Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
„Šveicariški“ implantai, nudžirinti nagų dildele

Lietuvos odontologų rūmai patvirtino – rinkoje atsirado abejotinų gaminių. Į žandikaulį įsriegtas neva šveicariškas implantas iš tikrųjų gali pasirodyti esąs kauniečių gamybos.

Pateko į rinką

„Ko bijojau, tas ir nutiko. Į rinką pateko galimai nesaugių dantų implantų“, – sakė Seimo narė Agnė Bilotaitė. Keliose valstybėse, pirmiausia pačioje Šveicarijoje, pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl bendrovių TRATE (registruotos Lietuvoje) ir TRATE AG (registruotos Šveicarijoje) verslo. Kaunas. Redakcija turi liudijimų, kad į implantus panašius gaminius, supakuotus į kartonines dėžutes, įmonė siųsdavo net autobusu Kaunas–Minskas.

Lietuvos odontologų rūmų vadovas Alvydas Šeikus pripažįsta žinojęs apie faktą, kad į Lietuvos rinką vis dėlto pateko pigiųjų implantų. „Odontologų rūmai remia verslą ir gamybinę veiklą, kai kas nors gaminama – pavyzdžiui, adatėlės, zondai ar veidrodėliai. Tas pat ir su implantais. Šita įmonė yra gavusi leidimą juos gaminti“, – teigė jis.

A.Šeikus sakė negalįs komentuoti, ar įmonės veikla teisėta. „Ar jie turi tuos susitarimus su pagrindine šveicarų kompanija, ar neturi – mes nežinome. Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, o kaip ten toliau įvyko, duomenų negauname. Buvo, buvo paplitę. Ir mes žinome tas odontologijos klinikas, kurios tai darė, bet bausti jų negalime. Vyksta tyrimas ir dar neaišku, kaip viskas ten buvo. <...>  Visos tos odontologijos klinikos, su kuriomis aš kalbėjausi, atsisako šito produkto“, – sakė Odontologų rūmų vadovas.

Pagaminta Šveicarijoje?

Seimo narė konservatorė A. Bilotaitė yra laimėjusi civilinę bylą prieš labai keistą įmonę, gaminančią neva labai aukštos kokybės dantų implantus. Kaip skelbia kompanijos internetinis puslapis, ji turi kažką panašaus į atstovybes (sunku suprasti, kas tai) vos ne visuose pasaulio kampeliuose. Iš tikro šis „implantų rinkos gigantas“ įsikūręs nedidelėje Kauno gamyklėlėje ir turi kloną Šveicarijoje.

2016 metų pavasarį Seimo Antikorupcijos komisijos narė A.Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama ištirti galimai dantų implantus falsifikuojančios ir mokesčius slepiančios UAB TRATE veiklą. Generalinė prokuratūra nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą. Jį organizuoti pavedė Kauno apygardos prokuratūrai.

Šiuo metu ikiteisminį tyrimą vykdo Kauno finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, remdamasi galimai neteisėta UAB TRATE veikla susirūpinusių tikrųjų šveicariškų dantų implantų gamintojų pareiškimu. Aiškinamasi, ar neteisėtais UAB TRATE ir su šia įmone kartu veikusių asmenų veiksmais nebuvo padaryta tokių nusikaltimų, kaip neteisėtas vertimasis ūkine veikla, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas bei apgaulingas apskaitos tvarkymas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė redakcijai patvirtino, kad tyrimas atliekamas iki šiol.

„Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir neteisėtos įmonės veiklos. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra“, – rašė ji tyrimą tęsiančiam žurnalistui.

R. Dovydėno pieš.

Šveicarai nustėro

Visa ši istorija prasidėjo Lietuvos ir užsienio žiniasklaidai paviešinus keistas minėtos įmonės verslo subtilybes. Kaune, Jonavos g. 254, veikianti įmonė UAB TRATE išgarsėjo, kai Šveicarijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ženklo „Pagaminta Šveicarijoje“ naudojimo.

Kaip žinome, ši šalis garsėja aukštos kokybės gaminiais – nesvarbu, ar tai būtų sūriai, ar laikrodžiai, ar tie patys dantų implantai. Tad tenykščiai prokurorai ir ėmė aiškintis, kur čia tas gaminių „šveicariškumas“.

