Roberto Patronaičio nuotr.

Žurnalistams po derybų Europos Komisijoje (EK) ir susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žemės ūkio ministras Andrius Palionis pasakojo laikąs derybas sėkmingomis, o opozicijos kritikai nebuvo linkę rezultatams visiškai pritarti.

Smulkiuosius rems kitaip

Viskas, anot žemės ūkio ministro, prasideda nuo to, kaip kalbiesi su Europos Sąjunga (ES). „Kaip žinia Lietuva deklaravo 2016 metais 2 milijonus 850 tūkst. hektarų dirbamos žemės. Jeigu 2027 metais bus deklaruota 2 milijonai 850 tūkst. hektarų, taip ir išeis. Bet 2020 metais Lietuva deklaravo 2 milijonus 937 tūkstančius hektarų. Tada išeina, kad daug hektarų nėra dengta pinigais“, – A.Palionis.

A.Palionis

A.Palionis

Prisidengti ES draudimais arba leidimais Lietuvoje madinga. Mažai kas apie tai išmano ir domisi. Galima net konstitucijas ratifikuoti Seime, kai niekas kitas visoje Europos sąjungoje to net neketina daryti. Bet šįkart – apie reikalą. Pagal Europos Vadovų Taryboje pasiektą susitarimą, tiesioginės išmokos 2021 metais sudarys 178 eurus už hektarą, o 2022 metais pakils iki 200 eurų už hektarą ir toliau didės. Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos augtų, kol 2027 metais pasiektų 215 eurų už hektarą. Šiuo metu tiesioginės išmokos Lietuvos ir Baltijos šalių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.

Kritikai iškart prabilo apie tai, kad atsisakoma nustatyti lubas tiesioginėms ES išmokoms. Mat nėra aišku, kam reikia remti oligarchus, latifundininkus ar kaip juos vadintume. A.Palionis mano kitaip.

Ministras nesutiko su kritika ir teigė, kad paramos stambiesiems ribojimas pakenktų šalies ūkio konkurencingumui. „Mes vykdome visus įsipareigojimus kaip ir kiti ES ūkiai, o vertinant tiesiogines išmokas, mes dar ir konvergencijos nepasiekėm, kad atitiktume pagal finansinę dalį. Tiesioginių išmokų ribojimas atsilieptų konkurencijai. Tada administracinė našta taps brangesnė negu kad efektas. „Eksportuojam produktus į 150 šalių, ūkiai, kad ir turi mažesnes išmokas, sugeba būti konkurencingi ir konkuruoti net ir su Prancūzijos, Italijos, Graikijos ūkininkais, kurie gauna didesnes išmokas. Jeigu apribosime, tai prarasime ir eksporto rinkų dalį. Įvertinant viską, mano manymu, tai būtų netikslinga“, – pridūrė jis.

A.Palionio teigimu, išmokos galėtų būti ribojamos tik tokiu atveju, jei tokia pati tvarka galiotų visose ES šalyse. Europos Vadovų Tarybos išvadose rašoma, kad „bus nustatytas 100 tūkst. eurų dydžio tiesioginių išmokų stambiesiems paramos gavėjams apribojimas savanorišku pagrindu. Ministras pabrėžia, jog minima suma yra tik rekomendacinė ir neprivaloma, jeigu šalis naudoja kitas priemones smulkiesiems ūkiams remti.

Kaip kitas priemones, A.Palionis paminėjo NMA dalinamas paramas jauniesiems ūkininkams, pirmųjų 30 hektarų neapmokestinimą ir pan. Pasak A.Palionio, žemės ūkio sektoriuje turi teisę egzistuoti ir smulkusis, ir šeimos, ir vidutinis, ir stambusis verslas. „Susiduriame su problemomis – ūkių senėjimas, kuriama žema pridėtinė vertė, ekologiškumas. Iki šiol buvo pačiai ministerijai sunku  prognozuoti, kol neturi vokų dydžio. Kai turime konkrečius skaičius, ir Finansų, ir Žemės ūkio ministerija, ir prezidento patarėjai, ir ekonomistai bendromis jėgomis surasime būdus, kaip įgyvendinti tikslus“, – pridūrė ministras. Jis sutiko, kad smulkieji ir stambieji ūkiai turi nevienodas konkurencines sąlygas gauti ES paramą.

