Rūta ir Audrius – kartu ir versle, ir gyvenime.

Anykštėnai Rūta ir Audrius Juškos, pradėję vos nuo 2,5 arų pirmojo šiltnamio, šiandien valdo 10 hektarų modernių šiltnamių, kuriuose augina įvairių rūšių agurkų, pomidorų, braškių. Didžiausias privatus darbdavys Anykščių krašte yra įdiegęs modernias laistymo ir tręšimo sistemas, tačiau vertina darbuotojus, kurių rankos čia ne mažiau reikalingos, ypač per patį daigų augimo ir skynimo sezoną.

Nuo 2,5 arų iki 10 hektarų

Prisimindami pradžią, pašnekovai šypteli – prieš 22 metus jie pritarė Audriaus brolio Valdemaro, tuo metu gyvenusio Kėdainiuose, idėjai užsiauginti agurkų. Ir ne tik savo šeimai. Tad 1998 metais kartu su tėvais pradėjo auginti daržoves ir gavo pirmąjį pelną – iš 2,5 arų šiltnamio priskynė po 100–200 kg agurkų.

3 metus derinęs darbą vienoje Anykščių bendrovėje ir ūkininkavimą, galiausiai A.Juška suprato, jog metas apsispręsti ir pasirinkti vieną sritį. Nuo 2003-ųjų jis – ūkininkas, šeimos ūkio savininkas.

Kas buvo sunkiausia ūkininkavimo pradžioje? „Apie modernias sistemas nebuvo net minčių, tad pradžia buvo tokia: viskas savo rankomis ir jėgomis. Metalines konstrukcijas vyras pirko iš sovietmečiu veikusio daržininkystės ūkio, reikalingų vamzdynų šilumai tiekti gavo iš bankrutavusių „Pagirių šiltnamių“. Bene sunkiausias uždavinys buvo malkomis kūrenti krosnį naktimis, tačiau mums labai padėjo tiek mano, tiek Audriaus tėvai“, – prisiminė Rūta, šiuo metu atsakinga už kokybės kontrolę ir atitikimą sertifikatams. Audrius kuruoja pardavimų sritį ir vadovauja visam šeimos ūkiui.

1999 metais A.Juška sudarė pirmąsias sutartis su „Vilniaus prekyba“. „Dar nebuvome ES, tad mūsų pasiūlyta kaina neturėjo konkurentų iš kitų augintojų, tarkim, lenkų, o tai ir buvo derybinis mūsų privalumas“, – kalbėjo Audrius.

Rūta pasakojo, kad iš pradžių dirbo tik šeimos nariai ir tik daug vėliau, ūkiui plečiantis, imta svarstyti apie ES paramą ir papildomų darbuotojų poreikį: „Atsitraukdama nuo vaikų, skindavau agurkus – reikėdavo paruošti dėžių siuntas į Vilnių. Kiekiai jau buvo nemaži – dienos norma siekdavo toną. Rudeniniai pomidorai buvo mūsų antrasis derlius. Ryžtingus žingsnius dėl ES paramos žengė Audrius kartu su Valdemaru – aš tikrai neturėčiau tiek drąsos. O jiems – dviem broliams – nedidelės kliūtys, ko gero, tik stiprino užsispyrimą ir norą pasiekti tikslą. Investicijos labai brangios – vienas milijonas į vieną hektarą stikliniame šiltnamyje. Jei ne ES parama, tikrai neįstengtume kažko panašaus įrengti.“

Pagal naujausias europines technologijas įrengti šiltnamiai užima 10 hektarų plotą.

Pagal naujausias europines technologijas įrengti šiltnamiai užima 10 hektarų plotą.

Žadina“ braškes

Juškų šiltnamiuose ilgavaisiai agurkai buvo pradėti skinti šių metų vasario antroje pusėje, o trumpavaisiai – kovo pradžioje. Maždaug prieš 3 metus ūkininkai įrengė dešimties arų eksperimentinį „šviesos kultūros“ ūkį, nes auginamoms daržovėms labiausiai trūksta saulės: „Mūsų eksperimentiniame ūkyje daržovės auga po dienos šviesos lempomis. Turime planų įsirengti apšvietimą bent 1–2 hektaruose. Žinoma, tai yra labai brangus malonumas, – šypsojosi pašnekovė ir tęsė: – Užauginta po dirbtine šviesa daržovė daugiau nekainuos. Kita vertus, speciali apšvietimo ir mikroklimato palaikymo sistema mūsų šiltnamiuose leistų auginti lietuviškas daržoves ištisus metus.“

Pasak ūkininkų, šiuo metu hektare auginamos braškės yra „žadinamos“: dega lempos, karpomi seni lapeliai, jau skleidžiasi pirmieji žiedai. Jei bus pakankamai saulės, braškes planuojama skinti balandžio mėnesio antroje pusėje.

