Jeigu rugsėjo 2 d. įvykusį Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdį nuotoliniu būdu pavadintume skandalingu, tai būtų švelniausias įmanomas apibūdinimas. Stambiųjų ūkininkų atstovas posėdyje parlamentarus įžūliai įtikinėjo sugebėjimais rekordiškai greitai „įsisavinti“ ES ir valstybės paramą – 100 mln. eurų, o iki 2030 metų ir visą milijardą! Tik skirkite – mūsų kišenės jau atvertos! Šį kartą Seimo KRK nepasidavė prašytojams, tačiau jeigu ateityje jų siūlymui pritars, nuo milijonierių ūkininkų stalo smulkiesiems ir vidutiniams šeimos ūkiams neliktų net trupinių.

Kas sutramdys gobšuolius?

Blogai, kad Seimo KRK posėdžiai netransliuojami tiesiogiai, todėl šeimos ūkių atstovai negirdi, kaip parlamentarams „smegenis plauna“ posėdžiuose dalyvaujantys etatiniai stambiųjų ūkininkų atstovai, tarp kurių, beje, yra ir parlamentarų. Ir ne šiaip sau tyliai sėdinčių kamputyje, bet agresyviai bandančių prastumti stambiųjų ūkininkų idėjas iš nerealaus fantastikos pasaulio.

Nors rugsėjo 2 d. Seimo KRK nepriėmė jokio sprendimo, tai gali nutikti jau per artimiausius Seimo KRK posėdžius. Ar Seimo KRK pirmininko Andriejaus Stančiko tvirti žemaitiški pečiai atlaikys suinteresuotų kolegų spaudimą? O gal Seimo KRK pirmininkas turėtų sustabdyti gobšumo užvaldytus kolegas? Jeigu to nepadarys komiteto pirmininkas, kai kurių parlamentarų veikla turėtų susidomėti Seimo Etikos ir procedūrų komisija, o gal net konkretesnės valstybės institucijos.

Investicija – 6,3 mlrd. eurų

Finansų ministerijos (FM) viceministrė Loreta Maskaliovienė Seimo KRK nariams pateikė glaustą informaciją apie Ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plano įgyvendinimą, kitaip dar vadinamą antikrizinį Ateities ekonomikos DNR planu, skirtu COVID-19 pasekmėms sušvelninti. Kaip jau skelbta, šiam reikalui iki 2021 metų pabaigos skirta iš viso 6,3 mlrd. eurų. Pasak FM viceministrės, viena iš perspektyvių krypčių – vadinamasis Žaliasis kursas.

„ES šiai krypčiai skiria daug lėšų ir dėmesio, todėl Lietuva gali daug laimėti. Numatytos penkios investicijų kryptys: klimato kaita ir energetika (927 mln. eurų), ekonominė infrastruktūra (2 056 mln. eurų), inovacijos ir moksliniai tyrimai (996 mln. eurų), skaitmeninė ekonomika ir verslas (1 382 mln. eurų) bei žmogiškasis kapitalas (761 mln. eurų)“, – pasakojo L.Maskaliovienė.

L. Maskaliovienė

Pagal šiuos prioritetus bus paskirstytos ir investicijos į žemės ūkio sektorių. Iki 2021 metų pabaigos žemės ūkiui planuojama skirti apie 647 mln. eurų, t. y. 10 proc. visos paramos. Kokia tvarka šios lėšos pasieks žemės ūkio sektorių?

„ŽŪM turės pristatyti investicijų koncepciją, planą, priemones, t. y. kaip ir ką darysime. Investicijos pajudės, kai visi susitarsime, kad veiksmų planas yra aiškus, o investicijos – reikalingos“, – aiškino viceministrė.

Ministerijos kiekvieną savaitę investicijų komitetui jau dabar pateikia po keliolika priemonių. Iš 90 naujų krypčių trečdaliui jau skirta 170 mln. eurų“, – teigė finansų viceministrė.

ŽŪM vėluoja

Jeigu kitos ministerijos dirba greitai, apie ŽŪM to nepasakysi. ŽŪM dėl DNR plano katastrofiškai atsilieka. Tai patvirtino ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas: „ŽŪM nespėja su projektais. Mano nuomone, DNR planas apskritai nėra skirtas žemės ūkiui. Akivaizdu, kad ateina didžiuliai pinigai, tačiau griežtėja ir aplinkosaugos reikalavimai. Pavyzdžiui, gyvulininkystės sektoriuje keliami nauji reikalavimai valyti orą, mažinti amoniako kiekį, įterpti mėšlą į dirvą. DNR plane parama tokiems reikalams nenumatyta. Daugelis sektorių nukentėjo dėl COVID-19, vos išgyvena.“

ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė iš esmės pripažino, kad ŽŪM šiek tiek vėluoja, tačiau tikino, kad jau artimiausiu laiku ŽŪM pateiks 2–3 pasiūlymus, kuriuos rengiant bus atsižvelgta ir į LR ŽŪR pasiūlymus. Tačiau šis pažadas paskendo abejonėse, kai savo nuomonę išdėstė itin stambių ūkininkų interesus ginantis Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas. „Valstiečių laikraščio“ skaitytojai dar neužmiršo skandalingai pasibaigusios jo karjeros dirbant žemės ūkio viceministru, beje, kai ŽŪM vadovavo dabartinis Seimo KRK pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius. Priminsime, kad tada viceministras paslydo dėl mobiliųjų telefonų ir kitų niuansų, buvo priverstas palikti viceministro pareigas. Tačiau galime konstatuoti, kad buvusio viceministro ir buvusio ministro keliai vėl suartėjo. O gal jie ir nebuvo išsiskyrę? Galime tik spėlioti, ar šis suartėjimas ir vėl nepasibaigs skandalingai.

Apie „įsisavinimą“

Buvęs skandalingasis viceministras A.Macijauskas Seimo KRK nariams užuolankomis pareiškė, kad jie iš esmės be reikalo gaišta laiką, nes viskas jau nuspręsta. Kas nusprendė? A.Macijauskas pareiškė, kad jo pateiktam DNR planui esą jau pritarė premjeras. Taigi, patylėkite! Ir pažėrė perliukų.

„Premjerui pristatėme priemonę, kuri padarys proveržį žemės ūkyje“, – pareiškė A.Macijauskas.

A.Macijauskas

Tarp pasiūlymų – tikslioji žemdirbystė, kosmoso nuotraukų panaudojimas ir kt. informacinės moderniosios technologijos. Kiek reikėtų lėšų?

„Mūsų siūlomai priemonei įgyvendinti iki 2030 metų reikėtų apie 1 mlrd. eurų, o DNR galėtų būti pilotinis projektas, iš kurio galėtume gauti ne mažiau kaip 100 mln. eurų ir užtikrinu – be vargo šias lėšas įsisavintumėme“, – pareiškė A.Macijauskas.

Finansų viceministrė paragino A.Macijauską nevartoti žodžio „įsisavinti“. Viceministrei pritarė ir LR ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis: „Reikėtų atsargiau vartoti tokius žodžius. Juk svarbu skirtas lėšas panaudoti efektyviai. Lėšų daug, todėl turėtume kalbėti ne apie jų įsisavinimą, o tikslinį panaudojimą siekiant kuo geresnių rezultatų. Taip pat reikia kalbėti ir apie atsakingą požiūrį, nes lėšas reikės grąžinti visiems mokesčių mokėtojams.“

Tačiau A.Macijausko akyse, regis, galėjome įskaityti: „Keistas tas S.Dimaitis. Jis rūpinasi paskolos grąžinimu, juk po mūsų – nors ir tvanas!“

Priminsime, kad iš DNR plane numatytų 6,3 mlrd. eurų valstybė pasiskolino 2,4 mlrd. eurų.

Spaudimui nepasidavė

Nors V.Žoštautienė nė žodeliu neužsiminė, kad A.Macijausko pasiūlymą ŽŪM nagrinėja, Seimo KRK pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius už ją atsakė užuominomis: „Suprantu, kad dabar pradėjote vykdyti premjero pavedimą, jog (A.Macijausko) planas būtų įtrauktas į pirmąjį etapą. Mes, Seimo KRK, formuosime kažką panašaus, tokią nuomonę. Jeigu einate ta kryptimi, viskas gerai – vienas kitą gerai suprantame.“

Apie kokį suokalbį kalbėjo K.Starkevičius, kadaise gynęs šeimos ūkininkų interesus? Pastaraisiais metais palankumu stambiesiems ūkininkams garsėjantis parlamentaras jau iš anksto bandė kolegas paveikti, esą Seimo KRK pritars (A.Macijausko, – aut. past.) pasiūlymui.

„Siūlau suformuluoti nuomonę ir pritarti pateiktam projektui, juolab kad jam pritarė premjeras. Juk turime atsižvelgti į premjero užsakytas kryptis. Nejaugi jūs, Andriejau (įžūliai kreipiasi į A.Stančiką, – aut. past.), nepritariate premjero nuomonei?“ – kolegas spaudė K.Starkevičius.

Kazys Starkevičius

„Įprasta, kad projektus vertina ministerijos. Siūlote, kad Seimo KRK pritartų vienam konkrečiam projektui?“ – klausė A.Stančikas.

Taip buvusio ministro pastangos subliuško. Seimo KRK kol kas nepriėmė sprendimo ir išvengė skandalo.

Kitas niuansas: šalia Kauno stambų ūkį turintis parlamentaras K.Starkevičius, regis, praleido progą patylėti. Juk čia ne koks renginys. Svarstome ne apie pašarus avelei, kurią K.Starkevičius kasmet pademonstruoja kauniečiams Rotušės aikštėje artėjant šv. Kalėdoms, o apie šimtus milijonų pasiskolintų eurų, kuriuos mums visiems reikės grąžinti.

Algimantas Gaižauskas