Problema ne ES, o šalies viduje

Stambiųjų ūkių koncentracija nėra išskirtinė, o tikrai tarptautinė problema, mano Lietuvos Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus. Anot jo, problema yra europinė, tačiau sprendimus galima priimti ir namuose.

 Arūnas Svitojus

Arūnas Svitojus

„Lietuvoje vos 3 procentai tikrų žemės ūkio subjektų gauna 50 procentų visų europinės paramos lėšų, kuri yra skiriama žemės ūkiui. Tai sprendžiama ne kažkur labai toli Briuselyje, o čia, vietoje, – Lietuvoje. Vokietijoje irgi susirūpinta net faktu, kad 20 nuošimčių žemės ūkio subjektų gauna 80 procentų visų skiriamų žemės ūkiui išmokų“, – pabrėžia A.Svitojus.

Anot ŽŪR vadovo, nėra prasmės ieškoti kalčių Europoje, kai vietoje pakanka betvarkės ir beprasmybių.  Nors perėjimas į industrinį ūkį iš smulkiojo yra, pasak pirmininko, yra viena iš išeičių.

Seimo kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojas konservatorius Kazys Starkevičius atkreipė dėmesį į kitą aspektą. Jam žemės ūkio ministro pasisakymuose pirmiausia užkliuvo kalba apie pridėtinę vertę.

„Ministras teigia, ir tai yra gerai, kad jo siekis – padidinti žemės ūkio sektoriaus pridėtinę vertę. Aš irgi esu už. Kas būtų prieš? Tokio nerastum. Tik nustebino atsakymas į klausimą apie vadinamuosius „sofos ūkininkus“ ir ES pinigų mulčiavimą,“ – sakė jis.

K.Starkevičius teigė netikįs, jog ES neleidžia riboti savo skiriamų pinigų judėjimo. Jį stebina požiūris į vadinamuosius „sofos ūkininkus“ ir kategoriško nenoro su jais susitvarkyti. Parlamentarą suglumino teiginys: „Mes galim panaikinti va tuos „žolės ūkius“, kurie dabar sudaro maždaug 60 000 ha. Bet tada ta žolė „grįš“ tiems ūkininkams, kurie turi yra apsėję visus plotus.“

K. Starkevičius

K. Starkevičius

„Niekaip ta žolė neateis pas tikrą ūkininką. Tai nesąmonė. Galbūt toje vietoje žmogus geriau augintų medžius – būtų bent naudos ir žmonijai, ir ekonomikai. Žemės nedirbantis, o išmokas gaunantis veikėjas yra ne ūkininkas, o parazitas. Belieka įtarti, kad pačioje ministerijoje ar jos sistemoje yra tokių, kurie susiveikia valstybines žemes ir gauna atitinkamas naudas už tai, kad neva jas dirba. Nes kitaip sunku suvokti elementaraus sprendimo vilkinimą“, – sakė K. Starkevičius „Valstiečių laikraščiui“. Pasak jo, problemos sprendimas yra paprastas ir guli tiesiog po kojomis – neskirti jokių ES išmokų tiems, kas nesugeba parduoti net šieno arba išnuomoti žemės tam, kas bent šieną parduotų.

Kad ir kaip būtų, naujasis ES finansinis laikotarpis (2020–2027 m.) vargu ar sustabdys sodybų tuštėjimą. Mat ministerija nesutinka net su faktu, kad žemės nedirbimas, o tiesiog išmokos už vienkartinį numulčiavimą skyrimas yra ne pridėtinės vertės kėlimo, o socialinio šelpimo akcija. Kad ir kiek ES išmokų duotų, galima kvailioti toliau. Tikras ūkininkas tikram ūkininkavimui lėšų negaus, o štai lėšų mulčiuotojas visada bus pamalonintas.