Praėjusią savaitę iškritęs sniegas labiausiai pakenkė Pietų ir Vidurio Lietuvoje augusiems žieminiams rapsams bei miežiams. Žala padaryta per 20 tūkst. ha plote. Kiek derliaus sumenkino iškritęs sniegas, paaiškės vėliau.

Kasmet staigmenos

Dėl iškritusio sniego ūkininkai gali prarasti apie 70 proc. derliaus. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA ) administracijos vadovas Ignas Jankauskas teigė, kad iškritus sniegui buvo susisiekta su ūkininkais ir išsiaiškinta, kur yra padaryta didžiausia žala. Paaiškėjo, kad iškritęs sniegas labiausiai paveikė Marijampolės, Panevėžio, Kauno, Kėdainių, Jonavos rajonuose esančius žieminių rapsų ir miežių pasėlius.

„Rapsai nuo sniego nulinko, lūžo. Kuomet augalas lūžta, jo gyvybinės funkcijos praktiškai nebeatsistato, o derlius – prarandamas. Miežių laukuose situacija tokia pati: jie nulenkti ir išguldyti. Beje, kai kuriuose rajonuose pasėlius suplakė kruša“, – sakė pašnekovas.

I.Jankauskas tvirtino, kad pusė asociacijos narių yra apdraudę savo pasėlius, todėl jiems iškilo klausimas, tai bus draudiminis atvejis ar ne? LGAA administracijos vadovas sakė, kad ūkininkai kiekvienais metais dėl klimato kaitos patiria įvairiausių staigmenų. Todėl jiems sunku nuspėti, nuo kokios rizikos drausti pasėlius.

„Bendraujame su draudimo bendrove ir laukiame jų sprendimo. Taip pat raštu kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją, kad ji paragintų savivaldybes bendradarbiauti su ūkininkais nustatant patirtą žalą, kuri gali išryškėti ir vėliau. Juk anksčiau neturėjome tokių reiškinių ir nežinojome, kaip jie gali paveikti augalus. Beje, patys ūkininkai yra raginami fiksuoti laukus ir kreiptis į seniūnijas“, – teigė I.Jankauskas.

Lūžo stiebai

Nuostolius savo ūkiuose skaičiuoja Jonavos rajono ūkininkai, kurių laukuose rapsai – itin populiari kultūra. Gediminas Kontrimavičius, auginantis žieminius kviečius, miežius ir rapsus tvirtino, kad užklupus sniegui labiausiai nukentėjo žieminių rapsų pasėliai. Jiems buvo skirta per 70 ha.

„Žvelgdami į laukus tikėjomės nemažo žieminių rapsų derliaus. Iškritus sniegui ir jam nutirpus, pastebėjome, kad rapsų stiebai lūžo, kai kur pagrindiniai, kitur – šoniniai. Augalai paguldyti, dengia kitas ankštaras, negaunančias šviesos. Šiuo metu sunku pasakyti, kiek nuostolių patirsime. Tai bus matyti tik nukūlus derlių. Manau, kad jis bus mažesnis 30 proc.“, – sakė G.Kontrimavičius.

Ūkininkas pasakojo, kad prieš sniego iškritimą geltonavę laukai dabar žaliuoja. Dalis rapsų šiek tiek atsigauna, kadangi jie yra gaji kultūra.

Pastaraisiais metais ūkininkai pastebi, kad gamta tampa vis labiau nenuspėjama, todėl pasėlius apdraudžia. „Pasėlius drausdavau ne kiekvienais metais, su pertraukomis. Dabar juos draudžiu trečius metus iš eilės. Jei pasėlis gražus, norisi apdrausti bent savo investicijas, kad ištikus bėdai būtų galima jas susigrąžinti. Kol kas nežinome, ar bus išmokomi pinigai“, – teigė G.Kontrimavičius.

Galimas ligų protrūkis

Žieminiai rapsai – vieni pelningiausių žemės ūkio augalų, kuriuos augina ir Kėdainių rajono žemdirbiai, skyrę jiems didelius plotus. Kalbintas šio rajono ūkininkas Valentas Galinis prižiūri 90 ha žieminių rapsų.

„Be žieminių rapsų auginu ir žieminius kviečius, kurie yra pradinėje augimo stadijoje ir augina lapus. Todėl sniegas jiems didelės žalos nepadarė“, – tvirtino vyras.