Kovo mėnesį vienų pomidorų daigai dar buvo su žiedais, ant kitų jau kabojo nokstančių vaisių kekės. Savo užaugintus pomidorus Juškos skins balandžio pabaigoje.

Nors Lietuvoje gyvenimą šiuo metu stabdo karantinas, Juškų ūkyje tempas nemažėja. Tačiau daroma viskas, kad būtų apsaugota darbuotojų sveikata. „Turime dezinfekcinių priemonių, griežčiau laikomės higienos normų. Technologijos leidžia, esant reikalui, visą laistymo ir klimato kontrolę vykdyti per atstumą telefonu, bet jei būna koks nors gedimas, vis tiek reikia atvykti į vietą ir pažiūrėti. Nuotolinis darbas mūsų įmonėje taip pat galimas vadybos srityje, o kiti darbai kol kas vyksta normaliu tempu ir režimu“, – tvirtino ūkininkas, Audriaus brolis V.Juška.

Agurkų ūsai ir atžalos nuskinamos tam, kad nenaudotų maistinių medžiagų.

Agurkų ūsai ir atžalos nuskinamos tam, kad nenaudotų maistinių medžiagų.

Atskiria savus

Juškos savo produkciją į rinką tiekia visiems didiesiems Lietuvos prekybos centrams. „Mūsų ūkio agurkus prekybos centruose aš vis dar atskiriu nuo kitų augintojų, nes, pirmiausia, jie išsiskiria veisle ir dydžiu – mes neauginame didelių. Man pačiai mažas agurkas yra skanesnis. Ir dar: aš visada noriu daržoves į maišelį susidėti pati, taip ir darau. Tiesa, vartotojas jau įpratęs prie fasuotų, tad mes taip pat fasuojame. Asmeniškai man nepatinka pirkti daržovių ar vaisių, iš anksto supakuotų po kelis ar keliolika. Nors išoriškai atrodo gražiai, viduje, žiūrėk, vis tiek randi vieną kitą nekokybišką, be to, įvairios pakuotės didina taršą“, – teigė Rūta.

500 tonų ilgavaisių, 2 000 tonų trumpavaisių agurkų, apie 1 000 tonų raudonujų, 300 tonų avietinių, 60 tonų geltonųjų ir net 30 tonų juodųjų Kumato pomidorų – maždaug tiek, pašnekovų teigimu, yra priskinama per kiekvieną sezoną.

Neatitinkantys standartų, bet tinkami naudoti yra parduodami Juškų parduotuvėje, taip pat kavinėms, valgykloms, gyventojams. „O kas yra pripažįstama atliekomis – turi keliauti į sąvartyną pagal visus reikalavimus. Dėl paramos į mus neretai kreipiasi katalikiškos organizacijos, sporto renginių organizatoriai. Remiame savivaldybės organizuojamas šventes, renginius ir festivalius. Kiek galime, tiek ir prisidedame“, – tvirtino Audrius.

Tinkamas mikroklimatas ir laiku panaudota biologinė apsauga užtikrina didelį produktyvumą.

Tinkamas mikroklimatas ir laiku panaudota biologinė apsauga užtikrina didelį produktyvumą.

Ilsisi dirbdami

Šiuo metu Vikonių kaime, apie 2 km nuo Anykščių, 10 hektarų ploto Juškų šiltnamiuose yra įdarbinta per 180 žmonių. „Yra buhalterijos, energetikos korpusai. Mūsų kolektyvą sudaro šiltnamio darbuotojai, agronomai, brigadininkai, tręšimo operatoriai, katilinės operatoriai, chemikai, mechanikai ir kiti. Kiekvienas jų – vienodai svarbus. Kai kurie iš jų pas mus dirba jau 14 metų. Kiti pabando ir išeina. Būna, kad mums atsiunčia ilgalaikių bedarbių“, – pasakojo Rūta.

A.Juškos teigimu, rinkoje pastebimas darbuotojų trūkumas: „Suprantama, kad ne kiekvienas pagal savo amžių ir sveikatą gali dirbti šiltnamyje. Visai kitas klausimas apie norą dirbti – iš 10 galinčių ir norinčių ateiti įsidarbina 2–3.“ Didžiąją dalį darbuotojų Juškos išlaiko ištisus metus, sezoniniams darbams nudirbti jiems reikia ir papildomų rankų.

