Žieminių rapsų, kviečių bei miežių būklė lapkričio pabaigoje Pietų Lietuvoje buvo nebloga, tik trūko drėgmės.

Pietų Lietuvos žemdirbiai šį rudenį turėjo pakankamai laiko, tad žiemkenčių priešžiemis neužklupo netikėtai. Suvalkijos dirvose augalams visko užteko, bet trūko drėgmės, jos stinga ir dabar, todėl nuogąstaujama, kad tokia situacija nepaveiktų kitų metų grūdinių kultūrų derliaus.

Stebi sausus laukus

Augalininkystės ūkio šeimininkė, Meškučių kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkė Dalė Pielikienė „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad, priartėjus žiemai, jos laukuose vis dar labai sausa, bet žiemkenčiai atrodo gražiai. Dėl pačių augalų išsivystymo jai baimės nekyla, tik neaišku, pasak ūkininkės, kokia bus ši žiema – pikta ar nepikta?

Kadangi klimato sąlygos keičiasi, daug patirties turinti Marijampolės krašto ūkininkė šiemet rinkosi atsparesnes sausrai veisles. Tiki, kad tai augalams per žiemą pagelbės ištverti drėgmės stygių.

„Laikydamiesi technologijų reikalavimų, kad nealintume dirvožemio, rudenį nearėme dirvų, taip siekdami išlaikyti jose kuo daugiau drėgmės. Tik tiek mes ir galėjome padaryti“, – teigė augalininkystės ūkio savininkė.

Pasak jos, apžiūrint laukus ir pasėlius lengva pastebėti, kad augalams nežmoniškai trūksta drėgmės. Tokia situacija ją kiek gąsdina. Mat dar neaišku, kokia bus žiema, jeigu ji pagailės sniego, tada gali būti labai negerai. Ūkininkės nuomone, tai vis šiltėjančio klimato požymiai ir įtaka.

D.Pielikienės ūkyje auginamos grūdinės kultūros. Šį rudenį ji daugiau kaip pusę ploto skyrė žieminiams javams, apie ketvirtadalį paliko ankštinėms kultūroms, kurias pasės pavasarį, o visa kita užima žieminiai rapsai.

 Perpjovę rapso šerdį, specialistai pamatė, kad kūgelis truputėlį yra peraugęs, pasiekęs apie 1,5 cm ilgį, lapkričio viduryje jis dar vegetavo. Rapso šaknies šerdyje esančios įtrūkos rodo, kad augalai nebuvo kaip reikiant patręšti mikrotrąšomis, todėl jie nesukaupė pakankamai cukraus. Tai padidina iššalimo riziką.


Perpjovę rapso šerdį, specialistai pamatė, kad kūgelis truputėlį yra peraugęs, pasiekęs apie 1,5 cm ilgį, lapkričio viduryje jis dar vegetavo. Rapso šaknies šerdyje esančios įtrūkos rodo, kad augalai nebuvo kaip reikiant patręšti mikrotrąšomis, todėl jie nesukaupė pakankamai cukraus. Tai padidina iššalimo riziką.

Sudygo nevienodai

Kalvarijos savivaldybės ūkininkas Arvydas Burinskas taip pat tikina, kad žiemkenčių laukuose visą rudenį trūko drėgmės. Kadangi šį rudenį buvo sausa, ant kalniukų pasėti javai daug prasčiau sudygo, jie retesni. Žemesnėse, drėgnesnėse vietose geriau sudygo, bet, anot jo, viską parodys pavasaris. „Matysime, ar palanki bus žiema, kaip žiemkenčiai peržiemos, ar neiššals“, – tvirtino A.Burinskas.

Šiemet žiemkenčiams ūkininkas skyrė apie 70 hektarų žemės. Žieminių kultūrų plotai sudaro didžiąją dalį jo valdomo ūkio. Sėkmingai ūkininkaujantis Kalvarijos krašto ūkininkas neneigė, kad, atsižvelgdamas į klimato kaitą, žiemkenčių sėją šiek tiek vėlino.

„Ką galima kitaip pakeisti? Tiek mes nepalaistysime, kad sudrėkintume laukus. Trupučiuką vėliau sėjome, kad dirva būtų drėgnesnė. Pas mus labai nepalankios žemės – daug akmenų, vyrauja molis. Molingos dirvos šį rudenį labai išdžiūvusios, jas buvo sunku išdirbti. Ten, kur pasėjome ant molių, žiemkenčiai nesudygo, labai reti“, – sakė A.Burinskas ir kartu pabrėžė, kad sudygę plotai kol kas neblogai atrodo. Jis vylėsi, kad jie sėkmingai peržiemos.

Su gamta nesusitarsi

Navasodų kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkai broliai Ąžuolas ir Paulius Gvazdaičiai kol kas patenkinti savo žieminių kviečių bei žieminių rapsų pasėliais. Vėlyvą rudenį jų valdose truputį drėgniau, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu.