O štai žieminiams rapsams stora sniego danga buvo itin nepalanki. V.Galinis teigė, kad tą gegužės rytą, kuomet nelauktai pradėjo snigti, sniego sluoksnis ant mašinų siekė 15 centimetrų. Ši stora ir sunki sniego danga gležnus žieminius rapsus prispaudė, nulenkė žemyn, sulaužė šakas.

„Patyriau didelę žalą. Žieminių rapsų pasėlyje daugiausia aplaužyta šoninių šakų, nuo kurių imamas pagrindinis derlius. Tikėjomės, jog iš gražiai peržiemojusių laukų pavyks nukulti 8 tonas žieminio rapso. Kaip bus dabar – sunku prognozuoti“, – atviravo Kėdainių rajono ūkininkas.

V.Galinis teigė šiuo metu atidžiai stebintis pasėlius, kadangi nulūžusios rapsų šakos ir jose esančios atviros žaizdos yra palankios sklerotiniam puviniui ir kitoms ligoms plisti. Jos gali padaryti daug ekonominių nuostolių, todėl ūkininkui teks atlikti daugiau neplanuotų purškimų. Šiuo metu, pasak pašnekovo, trūksta šilumos, todėl nors žieminiai rapsai ir krauna žiedus, jų žydėjimas yra užsitęsęs, o ankštaros mezgamos nenoriai. Visa tai lemia derliaus praradimą.

Šiais metais V.Galinis pirmą kartą apdraudė savo derlių, tačiau tokios rizikos, pavyzdžiui, sniegas pavasarį, nebuvo įvardijęs. „Nežinau, ar draudimas kompensuos nuostolius. Turime filmuotą medžiagą, nuotraukų“, – sakė vyras.

Atsižvelgė į esamą situaciją

Pasak Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo VH Lietuva vadovo Martyno Rusteikos, gegužės mėnuo buvo labai permainingas. Pradžioje vyravo sausi orai, vėliau atkeliavę lietūs su stipriu vėju atnešė ir sniegą, daugiausia pažeidusį žieminių rapsų pasėlius. Žieminių javų pasėliai stipriai nenukentėjo. Šiai dienai specializuotas savidraudos fondas „VH Lietuva“ fiksuoja iki 200 žalos pranešimų dėl gegužės 12–13 dienomis buvusių nepalankių klimatinių sąlygų.

„Pirminiais duomenimis nuo sniego stipriausiai nukentėjo Marijampolės, Kauno, Panevėžio bei Jonavos rajonai, pagal mūsų vertinamus kriterijus. Praneštas apdraustas plotas siekia iki 20 tūkst. hektarų. Kiek stipriai pažeisti pasėliai, bus galima pasakyti artimiausiu laikotarpiu“, – sakė M.Rusteika.

Pasak pašnekovo, daugelis žemdirbių puikiai supranta, jog nuo sniego rizikos gegužės mėnesį pasėliai nebuvo apsaugoti. Tačiau savidraudos fondas „VH Lietuva“ nėra tipinė draudimo bendrovė – daugeliu atveju ji atsižvelgia į esamas sudėtingas situacijas ir žemdirbių lūkesčius. Todėl, anot M.Rusteikos, Savidraudos fondo valdyba, suprasdama sudėtingą žemdirbių situaciją, sutinka vertinti padarytas žalas. Nuostoliai bus įvertinti kaip kiekvienais metais bendra tvarka. Kvalifikuoti žalų ekspertai apžiūrės pasėlius artimiausiu laiku.

„Pirmiausia daromas pirminis vertinimas, kurio metu fiksuojami pažeidimai, o derliaus nuostolius bus galima nustatyti prieš derliaus nuėmimą“, – akcentavo Vereinigte Hagelversicherung VvaG filialo VH Lietuva vadovas.

Negandos nesibaigia

M.Rusteika teigė, kad gegužės mėnesį patirtos negandos dėl iškritusio sniego dar nesibaigė. Žemdirbiai iš Kėdainių, Kauno, Marijampolės rajonų kreipėsi dėl gegužės 16–17 d. krušos pažeistų pasėlių. Šiai dienai gauta papildomų pranešimų. Dalis žemdirbių tiesiog laukia bendro žalos vertinimo pasėliuose.

