Rubrika

Skamba raginimai: spekuliuoji – esi nevertas paramos

Vyriausybė patvirtinto milijardų eurų injekciją šalies ekonomikai. Tai paramos priemonės visuomenės sveikatos apsaugai, verslo likvidumui, darbo vietoms ir gyventojų pajamoms išsaugoti bei ekonomikai skatinti. Kokios paramos gali tikėtis žemdirbiai, kuriems įmonės jau mažina žemės ūkio žaliavos supirkimo kainas?

Pabrėžia atsakingumą

Kovo viduryje Vyriausybė patvirtinto ekonominių ir finansinių priemonių planą, kuriuo numatyta paramos suma – 2,5 mlrd. eurų, o kartu su bankų skolinimo potencialo padidinimu – 5 mlrd. eurų. Dar maždaug po savaitės Finansų ministerija pristatė 2 mlrd. eurų vertės dotacijų, garantijų ir kitų finansinių priemonių paketą Lietuvos verslui dėl COVID-19 situacijos šalyje.

Pristatant priemones finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad verslas, susidūręs su sunkumais dėl koronaviruso pandemijos, ir kuriam šiuo metu trūksta apyvartinių lėšų, turėtų peržiūrėti paskolos grąžinimą ar užtikrinti tolesnę veiklą, taip pat kreiptis į finansų įstaigas, kurios operatyviai suteiks visą reikalingą informaciją.

„Peržiūrint esamų priemonių sąlygas ir kuriant naujas priemones yra laikomasi šių principų: greičiau, lanksčiau, daugiau“, – teigė finansų ministras ir pabrėžė, kad paramos mechanizmas galioja tik socialiai atsakingam verslui, kuris rūpinasi savo darbuotojais ir partneriais.

O kaip gi partnerystė žemės ūkio sektoriuje ir kokios paramos gali tikėtis žemdirbiai, kuriems įmonės jau mažina žemės ūkio žaliavos supirkimo kainas?

Reikia įrodyti

Pasak parlamentaro Andriejaus Stančiko, žemės ūkis – verslo sritis, kuri taip pat neturėtų likti nuošalyje, jeigu čia patiriama nuostolių dėl pandeminės situacijos. Jis sakė bendraujantis su ūkininkais, kurie išsako savo problemas ir teiraujasi, ar gali tikėtis valstybės paramos.

„Štai vienas pasakojo, kad prasiautusi audra pridarė nuostolių, apgadino stogus, juos reikia remontuoti, tačiau dėl apribojimų nepavyksta įsigyti reikiamų medžiagų. Darbuotojui prastova, tad žmogus klausė, ar yra galimybė gauti kompensaciją. Toks klausimas aktualus ir kitiems. Darbo vietas žemės ūkyje galima išsaugoti, tik reikia įrodyti, kad nuostoliai yra susiję su dabartine situacija“, – kalbėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

[caption id="attachment_82665" align="alignnone" width="300"] Andriejus Stančikas[/caption]

Gali piktnaudžiauti

Kalbėdamas apie mėsos ir pieno sektorių, kur daug nerimo dėl krentančių žaliavos supirkimo kainų, A.Stančikas neslėpė įtarimų, kad perdirbėjai ir supirkėjai gali ir piktnaudžiauti. „Juk maisto poreikis nesumažėjo ne tik mūsų šalyje, bet ir eksporto rinkose. Kaip tik būtiniausi produktai dabar šluojami iš parduotuvių. Prekybos centruose maisto kainos ima didėti, o žaliava pinga. Tai kas čia vyksta? Kur dingsta tas skirtumas ir pinigai?“ – kaip ir žemdirbiai tą patį klausimą kelia parlamentaras.

Jis sakė iš pieno gamintojų kooperatyvų atstovų girdėjęs, kad pieno perdirbėjai dabar suokia, jog jiems pieno žaliavos nereikia. „Dėl Italijos rinkos niuansų čia produkciją eksportuojantys perdirbėjai prieš dvi savaites kalbėjo, kad persiorientuoja į kietųjų sūrių gamybą. Vadinasi, pieno poreikis neturėtų sumažėti. Juolab, kam tada kone 40 proc. žaliavos įsivežame iš Latvijos ir Estijos?“ – svarstė A.Stančikas.

Parlamentaras ragintų rimtai svarstyti galimybę reguliuoti kainas ir įvertinti, ar įmonės nespekuliuoja. „Jeigu yra toks verslo piktnaudžiavimas, apie kokią nors valstybės paramą negali būti nė kalbos. Tai turėtų būti besąlygiška. Patirti nuostoliai turi būti kompensuojami tik sąžiningam verslui“, – konstatavo seimūnas.

Jis užsiminė girdintis, kaip žemdirbiai tarpusavyje šneka, kad tokios ekstremalios situacijos parodo, kur orientuotas valstybės dėmesys ir kam teikiama pirmenybė. Nekalbant apie pavojų žmonių sveikatai, o tik vertinant ekonominę pusę, jie palygina, kad kai žemės ūkis nukenčia dėl ekstremalių sąlygų, jiems parama skiriama labai nenoriai, lydint visuomenės nepasitenkinimui, o verslui dabar atsiranda milijardai. Tai reikalingos priemonės, bet jos turi apimti visus nukentėjusius sektorius.

