Šį permainingą pavasarį braškynams nukentėjus nuo sausros bei šalnų, Lietuvos braškių augintojai jau pradeda skaičiuoti nuostolius. Jų neguodžia ir kita žinia – šiemet bus mažiau ir įvežtinių braškių, nes nukentėjo braškynai ir kaimynėje Lenkijoje, todėl šių uogų kaina gali gerokai šoktelėti.

Trūko drėgmės

Kaip praneša Lenkijos žiniasklaida, balandžio mėnesį prasidėjusi sausra jau padarė savo darbą – braškių augintojai, kurių Lenkijoje gausu, jau skundžiasi, kad ši pelninga kultūra didesniuose nelaistomuose plotuose dėl drėgmės stygiaus žūsta bemaž akyse – džiūsta vos pradėti krauti žiedai.

Jau nelabai tikimasi, kad braškes dar išgelbės gegužės lietūs. Dirbtinis drėkinimas įrengtas tik labai nedidelėje dalyje braškynų.

Lenkijos žemės ūkio rinkos ekspertai prognozuoja, kad tokia situacija negali neturėti įtakos būsimam braškių derliui bei jų kainoms. Kokios gali būti žemiausios braškių kainos – kol kas niekas neprognozuoja.

Nužnaibė šalnos

Panaši padėtis ir Lietuvoje, kur sausrą gegužės mėnesį pakeitė stiprios šalnos.

Nuo gegužę paspaudusių šalnų nušalo visos ankstyvosios braškės ir Radviliškio rajone, Vyganto Šlėvės ūkyje. Pasak braškių augintojo, šalnos pakando gausiai žydėjusį pusantro hektaro braškyną.

„Naktį iš gegužės 5-osios į 6-ąją nušalo 40 proc. mano braškių. Šalnos pakąstuose plotuose derliaus dar gal bus, bet jis tesieks ne daugiau kaip 60 proc. galėjusio būti derliaus. Manyčiau, uogų ten dar skinsime, žinoma, jeigu šalnos nepasikartos ir braškių visai nenukamuos. Tikėkimės, kad viskas bus gerai“, – vylėsi V.Šlėvė.

Pasak ūkininko, lemtingą šalčiausią naktį spustelėjo nuo 3 iki 5 laipsnių šalčio. Kitas tos savaitės naktis pas juos laikėsi apie 1 laipsnis šalčio. V.Šlėvės manymu, vėlyvųjų veislių braškėms šios šalnos nepakenkė, nes jų žiedynai dar nebuvo iškelti, jos dar tik ruošėsi žydėti.

Neapsaugojo net šiltnamiai

Aleksandras ir Nijolė Kisieliai Narto kaime (Marijampolės sav.) bene geriausiai gali palyginti, kaip nuo šalnų nukentėjo braškės, auginamos laukuose, ir kaip jas ištvėrė auginamos šiltnamiuose. Pasak Nijolės, ir šiltnamiuose jas buvo sunku apsaugoti: yra ir nušalusių, pajuodusių žiedelių, ir išdžiūvusių. Lauke auginamos Kisielių braškės beveik nenukentėjo, nes dar jaunutės, pasodintos pernai rudenį.

Aleksandras ir Nijolė Kisieliai

„Sausa visur, viskas tiesiog braška, o dar ir šalnos juodą darbą padarė“, – taip šiemečius braškių laukus apibūdino Vilija Rastauskienė iš Vilkaviškio rajono. Tačiau moteris vylėsi, kad jos laukuose augančias braškes šalnos nebus pražūtingai pakandusios. Nedidelę dalį braškyno – apie 20–30 arų – ji yra apdengusi, o kitas uogas augina be priedangų.

Vis dėlto Vilkaviškio rajono ilgametė braškių augintoja pabrėžė, kad ji su vyru pasitarė ir nusprendė nebeatnaujinti braškių plotų – jaunų daigelių šiemet nebesodino. Mat jiedu jau pavargo tūpčioti apie šias reiklias uogas – laistyti, dengti ir... nuolat skaičiuoti nuostolius.

„Mūsų kantrybė galynėjantis su gamta jau išseko. Su vyru nutarėme, kad šiemet nebesodinsime jaunuolyno, nes kiek gali dirbti ir neuždirbti, o paskui per žiemą galvoti, iš ko gyventi. Labai protingai padarėme. Vos kelis daigelius pasodinau, tai kas dvi dienos laistau ir nelabai kas išlikę. O ką daryti, kur dideli plotai?“ – retoriškai klausė ūkininkė.

Nušalo po uždangomis

Miškingoje Kazlų Rūdos savivaldybėje braškes auginantis Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis pasakojo, kad nuo sausrų jie jau šiek išmoko apsisaugoti – daug kas įsirengė laistymo sistemas. Deja, nuo šalnų (dirvos paviršiuje šiemet buvo net 7 laipsniai šalčio) jokių priemonių apsisaugoti nėra. Tokios šalnos, anot jo, šį pavasarį, gegužės mėnesio antrą savaitę, ne vieną kartą buvo užklupusios. V.Juodsnukio duomenimis, nukentėjo tiek ankstyvosios, tiek vėlyvosios braškės, nes ir vienos, ir kitos Kazlų Rūdos krašte jau žydėjo.

„Apie 70 proc. mažiau derliaus turėsime“, – situaciją apibūdino Kazlų Rūdos savivaldybės ūkininkas.

Jam teko bendrauti su kitais braškių augintojais. Paaiškėjo, kad nuostolius skaičiuoja ir Šiaurės Lietuvos, Dzūkijos bei Suvalkijos braškininkai. Panaši situacija beveik visoje Lietuvoje, tik šalnos augalus pakando ne tą pačią naktį.

Pasak V.Juodsnukio, po dangomis augusios braškės labai gražiai žydėjo. „Aš esu uždengęs daugiau kaip hektarą braškyno, tai visi augalai, kurie turėjo žiedus, po dangomis nušalo“, - pasakojo jis, teigdamas, kad galimos būsimos daugiau negu padarė, nepadarys, viską jau beveik nušaldė.

Braškių augintojo teigimu, galbūt trigubas daržo plėvelės sluoksnis būtų apsaugojęs žiedus, bet tokio storio dangos dengti ūkininkui praktiškai neapsimokėtų.

V.Juodsnukio teigimu, braškių augintojams tikrai nelengvi bus metai, todėl jis bandys organizuoti, kad nors kiek būtų kompensuota gamtos padaryta žala. Braškininkai nuostolius skaičiuoja jau ne pirmus metus. Pernai braškynus alino sausra, užpernai – liūtys, o šiemet derlių atims šalnos. Sausros padarinių šiaip taip pavyksta išvengti, o stiprių šalnų – ne. Nepadeda nei laužai, nei žvakės.

„Jei kelis daigelius turėtum, galėtum juos išsikasti ir į kambarį atsinešti, bet turint plotus hektarais, nėra jokių priemonių jų apsaugoti“, – tikino V.Juodsnukis.

Jo žiniomis, nukentėjo ne tik braškių žiedynai, bet ir šiemet pasodinti jauni braškių daigeliai. Braškių augintojai nemažai investuoja į daigus. Savame ūkyje V.Juodsnukis stebi ir daugiau per šalną nukentėjusių augalų – visiškai nušalo iš rudens nupjauti, o šį pavasarį atžėlę remontantinių aviečių ūgliukai. Jie dar buvo per silpni.