„Žalos, nutinkančios pasėliams ūgtelėjus, vertinamos panašiu principu: pirminio vertinimo metu nustatomi augalų pažeidimai, jų kiekis; antrinis vertinimas vyksta prieš derliaus nuėmimą, kuomet nustatomi galutiniai derliaus nuostoliai. Šis principas padeda išvengti klaidų ir tinkamai įvertinti nuostolius dėl meteorologinių reiškinių. Apskaičiavus galutinius nuostolius žemdirbiai gauna jiems paskaičiuotas išmokas“, – aiškino pašnekovas.

Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo VH Lietuva vadovas pastebi, kad pastaraisiais metais žemdirbiai vis dažniau naudojasi pasėlių draudimu, supranta jo prasmę ir apsaugo savo pasėlius iškart po sėjos. Todėl jau balandžio viduryje savidraudos fonde buvo pasirašyta 1 000-oji sutartis. Per pastarąjį mėnesį sutarčių ženkliai padaugėjo. Apdraustas plotas didėja ir šiuo metu yra apsaugota apie 240 tūkst. hektarų, kas sudaro apie 20 proc. viso draustino ploto Lietuvoje.

„Valdyti žemės ūkio verslą geba žemdirbiai, o mes, kaip specializuotas teikėjas, padedame valdyti gamtos sukeliamas meteorologines rizikas. Mūsų bendras su žemdirbiais tikslas – apsaugoti žemės ūkio verslą nuo meteorologinių reiškinių. Iš žemdirbių nuolat girdžiu, jog anksčiau ramiai praeidavo žiema, ateidavo pavasaris, o vasarą nuimdavo derlių. Dabar į tuos procesus įsiterpia ir žalų reguliavimas nuo meteorologinių reiškinių“, – sakė M.Rusteika.

Daugėja rizikų

Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas

Šiuo metu kalbėti apie sniego padarytus nuostolius žieminiams pasėliams būtų tas pat, kaip burti iš kavos tirščių. Situaciją žemdirbiai galės įvardyti tik rudenį. Pastaruoju metu grūdų sektoriaus pelningumas mažėja, priešingai nei įvairių rizikų. Todėl ne kartą buvo diskutuojama apie žemdirbių savišalpos fondo įkūrimą, kuris galėtų pagelbėti kritiniais atvejais. Šią savaitę Vyriausybė pasiūlė sudaryti teisines sąlygas žemdirbiams steigti žemės ūkio rizikos valdymo fondus. Jie turėtų būti skirti kiekvienai žemės ūkio sričiai.

Savanoriškai steigiami fondai

Andrius Palionis, žemės ūkio ministras

Žemės ūkio rizikos valdymo fondo tikslas – sudaryti sąlygas ir naujas alternatyvas ūkininkams, užsiimantiems žemės ūkio veikla, ar žemės ūkio bendrovėms pasinaudojant parama efektyviau valdyti veiklos rizikas. Šie savanoriškai steigiami fondai galėtų tapti rimtu atspirties tašku žemdirbiams, ištikus nenumatytai krizei ir praradus dalį pajamų. Juk žemės ūkyje nuolat susiduriama su įvairiomis rizikomis ir nenumatytomis aplinkybėmis. Todėl toks rizikos valdymo įrankis reikalingas tam, kad padėtų stabilizuoti ūkininkų pajamas. Šie savanoriškai įkurti fondai jų nariams padėtų greičiau reaguoti į įtemptas situacijas, suvaldyti dėl rinkos kainų svyravimų susidariusias krizines būsenas, ekstremalių meteorologinių reiškinių ar kitų įvykių pasekmes, lemiančias pajamų praradimą, o atsiradusių nuostolių kompensavimas leistų užtikrinti nepertraukiamą žemės ūkio veiklos vykdymą. Šiuo metu žemdirbiai, siekdami sumažinti įvairias žemės ūkio veiklos rizikas, turi galimybę naudotis pasėlių, augalų bei gyvūnų draudimo paslauga. Tačiau ji padengia tik dalį rizikų: augalų žuvimo ar derliaus praradimo dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių bei gyvūnų, nuostolius dėl pavojingų užkrečiamų ligų. Iš fondo lėšų bus galima kompensuoti atsiradusius pajamų praradimus, kai ūkio pajamos krenta daugiau kaip 30 proc., palyginti su praėjusių trejų metų ūkio pajamų vidurkiu.