Pasiteiravus, ar Rūta ir Audrius apie darbą kalbasi ir po darbo valandų, moteris atviravo: „Stengiamės nesikalbėti, bet ne visada pavyksta. Neretai po darbo valandų, kai viskas ištuštėja, apeinam, apžiūrim esamą padėtį šiltnamiuose“. Į klausimą, kaip jie ilsisi, Rūta šypsodamasi atsako: „Ilsimės… dirbdami.“

Kalbėdama apie šeimos ūkio perdavimą, moteris svarstė, kad dar turėtų praeiti tam tikras laiko tarpas, nes 3 jų dukros matė patį sunkiausią ir juodžiausią darbą. „Tokį ūkininkavimą turėtų perimti karta, nemačiusi sunkios verslo pradžios. Apskritai žemės ūkį priskirčiau prie sunkiųjų verslų – juk dirbant su augalais būna ir ligų, ir praradimų – tai didžiulis įsipareigojimas prieš darbuotojus, partnerius, šeimą. Tiesa, mūsų ūkininkavimas pagal reglamentus, vis dėlto priskiriamas prie mažos rizikos grupės, nes yra iš dalies apsaugotas nuo klimato išdaigų“, – teigė moteris.

Ūkininkų dukra Dominyka rūpinasi ūkio įvaizdžio formavimu: reklamomis, pakuotėmis, nors jos profesija – grožio terapeutė. „Mūsų vyresnioji dukra Karolina, kai buvo paauglė, visas vasaras dirbdavo šiltnamiuose. Norėjo užsidirbti, daržininkės darbo nebijojo. Ji pasirinko ekologės profesiją. O jauniausia mūsų dukra Danielė studijuoja Lietuvos sporto universitete, bus trenerė“, – apie vaikų pasirinkimus kalbėjo R.Juškienė.

Auginimo specifika

Juškų ūkyje daržovės auginamos mineralinėje vatoje, o braškių daigai auga loveliuose kokoso drožlių substrate 120 cm aukštyje, kad būtų patogu skinti uogas ir formuoti augalus. Braškių daigai į šiltnamį atkeliauja iš Olandijos. Jau paaugintus agurkų ir pomidorų daigus Juškos perka iš Suomijos ir Lenkijos.

Tręšiama ir laistoma kompiuterizuota lašeline sistema. Per naktį agurko daigas ūgteli net iki 40 cm, pomidorai auga gerokai lėčiau – kad užaugtų iki 40 cm, reikia poros savaičių.

Šiltnamiuose hektare paprastai dirba maždaug 10 moterų ir vyras. Darbuotojai tarp eilių juda specialiais savaeigiais vežimėliais – pedalo paspaudimu ši darbui itin patogi priemonė manevruoja į priekį ir atgal, o nuspaudus mygtuką pakylama aukštyn.

Pasak Rūtos, didžiausias darbas, reikalaujantis daugiausia rankų darbo, yra daigo priežiūra, formavimas ir skynimas: „Sudarius idealias sąlygas galima tikėtis derliaus, kuris būna, kai kiekvienas daigas prižiūrimas, kamanės dirba savo darbą, sklandžiai veikia laistymo, tręšimo sistemos, laiku užtikrinama biologinė apsauga.“

Augalų priežiūrai ir kenkėjų kontrolei Juškos naudoja biologinę apsaugą. Prie augalų kotelių pritvirtinti paketėliai – prevencinė priemonė nuo kenkėjų. „Šie vabaliukai, kuriuos perkame iš Olandijos, išeina iš paketėlių ir pradeda ieškotis maisto – taip mūsų šiltnamiuose užtikrinama biologinė apsauga. Nepurkšdami suvaldome voratinklinių erkių antplūdžius ir kitas ligas“, – patvirtino Rūta.

Idėja į savo šiltnamius atsivežti kamanių ūkininkams kilo prieš 14 metų. Rūta patikino, kad šios kamanės-darbininkės dar nėra niekam įgėlusios: „Jos nesidaugina, nesukuria šeimų, tik išnešioja žiedadulkes, padidina produkcijos kiekius.“

Kasmet Juškų ūkio katilinėse sudeginama apie 55 000 erdvinių metrų biokuro. „Pigesnė šiluma leidžia bent iš dalies amortizuoti užauginamos produkcijos savikainos augimą. Jau 2 metus biokurą gaminame patys“, – tvirtino A.Juška.

Juškų šeimos verslas neliko nepastebėtas ir rajono valdžios. 2006 metais jie nominuoti „Metų ūkiu“. O Lietuvos Respublikos 100-mečio proga A.Juška apdovanotas Anykščių rajono savivaldybės „Šimtmečio anykštėno“ atminimo ženklu (2018 metai).

Tokios ir panašios verslo plėtros istorijos dažnai pateikiamos spaudoje kaip sėkmės istorijos. Iš tiesų mažai kas klausia apie įdėtą darbą. Minčių viską mesti buvo ne kartą. Visada yra dvi medalio pusės“, – atviravo Juškos.