Nemato realios pagalbos

Rokiškio krašte įsikūrusio ekologinių ūkių kooperatyvo „Eko tikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius neabejoja, kad nuostolių neišvengs ir žemdirbiai, tačiau Vyriausybės patvirtintame ekonominių ir finansinių priemonių pakete verslui ir ekonomikai skatinti nemato realios pagalbos žemės ūkio produkcijos gamintojams.

„Gyvulių supirkimo kainos nukrito, tai – faktas. Dabar tokia tendencija persimeta į pieno sektorių. „Rokiškio sūris“ planuoja 3 centais sumažinti žaliavinio pieno kilogramo supirkimo kainą kooperatyvams. Perdirbėjai nuolat nuo jų pradeda ženkliai mažinti kainas. Kodėl taip vyksta ir kas tai amortizuos? Valstybė rengia priemones verslo galimai patiriamiems nuostoliams amortizuoti, bet perdirbėjai vis tiek mažina žaliavos kainas“, – piktinosi kooperatyvo vadovas.

[caption id="attachment_103720" align="alignnone" width="300"] Mindaugas Petkevičius[/caption]

Negalės amortizuoti

Kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas prisipažino dėl pieno supirkimo kainų turėjęs daugiau optimizmo, tačiau jo nebeliko. „Šiandien iš ryto dar buvau optimistas, bet jau po pietų ši emocija išgaravo. Pasikalbėjus su perdirbėjais neliko abejonių, kad kainos mažės 2–3 centais ar net daugiau. Kol kas dar tempia, aiškiai nepasako, bet kalba, kad pieno ir jo produktų nebereikia. Aišku, kad po to kooperatyvams siūlys niekingą kainą“, – nusivylimo neslėpė jis.

J.Kuzminskas tvirtino, kad jeigu bus taip mažinamos kainos, kooperatyvas negalės jų amortizuoti ir turės mažiau mokėti savo nariams. „Kviesime valdybos narius į posėdį ir svarstysime. Žinoma, dar derėsimės, juk yra sudarytos ilgalaikės sutartys“, – teigė jis.

[caption id="attachment_103718" align="alignnone" width="300"] Jonas Kuzminskas[/caption]

Veršelių nebeperka

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkė, Kupiškio rajono ūkininkė Renata Vilimienė nenorėjo skųstis ar verkšlenti. „Mes jau pavargome skaičiuoti savo nuostolius ir prašyti pagalbos. Jeigu tik pasiskundi, tampi kone liaudies priešu. Bet dabar, kai tokia situacija dėl pandemijos, esame susitelkę į darbą, gyvulių ir savo sveikatos išsaugojimą“, – sakė moteris.

Ūkininkė neslėpė, kad smulkieji ir vidutiniai ūkiai iš tikrųjų yra visiškai įvaryti į kampą. Gyvulių supirkimo kainos jau stipriai krito, o dėl pieno – kol kas tik gąsdinimai. „Žmonės jau įsibauginę dėl koronaviruso, o pieno perdirbimo įmonių vadybininkai važinėja ir visus nuteikinėja, kad muš pieno supirkimo kainas. Stambieji gamintojai išsiderės geresnes kainas, jie turi didesnę derybinę galią, o mes, mažesnieji, kentėsime“, – teigė ji.

[caption id="attachment_103719" align="alignnone" width="277"] Renata Vilimienė[/caption]

LVPŪA vadovė pasakojo, kad ūkininkai jau patiria nuostolių dėl numuštų galvijų supirkimo kainų. Prieš porą mėnesių ji pati už parduotą 800 kg sveriančią karvę gavo po 1,25 euro už kilogramą gyvo svorio. „Šiandien irgi turiu tokią karvutę, kurią norėčiau parduoti, bet siūlo jau tik iki 80 centų. Viena kaimynė skambino ir sakė, kad jos karvutė kiek sulyso, tai už tokią siūlo vos 30 centų. Kita nežino, kur dėti veršelį. Jų pirkimas sustabdytas. Vadinasi, jie peraugs, o perka tik sveriančius 90 kg. O gyvuliai juk visą žiemą išlaikyti, dabar pašarų trūkumas“, – apie ūkininkų nuostolius pasakojo pieno gamintoja.

Padidino garantijų limitą

Vyriausybės patvirtintame priemonių pakete – ir padidintas valstybės garantijų limitas už UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo prisiimamus įsipareigojimus finansų įstaigoms. 2020 metams nustatytas valstybės garantijų limitas siekia 179,5 mln. eurų.

Valstybės garantijų limitas – tai prisiimamų garantinių įsipareigojimų finansų įstaigoms dydis, kurio Žemės ūkio paskolų garantijų fondas negali viršyti. Šiai dienai galimų prisiimti įsipareigojimų suma siekia beveik 100 mln. eurų.