Anot Ąžuolo, klimatas keičiasi, tad pamokos, kurias, atrodo, jau paruošei, pasimokęs iš pernykščių klaidų, nueina veltui, nes kiekvienais metais klimato įnoriai tiesiog per vieną žingsnį aplenkia ūkininkų užmojus ir sujaukia visus planus.

„Šiais metais, pavyzdžiui, mes kitaip dirbome ir vis tiek nesulaukiame 100 proc. norimo rezultato. Bet šiaip situacija yra gera. Mes laukais patenkinti. Kaip ir pernai, taip ir šiemet visi pasėliai laukuose iš rudens labai gražūs“, – džiaugėsi ūkininkas Ą.Gvazdaitis.

Abu broliai ir toliau augina žieminius kviečius ir žieminius rapsus, o kitų kultūrų dar nesiveržia išbandyti. Jie dar nepamiršo karčios patirties su žirniais, kuriuos bandė auginti, kol neprireikė jų užarti.

Reikalaus daugiau sąnaudų

Tadas Prajara, UAB „Baltic Agro“ agronomas-augalininkystės konsultantas Marijampolės krašte

Mūsų lankomų ūkių žieminių rapsų pasėliai atrodo gana gerai, tai nulėmė šį rudenį vyravę šilti, mažai lietingi orai. Žemdirbiai sėjai galėjo pasirinkti optimalų laiką. Tam įtakos turėjo ir tinkama jų priežiūra. Didžioji dalis pasėlių mažiausiai du kartus nupurkšti augimo reguliatoriais, patręšti per lapus biostimuliatorių bei mikroelementų mišiniais, todėl daugumoje mūsų stebimų rapsų pasėlių augimo kūgeliai gerai pasiruošę žiemoti, tinkamo dydžio. Dauguma žieminių rapsų pasėlių yra optimalaus tankumo – 25–35 vnt. kv. m.

Kai kuriuose prižiūrimuose rapsų laukuose aptikome ir kitokią situaciją. Perpjovę rapso šerdį, pamatėme, kad kūgelis truputėlį yra peraugęs, pasiekęs apie 1,5 cm ilgį. Nors šiame lauke buvo panaudoti trys augimo reguliatoriai, tačiau lapkričio mėnesio viduryje augalas dar vegetavo, tą liudijo pastebėti šalutiniai balti šakniaplaukiai.

Be to, rapsų šaknies šerdyje esančios įtrūkos rodo, kad augalai nebuvo kaip reikiant patręšti mikrotrąšomis, todėl jie nesukaupė pakankamai cukraus. Tai padidina jų iššalimo žiemą riziką. Pastebėjome, kad daugelyje ūkių rapsų laukus ūkininkai per menkai patręšė NPK trąšomis – pageltę lapų kraštai parodo fosforo trąšų stygių. Tai pripažįsta ir patys žemdirbiai, nes pastarųjų trejų metų ūkininkavimo sąlygos (drėgmės perteklius, o paskui sausros) verčia labai taupyti. Ūkininkai bijo tręšti, nes nežino, kaip rapsai peržiemos, tačiau jeigu žiema bus palanki, jie planuoja panaudoti kompleksines NPK trąšas pavasarį.

Žieminių kviečių būklė atskiruose laukuose yra skirtinga. Ji priklauso nuo daugelio veiksnių: lauko dirvožemio našumo, sėjos laiko, sėjos būdo, tręšimo normų dydžių bei konkrečios veislės savybių. Suvalkijos regione žieminių javų sėja vyko sklandžiai, agronominiu požiūriu daugelis ūkininkų sėjos darbus atliko laiku – rugsėjo 10–25 dienomis. Pasėlių tankumas turėtų pasiekti apie 370–400 vnt. pagrindinių augalų kv. m, stiebelių skaičius – 700–800 vnt.

Tačiau yra vietų, kur kviečių pasėliai peraugę. Tad jei žiemą bus daugiau sniego, jie gali iššusti. Tokiu atveju ūkininkai pavasarį turės panaudoti ekologines akėčias ir taip suardyti dirvos plutą. Tą padarius suaktyvėtų šaknų sistema, nepritrūktų augalams deguonies.

Žieminiai miežiai, kurių plotai kasmet vis didėja, visur sudygo gražiai, gerai išsikrūmijo, derliaus potencialas, atrodo, didžiulis, tačiau gamta gali viską pakoreguoti. Žieminiai miežiai sėjami anksti rudenį, todėl jų pasėliuose radome pakankamai daug piktžolių, teko panaudoti herbicidų rūšis atitinkamai pagal piktžolių botaninę sudėtį.

Pasėliuose, kurie vystėsi prasčiau, jau reikėjo naudoti biostimuliatorių ir mikroelementų mišinį ir taip suaktyvinti pasėlių augimą. Žieminiai miežiai pavasarį nebesikrūmija, orams atšilus jie atnaujina lapiją ir iš karto pereina į bamblėjimo tarpsnį, todėl svarbu anksti pavasarį juos patręšti azoto, fosforo, kalio trąšomis.