Nė vienas šios įmonės implantas į Šveicariją nepatekdavo. Sąskaitos už šią produkciją būdavo išrašomos ir klientams pateikiamos šveicariškos bendrovės TRATE AG, pinigai sumokami taip pat į šios bendrovės sąskaitą. Taigi – gamyba Kaune, o mokesčiai galimai sumokami ne Lietuvos Respublikai, bet Šveicarijos Konfederacijai. Paskambinus nurodytu šveicarišku numeriu atsiliepia Kaunas.

Įdomu tai, kad broliška, seseriška ar kitaip giminiška „šveicariška“ bendrovė yra registruota gyvenamajame bute viename iš Šveicarijos miestelių, patenkančių į penkių mažiausiai apmokestinamų miestelių Šveicarijoje sąrašą. Abi bendrovės (UAB TRATE ir TRATE AG) veikiausiai neatsitiktinai įsteigtos panašiu metu.

Šveicarijos kompanijai „Dr.Ihde Dental“ atstovaujantis „ECOVIS ProventusLaw“ advokatų kontoros advokatas Kęstutis Kvainauskas teigė, kad viena yra tai, kaip UAB TRATE savo gamybos procesą aprašo Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai pateiktuose dokumentuose, o kita, kaip viskas praktiškai vyksta realybėje. „Yra pagrindo manyti, kad didelė dalis Kaune pagamintų implantų gali būti tiekiami rinkai tiesiai iš Kauno, jų nepateikiant jokiems subrangovams, nesterilizuojant ir iki galo neužbaigus gamybos proceso. Tokie medicininiai gaminiai negali būti laikomi saugiais“, – aiškino teisininkas.

UAB TRATE viešumoje yra teigusi, kad visa tai – konkurentų iš Šveicarijos šmeižtas. Tai aiškinta ir žiniasklaidai, ir pralaimėtame teisme prieš Seimo narę A.Bilotaitę. Į raštu pateiktus klausimus bendrovė žurnalistui neatsakė.

Rusai ir baltarusiai

Taigi, kas tie su konkurentais susipykę ar jų užsipulti „šveicarai“? Jau skelbta, kad tiek neva šveicariškos, tiek ir neva lietuviškos bendrovių steigėjai yra Rusijos ir Baltarusijos piliečiai Evgeny Ermakov, Siarhei Shulezhka, Vladelena Shulezhka, Olga Seleznyova ir Elena Grossmann (kai kurie jų susiję giminystės saitais).

E.Ermakov yra UAB TRATE ir TRATE AG valdybos narys ir turi keletą odontologijos klinikų Maskvoje. Natūralu, kad jam nuolat reikia pigių ir neva ypač kokybiškų implantų. UAB TRATE darbuotojai žurnalistams patvirtino, kad E.Ermakov neretai lankėsi įmonėje, jis tuometinio įmonės vadovo S.Shulezkos ir jo žmonos V. Shulezhko, vadovaujančios TRATE AG, buvo įvardijamas kaip „pagrindinis investuotojas“.

„Vienas iš jų man sakė, kad yra Minske dar kažkokia jo įmonė, kuri toliau ten dar kažkam perparduoda“, – sakė liudytojas ir nurodė, kad investuotojas atvykdavo ir vienas, ir su antrąja puse.

Pėdų mėtymas

Įmonėje dirbusi moteris, kurios pavardė redakcijai žinoma, vadinkime ją Dovile, patvirtino, kad šveicarišką gaminio kilmę liudijantys lipdukai buvo spausdinami ir klijuojami gamybinėse patalpose. „Pati esu juos spausdinusi ir klijavusi“, – patvirtino ji.

Pasak FNTT apklausto buvusio įmonės darbuotojo, įmonė pradėjo veiklą neturėdama gamybinės bazės, tačiau su „lagaminu pinigų“. Vis dėlto realizavimo schema – įdomiausia dalis.

„Pagamina tuos implantus, pakrauna tam tikrą kiekį, nuveža į laisvuosius muitinės sandėlius. Ten pakeičia savininką. Juo tampa TRATE AG (vietoj UAB TRATE). Ir paskui TRATE AG tas pats Shulezhko išsiuntinėja, kur jam reikia. Sakysime, į Indiją, dar ten kažkur. Jie net nepasiekia tos Šveicarijos sandėlių. Jie kai važiavo, sakė: „Na, viskas, važiuojame mes steigti tos šveicariškos įmonės su savo žmona. <....> Legalus pakrovimas, kaip aiškinau, per laisvuosius muitinės sandėlius, o kitas yra toks: važiuoji į autobusų stotį, ten yra Kaunas–Minskas maršrutu važiuojantis autobusas. Įdedi dėžes, vairuotojui sumoki 50 eurų (anksčiau litų) ir patenka tos dėžės į Minską“, – sakė žurnalistams FNTT dabar jau apklaustas asmuo.