M.Petkevičius kritikavo, kad tai menka priemonė. „Taip, garantijas galės gauti daugiau ūkininkų, jeigu jie masiškai ims paskolas ir įgyvendins projektus ar skolinsis apyvartinėms lėšoms. Nereikės turėti daug nuosavo turto, nors bankai to reikalauja. Limitą padidino, bet sąlygų juk nepakeitė, pavyzdžiui, nenuleido pelningumo rodiklio kartelės“, – samprotavo jis.

Kooperatyvo „Eko tikslas“ vadovo manymu, geresnis variantas būtų, jeigu valstybė padengtų palūkanas. „Aiškiai pasakytų: turintiems paskolas atidarome palūkanų dengimo liniją. Tai ūkininkams būtų reali pagalba“, – įsitikinęs M.Petkevičius.

Solidariai ir atsakingai

Andrius Palionis, žemės ūkio ministras

Seimas skubos tvarka patvirtino Vyriausybės parengtas ekonomikos skatinimo ir pagalbos paketo nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusiam verslui priemones, kurioms įgyvendinti numatė konkrečias sumas. Tiek žmonėms, tiek verslui bus numatytos priemonės krizės padariniams amortizuoti. Priemonės gali kisti priklausomai nuo situacijos.

Šiuo metu ministerija renka ir analizuoja informaciją žemės ūkyje bei skubos tvarka rengia teisės aktų pakeitimo projektus, kurie leistų užtikrinti žemės ūkio veiklą šiuo sudėtingu metu. Tai gyvybiškai svarbu, todėl sprendimai turi atsirasti greitai. Tai buvo pabrėžta ir vaizdo konferencijoje, kurioje kartu su kitais ES žemės ūkio ministrais aptarėme dėl COVID-19 vis sunkėjančią situaciją žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto sektoriuje. Ieškoma sprendimų, kurių reikėtų imtis ES mastu.

Turime išlaikyti vienybę ir ieškoti bendrų sprendimų, nes maisto tiekimo grandinė negali būti sutrikdyta. Visi EK sprendimai turėtų būti priimami ryžtingai ir operatyviai. Visos esamos bendrosios žemės ūkio politikos priemonės turi būti visapusiškai įvertintos ir pritaikytos tam, kad būtų galima suvaldyti šią precedento neturinčią situaciją. Ūkininkai ir toliau turi gaminti maistą, užuot nerimavę, kaip laikytis įvairių terminų.

EK paskelbė, kad 2020 m. tiesioginių išmokų paraiškų pateikimo terminas gali būti pratęstas vienu mėnesiu, tačiau šis pratęsimas yra susijęs su kitais terminais ir taisyklėmis, todėl turėtų būti atlikti ir kiti pakeitimai, ypač mokėjimų vykdymo ir kontrolės srityse.

Tas pats pasakytina ir apie investicinius kaimo plėtros projektus. Koronaviruso protrūkis turėtų būti laikomas nenugalimos jėgos arba išimtinėmis aplinkybėmis, kad pareiškėjai, negalintys įvykdyti visų savo įsipareigojimų, nebūtų baudžiami.

Pandemijai siaučiant, keičiasi ir pasėlių deklaravimo bei paraiškų priėmimo tvarka. Vienam mėnesiui pratęsiami šiuo metu vykdomų ir artimiausiu metu planuojamų vykdyti paraiškų rinkimo terminai, taip pat, rengiantis pasėlių deklaravimui, spartinamas internetinės mokymų platformos pasėliams deklaruoti kūrimas.

Taip pat gauname nemažai ūkininkų nusiskundimų dėl mažinamų pieno, mėsos supirkimo kainų. Ši situacija yra žinoma ir jau ieškoma efektyvių sprendimų. Raginame perdirbėjus nesinaudoti situacija ir dirbtinai nemažinti supirkimo kainų. Prašau ūkininkų apie visus mėginimus dirbtinai mažinti kainas informuoti asmeniškai. Šios bėdos akivaizdoje būtina elgtis solidariai ir atsakingai.

Situaciją ministerija atidžiai stebi ir yra pasirengusi operatyviai spręsti kylančias problemas.

Kaip viena iš priemonių, yra numatyta galimybė vykdyti intervencinius pirkimus, kuomet dalis maisto prekių (pavyzdžiui, pieno ar mėsos produktų) gali būti nupirkta už fiksuotą kainą, kurį laiką saugojama specialiuose sandėliuose ir vėliau patiekta į rinką. Visi tokiu būdu valstybės už ES pinigus nupirkti produktai lieka įmonės nuosavybe, tačiau numatytą laiką jų parduoti negalima. Ši priemonė taikoma siekiant stabilizuoti smarkiai krentančias kainas. Gamintojams tai leidžia parduoti savo produkciją susidarius nepalankiai padėčiai ir tokiu būdu netiesiogiai palaikyti ūkininkų pajamas.

Taip pat svarstoma galimybė Žemės ūkio paskolų fondui teikti garantijas už paskolas, skirtas darbo užmokesčiui bei su juo susijusiems mokesčiams mokėti. Svarstomos ir kitos priemonės.