 170 ha, taigi daugeliui jų šis kooperatyvas tapo gelbėjimosi ratu negailestingoje konkurencinėje rinkoje. Didžiausias kooperatyvo turtas – 45 tūkst. t. modernus grūdų elevatorius, prie kurio prigludusi AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausanti geležinkelio atšaka.

„Net kelis metus mūsų veiklą atidžiai stebėjo ir mūsų žlugimo laukė stambieji grūdų prekybos rykliai, tikėjosi, kad bankrutuosime, bet nesulaukė“, – kūrimosi laikus prisiminė „Joniškio aruodo“ valdybos pirmininkas ūkininkas Alvydas Vizbickas.

Šis ūkininkas gali patvirtinti, kad kooperatinis ūkininkavimo būdas yra svarbiausias būtent smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams.

„Tačiau labai greitai ateis laikas, kai jungtis į kooperatyvus konkurencija privers ir stambiuosius ūkininkus“, – įsitikinęs ŽŪK „Joniškio aruodas“ valdybos pirmininkas.

Derlių patiki kooperatyvui

Kooperatyvo „Joniškio aruodas“ pajininkai yra dviejų rūšių – turintys iki 100 ha ir daugiau nei 100 ha ūkius.

„Pirmiesiems pajinis įnašas – 6,5 tūkst. Eur, o stambesniems – 13 tūkst. Eur“, – sakė „Joniškio aruodų“ generalinė direktorė Jurita Zubauskienė.

Tai ne šiaip įnašas. Šie pinigai irgi dirba – kasmet į ūkininkų kišenę subyra palūkanos. Ir labai geros palūkanos – joks bankas tokių nemoka.

„Pavyzdžiui, 2018-aisiais už pajus kooperatyvas savo nariams mokėjo 5,9 proc. metines palūkanas“, – sakė J.Zubauskienė.

J. Zubauskienė

J. Zubauskienė

Tačiau tai, žinoma, ne pagrindinis kooperatinio ūkininkavimo sėkmės veiksnys. Žemės ūkio kooperatyvams svarbu, kad per 50 proc. jų veiklos būtų susiję su žemės ūkiu. Tokia problema „Joniškio aruodo“ nekamuoja.

„Joniškio aruodo“ nariai per kooperatyvą parduoda 85 proc. užauginto derliaus. Net 75 proc. narių parduoda nuo 90 iki 100 proc. savo derliaus“, – sakė J.Zubauskienė.

Kaip pavyko? Ne iš karto. Pirmaisiais metais „Joniškio aruodas“, kaip ir kiti kooperatyvai, gyveno vedami steigimosi entuziazmo, tačiau vėliau paaiškėjo, kad reikalavimais ir prievarta savo narių nepriversi derlių parduoti tik per kooperatyvą. Po kelis metus užtrukusio darbo kooperatyvui pavyko ne tik teoriškai, bet ir praktiškai pasiekti, kad ūkininkai patys norėtų derlių parduoti per kooperatyvą – sukūrė efektyvų būdą.

Pelno skirstymo schema

Paprastai kooperatyvai kuriami su entuziazmu, tačiau jau po kelerių metų ištinka pirmosios problemos, kurias įveikia ne visi.

„Mes irgi patyrėme, kad ūkininkams reikia veiksmingos motyvacijos. Reikalavimais, kad kooperatyvo nariai būtinai savo derlių parduotų tik per kooperatyvą, daug nepasieksi. Jie turi norėti patys. Todėl ir sumanėme sukurti motyvacinę schemą“, – aiškino J.Zubauskienė.

Kooperatyvas tokią schemą kūrė net dvejus metus, pasitelkė konsultantus, įvertino mokesčių niuansus ir ją įdiegė 2014-aisiais. Kokia jos esmė?

„Sumanėme taip – 25 proc. skirstomų pinigų priskiriame atsargos kapitalui. Tai – tarsi „atsargos pagalvė“ pasaulinėje rinkoje kilus finansų krizei. Šie pinigai būtini ir tuo atveju, jeigu reikėtų atsiskaityti su iš kooperatyvo pasitraukiančiais pajininkais, nors tokio poreikio nėra“, – aiškino generalinė direktorė.

Likę 75 proc. pajamų skirstomi taip: 10 proc. paskirstoma kooperatyvo nariams pagal pajų ir dar 90 proc. – pagal per metus atliktą apyvartą su kooperatyvu. Štai pastarasis niuansas iš esmės pakeitė kooperatyvo narių motyvaciją savo derlių parduoti ne savarankiškai, bet per kooperatyvą.

Pasibaigus finansiniams metams kooperatyvo administracija kiekvienam kooperatyvo nariui įteikia ataskaitą, kurioje nurodo jo metų apyvarta su kooperatyvu ir vaizdžius duomenis.

„Pateikiame skaičiavimus, kiek pelno jis uždirbo dalyvaudamas kooperatyve. Pavyzdžiui, paskutinį sezoną kiekvienas narys gavo apie 24 Eur/ha papildomų pajamų. Tiesa, 2018-ieji dėl sausros buvo nesėkmingi. 2017 -aisiais ūkininkai gavo du kartus daugiau pelno.

2017 m. kooperatyvas uždirbo 1,2 mln. grynojo pelno, o 2018 m. – tik 680 tūkst. Eur. Be to, kooperatyvo narys už pajų gavo 5,9 proc. metinių palūkanų“, – paaiškino gen. direktorė.

Be to, kooperatyvo nariai per kooperatyvą pigiau įsigijo trąšų, pesticidų bei sėklos. Taigi gavę tokius duomenis ūkininkai palygina ir įsitikina, kad dalyvauti kooperatyve jiems yra naudinga.

