Šiemet patvirtintas naujas trūkstamų profesijų sąrašas pailgėjo kelis kartus, tad tikėtina, jog Lietuvoje padaugės darbo imigrantų. Daržininkai ir sodininkai prašo, kad ir jie galėtų lengviau  įdarbinti darbuotojus iš trečiųjų šalių, tačiau į minėtą sąrašą žemės ūkio profesijos vis dar nėra įtraukiamos.

Pailgėjo 4 kartus

Užimtumo tarnybosduomenimis, šių metų sausio 1 d. šalyje buvo registruota 150,5tūkst. bedarbių – 8,7proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Paradoksas tame, kad Lietuvoje nemažėjant bedarbių, įdarbinama vis daugiau užsieniečių. Kasmet ilgėja ir mūsų šalyje trūkstamų profesijų sąrašas, kurį du kartus per metus patvirtina Užimtumo tarnyba.

Nuo 2017 m. sausio 1 d.pasikeitusteisiniamreglamentavimui užsieniečiams, patenkantiems į trūkstamųprofesijųsąrašą, nebereikiagauti Užimtumo tarnybos leidimųdirbti. 2019-ųjų antrąjį pusmetį minėtame sąraše buvo 16 profesijų, o 2020-ųjų pirmajam pusmečiui jų padaugėjo net  daugiau nei 4 kartus – iki 68 profesijų.

Skelbiama, kad daugiausia įvairių darbuotojų stinga pramonės srityje.Iki šiol įtrauktas suvirintojo, metalinių laivų korpusų surinkėjo, siuvėjo, skerdiko, metalo lenkimo staklių operatoriaus profesijas papildė suvirintojaielektra ir dujomis, staklininkai, šaldymo ir oro kondicionavimo įrangos montuotojai, mėsos darinėtojai ir ruošėjai beikt.

Kaip ir anksčiau, į sąrašą įtraukti tolimųjų reisų vairuotojai, pasipildė statybų srities profesijų. Vos kelios profesijos iš sąrašo buvo išbrauktos.

Ūkininkai yra prašę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad į trūkstamųprofesijų, kurių darbuotojams iš trečiųjų šalių nebereikiagauti Užimtumo tarnybos leidimų, būtų įtrauktos ir žemės ūkio profesijos. Tačiau jų prašymas nebuvo išgirstas.

Pakanka savų

Dėl darbo jėgos stygiaus daugiausia bėdoja daržininkai, sodininkai, kuriems labiausiai reikia sezoninių darbininkų. Darbuotojų trūksta ir gyvulininkystės ūkiuose.

Stambaus daržininkystės ūkio savininkas Vidmantas Girdzijauskas sako, kad Užimtumo tarnyba (buvusi Darbo birža) turi vienintelįneginčijamą argumentą –Lietuvoje yra nekvalifikuotų bedarbių, kurie esą galėtų dirbti sezoninius darbus. „Gal ir galėtų, jeigu norėtų. Bet jie dažniausiai nenori“, – pastebėjo ūkininkas, kurio ūkyje nuolatdirba 60–70 darbuotojų, o sezono metuprireikia daugiau nei šimto žmonių.

Vidmantas Girdzijauskas

Pasak daržininko, Užimtumo tarnyba į ūkį atsiunčia bedarbių, tačiau jie paprastai atvažiuoja prašyti parašo, kad jie netinka darbui dėl amžiaus ir pan. „Kam dirbti, jeigu jiems geriau būti bedarbiais ir gauti pašalpas. Yra statistinių bedarbių, kurie nedirbo ir nedirbs. Jeigu dieną ar kelias ištveria žemėsūkyje, paskui prasideda tai vienų, tai kitų nervų šaknelių uždegimas, ir jis ima „biuletenį“. Taip žmogus pratempia, kol baigiasi sezoniniai darbai“, – pasakojo ūkininkas.

Prašosi padirbėti ūkyje

V.Girdzijauskas sezoniniams darbams pavasarį ir rudenį įdarbintų svetimšalius, tačiau be Užimtumo tarnybos leidimo tai sudėtinga procedūra. „Mūsų kaime yra darbo imigrantų, mėsos įmonėje išpjaustytojais dirba moldavai, ukrainiečiai, tarp kurių yra ir aukštąjį mokslą baigusių specialistų. Jie gauna laisvų dienų, norėtų papildomai užsidirbti ūkiuose, žmonės prašosi padirbėti, bet mes negalime jų priimti“, – apgailestavo Kėdainių rajono ūkininkas.