 

Dabar pateikiame netaisytą žurnalisto ir dviejų liudytojų pokalbį.

 

Žurnalistas (Ž): „Bet juk šiais laikais atnešti siuntą vairuotojui nėra taip paprasta, visur kameros.“

Liudytojas (L): „Tai, matot, yra tokia sistema. Ateini, susirandi vairuotoją – mes jau žinodavom iš matymo tuos vairuotojus – ir jam pasakai: „Vat man reikia įdėti.“ Jisai paima.“

Ž.: „Tai kur tai buvo prieš metus – senojoje stotyje ar ten, prie „Akropolio?“

L.: „Buvo senojoj stoty, o paskui ir prie „Akropolio“. Ten prie šašlykinės (yra tokia „Žalioji“) tie autobusai stovėdavo. Iš pradžių vairuotojai labai piktybiškai žiūrėdavo, nenorėjo, pykdavo, kad ant sienos patikrins, iš darbo išmes ir t. t. O paskui, matyt, jisai pats nuvažiavo, pasišnekėjo. Tada jau, kai ateidavom, tai nešdavo 5 dėžutes, bet jau tris keturias dėžes.“

Ž.: „Gerai, bet kas būdavo parašyta ant tų dėžučių?“

Dovilė (D): „Nieko.“

L.:„ Nieko, tik supakuoti implantai, ir viskas.“

Ž.: „Bet kažkoks adresatas buvo nurodomas?“

L: „Adresatas? Jie jau žinodavo – stoty Minske pasiims jų asmuo. Taip ir darydavo. Aš pats dar, būdavo, įdedu ir paskambinu ten kažkokiu duotu telefonu.“

D: „Jų ten net palaidų būdavo – ne įpakavimuose, o grynai į dėžutes sudėta. Buvo tokiom dėžėm, kuriose skyreliai. Ten viską sukraunam, lipnia juosta apvyniojam ir …“

L: „Dėžutėj būdavo 200 implantų.“

Ž.: „Ir į Baltarusiją?“

D: „Taip. Tai jie būdavo nei higieniški, nei sterilūs, nieko. Kaip ten juos išvalydavo – nežinau.

L.: „Niekas ten jų nevalydavo. Juk ten ir tėvo įmonė, tokia „Beladrija“, yra įsikūrusi. Jų biznis šeimos yra.“

 

Gamino dildėmis

Implantų komponentai, kaip pasakoja buvę darbuotojai, buvo apdorojami paprastomis buitinėmis priemonėmis – dildelėmis nagams, statybiniais peiliukais ir pan. Darbuotojams buvo liepta patiems sugalvoti, kaip kuo pigiau iki galo išdrožti reklamuojamą stebuklingos kokybės dantį.

Pagaminti dantų implantai yra sterilizuojami naudojant radiaciją. Lietuvoje tokios technologijos apskritai nėra. Tad dalis produkcijos, liudytojų pasakojimu, būdavo išsiunčiama į Vokietiją ir ten galbūt vis dėlto sterilizuojama. Su tais, kurie keliaudavo į rinką baltarusiškais autobusais, anot jų, „būdavo visaip“. FNTT liudijęs asmuo pasakoja įdomių dalykų. „Apskaitos jokios nėra. <...> Aš kažkada dirbau su viena žaliava, tai žinau, kad kiek pagamini, tai išeigos yra tiek ir tiek. <...> mes kažkada klausėm pas jį (S.Shulezhką – red. past.) – kiek mes ten į broką nuvarėm ar pan. <...> Kartais mums sakydavo – sudėkit broką į tam tikrą dėžę, atvažiuos iš Baltarusijos ir pasiims“, – pasakojo buvęs darbuotojas.

Kaip teigia profesionalūs odontologai, pasaulyje yra septyni rimti implantų gamintojai, kurie užima 80 procentų rinkos. Kiti (neva „šveicariški“ ir pan.) stumdosi likusiuose 20 procentų rinkos. Taigi būkite atidūs ir žiūrėkite, ką jums deda į burną. Klastotės gali sukelti infekcijas ir rimtas bėdas.

 

Rekomenduojami video