Vienas narys – vienas balsas

Pastaraisiais metais kai kurie kooperatyvai norėtų keisti esminį kooperacijos dėsnį: vienas narys – vienas balsas. Kaip yra „Joniškio aruode“?

„Mes laikomės klasikinės formos. Kodėl? Todėl, kad smulkiuosius ūkininkus šiais laikais daug kas skriaudžia. Jie neturi derybinės galios“, – sakė J.Zubauskienė.

Šis psichologinis veiksnys tikrai labai svarbus.

„Kooperatyvo valdyba įvertina ir tų ūkininkų nuomonę, kurie, tarkime, priimant sprendimus, balsuojant, pralaimi. Jeigu ūkininkų argumentai svarūs, jų neignoruojame, ieškome kompromisų“, – sakė vienas iš kooperatyvo steigėjų ir dabartinis narys ūkininkas iš Pakruojo rajono Albinas Navickas.

Albinas Navickas

Albinas Navickas

Šis ūkininkas paaiškino smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams naudingus finansinius argumentus, kurie atsiranda tapus kooperatyvo nariu.

„Labai svarbu ūkininkauti ir žinoti, kad ne tik tu rūpiniesi derliaus pardavimu, kad turi stiprų užnugarį, specialistus, kurie išmano geriau už tave. Pavyzdžiui, mano ūkis grūdų pardavimą paskirstęs į 3–4 etapus ir aš pasitikiu kooperatyvu, nesusigundau supirkėjais, už derlių mokančiais šiek tiek brangiau. Be to, juk žinau, kad už apyvartą gausiu papildomų pajamų“, – sakė A.Navickas.

Kandidatų išbandymas

Yra ir išskirtinis šio kooperatyvo bruožas – kandidatai išbandomi metus laiko. Kaip ir kodėl?

„Mes stebime, kaip jam sekasi, o jis stebi mus – ar mes jam priimtini. Po metų, jeigu sutariame, priimame į kooperatyvą“, – aiškina J.Zubauskienė.

Reikalavimai įprasti – narys turi ne mažiau kaip 50 proc. savo derliaus parduoti per kooperatyvą. Vėliau kooperatyvas savo nariui nekelia tokio reikalavimo, nes nėra reikalo – labai efektyviai veikia pelno skirstymo schema, kuri skatina kooperatyvo narius derlių parduoti būtent per kooperatyvą.

Beje, toks kandidatas į kooperatyvą derlių parduoda ne tiesiogiai kooperatyvui, bet UAB „Aruodas plius“, kurios 100 proc. akcijų priklauso kooperatyvui.

Jo tikslas – aptarnauti kooperatyvui nepriklausančius ūkininkus, padėti jiems realizuoti grūdus, aprūpinti trąšomis, sėklomis, pesticidais ir kt.

Naudojasi ES parama

Kooperatyvas pasinaudojo ES parama. Įgyvendinti trys ES projektai – visų jų vertė yra apie 10 mln. Eur, o iš ES gauta apie 3,6 mln. Eur. Šįmet ketinama pradėti jau ketvirtąjį projektą.Tačiau pinigai niekada nesiliejo lyg iš gausybės rago. Kooperatyvo steigėjai 2008-aisiais sunešė 420 tūkst. Eur. Reikėjo skolintis. Bankas skolino, tačiau pareikalavo, kad kooperatyvo nariai laiduotų savo turtu. Tai buvo iki tol Lietuvoje neregėta didelė rizika, tačiau ūkininkai ryžosi tokiam išbandymui.

„Jau po trejų veiklos metų laidavimas buvo panaikintas. Nuo to laiko pajininkų laidavimo net nebereikėjo. Be to, šiuo metu kooperatyvai dažniausiai laiduoja tik tą dalį, kuria įsipareigoja. „Joniškio aruodo“ atveju buvo kitaip, sudėtingiau. Bet kooperatyvas išgyveno ir tai“, – pasakoja J.Zubauskienė.

Šiuo metu kooperatyvo turtas vertas 10,6 mln. Eur, nuosavas kapitalas nuo 420 tūkst. Eur išaugo iki 6 mln. Eur.

Verti pagarbos

Aušra Žliobaitė,LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja

Aš žaviuosi „Joniškio aruodo“ narių sąmoningumu, juk pirmaisiais metais dėl kooperatyvo jie turėjo užstatyti visą savo turtą. Ne kiekvienas ryžtųsi tokiai rizikai. Juk tada trejus metus kiekvienas iš tų 54 ūkininkų asmeniškai negalėjo gauti net menkiausios paskolos, nes jų turtas buvo užstatytas. Taigi kooperatyvo ūkininkai nusipelno didžiausios pagarbos. Ir labai svarbu, kad kooperatyve dalyvauja palyginti nedideli ūkiai.

Geroji praktika

Rimantas Krasuckis, ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas

Dabartinis „Joniškio aruodo“ gerosios praktikos pavyzdys yra pamokantis. Joniškio ir kaimyniniuose rajonuose kooperatyvas žinomas, tačiau apskritai Lietuvoje informacijos apie jį yra nedaug ir tai labai stebina. Dar vis išradinėjam kooperaciją, o ji yra čia, „Joniškio aruode“, su visais valdymo niuansais, su ūkininkų sąmoningumu. Kooperatyvo 12 metų patirtis turėtų būti geriausias pavyzdys ir žemdirbių organizacijos turi ja naudotis.

Žemės ūkio kooperatyvo „Joniškio aruodas“ (kartu su UAB „Aruodas plius“ apyvarta 2013–2018 m. (Eur).

 

2013 m.                    25 073 516

2014 m.                    25 106 894

2015 m.                    28 077 522

2016 m.                    27 942 622

2017 m.                    31 051 462

2018 m.                    31 411 100

 

Šaltinis: ŽŪK „Joniškio aruodas“