Jis tvirtino, kad darbininkų sezoniniams darbams tenka ieškoti po visą rajoną ir užsukti į gretimus. „Siunčiame mašinas, naudojame degalus, gaištame laiką, nors galėtume įdarbinti svetimšalius. Visiems aišku, kad kaimo vietovėse sunku rasti darbuotojų, jaunimas išsivažinėjęs, likę tik pensininkai ir prie pensinio amžiaus artėjantys žmonės. Koks skirtumas, ar už lietuvį, ar už moldavą mes mokėsime mokesčius valstybei? Matyt, valstybei jų nereikia, kad neleidžia įdarbinti tų, kurie dirbtinori“, – nusivylimo neslėpė daržovių augintojas.

Siūlo per tarpininkus

Ne mažiau skundų dėl darbo rankų trūkumo – ir sodininkų stovykloje. Pasvalio rajono „Naradavos“ sodininkystės ūkio vadovas Aloyzas Grygalis neslepia – kaime nėra žmonių obuoliams skinti, tačiau lengvai įdarbinti kokių ukrainiečių, moldavų negali. „Tuo domėjausi, būtų galima įdarbintiper tarpininkus, bet tie tarpininkai prašo 500 eurų už darbuotoją. Kai reikia įdarbinti sezonui keliems mėnesiams, tai jau nelogiška suma“, – teigė jis.

Aloyzas Grygalis

Bendrovės vadovas įsitikinęs, kad darbininkų stygius vis labiau atsiliepia žemės ūkio gamybos struktūrai. „Lietuva tapo grūdininkų kraštu. Grūdų augintojams nereikia daug darbuotojų, jų ūkiuose yra daug mechanizacijos ir automatizacijos. O sodininkams, daržininkams, gyvulių augintojams reikia daugiau žmonių. Kaime likę tik „pašalpiniai“, kurie nenori dirbti, dieną ateina, penkias nesirodo. Iš kur paimti darbuotojų?Jeigu mūsiškiai išvažiuoja kitur, tegu ir pas mus leidžia dirbtikitiems“, – samprotavo A.Grygalis.

Pavydi lenkams

Sodininkai su pavydu žiūri į kolegas lenkus, kuriems sąlygos dirbti yra visokeriopai palankesnės, darbo jėgos atžvilgiu – taip pat.

„Lenkijoje yra apie 4,5 mln. dirbančių ukrainiečių. Lankomės šioje šalyje ir žinome, kokia ten situacija. Štai vienoje įmonėje pievagrybius skina 600 žmonių, iš kurių – 400 ukrainiečių. Jie bei baltarusiai dirba ir soduose. Pavyzdžiui, į vieną vietovę atvažiuoja apie 100 tūkstančių sezoninių skynėjų.Ir estai seniai vežasi ukrainiečius, moldavus. Jiems nėra problemų dėl darbo jėgos, o pas mus bėda“, – konstatavo „Naradavos“ vadovas.

A.Grygalis atmetė priekaištus, esą svetimšaliai darbuotojai reikalingi norint sutaupyti. „Nieko čia nesutaupysi. Visiems reikia mokėti. Mums trūksta stiprių darbininkų, žemėsūkyje darbai sunkūs, reikia sveikatos ir jėgos. Juk ir mūsiškius emigrantus tik tokius įdarbina. Jeigu nespėji ar fiziškai nebepajėgi, važiuok namo“, – sakė jis.

Leidimų dirbti daugėja

Užimtumo tarnyba 2019 metais išdavė leidimus atvykti ir dirbti Lietuvoje 9061 užsieniečiui (trečiųjų šalių piliečiui). Pernai buvo išduoti 4997 leidimai užsieniečiams dirbti mūsų šalyje.

723 leidimai išduoti dirbti sezoniniams darbams, 697 leidimai – komandiruotiems darbuotojams.

2535 sprendimai priimti dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams,109 sprendimai – dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties mūsų darbo rinkos poreikiams.

2019 metais leidimų ir sprendimų išduota1,7 karto daugiau nei 2018 metais.Pernai daugiausia jų buvo išduota virėjams – 1161, maisto pusgaminių ruošėjams – 303, restoranų virėjams – 185 ir kt. Iš pernai išduotų visų leidimų 5 proc. teko žemės ūkio sektoriui.

Užimtumo tarnyba primena, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu į Lietuvąatvykstadirbti ir jo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Į sąrašą patenkančių profesijų atstovams viza ar leidimas gyventi išduodamas paprastesne tvarka.

Įsiklauso į investuotojus

Kaip gi sudaromas trūkstamų profesijų sąrašas? Užimtumo tarnyba „Valstiečių laikraščiui“ paaiškino, kad išnagrinėjus kiekvienos profesijos situaciją darbo rinkojebuvo parengtas šalyje trūkstamų profesijų sąrašo projektas.

Kiekviena  profesija turėjo atitikti šiuos kriterijus:

• registruota profesijos darbo jėgos paklausa (laisvos darbo vietos) pramonės ir statybos sektoriuose per metus viršijo darbo pasiūlą (darbo ieškantys asmenys) ne mažiau kaip 2 kartus, paslaugų sektoriuje – ne mažiau kaip 5 kartus;
• profesija įsidarbinimo galimybių barometre priskirta didelių įsidarbinimo galimybių profesijų grupei;
• darbdaviai ar darbdavių asocijuotos struktūros pateikė motyvuotą bei pagrįstą informaciją Užimtumo tarnybai apie prognozuojamą profesijos paklausos augimą per artimiausią pusmetį arba gauta informacija iš savivaldybių, užsienio investicijų plėtros agentūros apie investicijas bei naujų darbo vietų kūrimą ir Užimtumo tarnyboje registruota atitinkamų profesijų darbo jėgos pasiūla bus nepakankama.

Trūkstamų profesijų sąrašas pristatomas Trišalei tarybai prie Užimtumo tarnybos, kuriai priklauso darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovai. Jie taip pat teikia savo siūlymus.

Sąrašo projektas prieš tvirtinimą 5 darbo dienas buvo viešinamas Užimtumo tarnybos interneto svetainėje.2019 m. gruodžio 31 d. Užimtumo tarnyba patvirtino šį sąrašą 2020-ųjų pirmajam pusmečiui.

Inga Ruginienė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė

Įdomitendencija: bedarbystė šalyje nemažėja, tai reiškia, kad turime nemažai laisvų darbuotojų, tačiau kasmet įdarbiname vis daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių. Čia reikėtų prisiminti istoriją, kaip atsirado kvotos darbuotojams iš trečiųjų šalių. Buvo kalbama, kad atsirado didelis tam tikrų specialybių darbuotojų trūkumas. Buvo kalbėta apie aukštą kvalifikacijąbei specifines žinias ir argumentuota, kad tokie mūsų specialistai emigravo, o naujų švietimo sistema dar neparuošė.

Tai buvo laikina priemonė, ir jai buvo pritarta. Tačiau ši idėja išsigimė, darbdaviai pajuto pigios darbo jėgos skonį ir pradėjo įsivežinėti netik specialiųjų gebėjimų darbuotojus, bet ir nekvalifikuotą darbo jėgą. Svetimšaliai dažniausiai neužduoda bereikalingų klausimų,  sutinka dirbti prastesnėmis sąlygomis už minimalų atlyginimą. Verslui tai patrauklu.

Įdomiausia tai, kad profesijos minėtame sąraše nesikeičia. Svetimšalių statybininkų, vairuotojų ir kitų vis daugėja, nors tokie darbuotojai galėtų būti paruošti vietoje. Niekas nesirūpina, kad tas darbo vietasgautųmūsųžmonės. Kiek buvo pasipiktinimų, kai atsirado reikalavimas darbo skelbimuose rašyti atlyginimą. Tai rodo, kad galima susitartikitaip. Yra įvairių žaidimų dėl įdarbinimo, kurių tikslas – darbdaviams parankesnėmis sąlygomis įdarbinti svetimšalius.

Trūkstamų profesijų sąrašas nėra derinamas su profesinėmis sąjungomis, tai – Užimtumo tarnybos sprendimas. Problema ta, kad nėra susikalbėjimo tarp atsakingų institucijų, visi dirba atskirai. Oficialiai matome tik apie 30 proc. įregistruotų svetimšalių darbuotojų, o apie 70 proc. kažkur „plaukioja“. Gali būti, kad tai darbuotojai, atvykę per Lenkijos įdarbinimo agentūras. Tokia tendencija baugina.

Migracijos statistika

Migracijos departamentas informuoja, kad 2020 m. sausio 1-ąją Lietuvoje gyveno 78 081 užsienietis, kas sudaro 2,79 proc. bendro šalies gyventojų skaičiaus. Palyginti su praėjusių metų sausio 1-osios duomenimis (58 021), šių metų pradžioje fiksuotas 34,6 proc. didesnis Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius.

Didžiąją užsieniečių dalį sudarė trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, mažąją – 9 897 – ES valstybių narių piliečiai. Lietuvos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES 2020 m. sausio 1 d. turėjo 18 252 užsieniečiai, leidimą gyventilaikinai – 49 932. Nuolatinio gyventojo statusą įgijusių užsieniečių per metus padaugėjo per šimtą, o turinčiųjų laikiną leidimą gyventi – daugiau kaip 16 tūkstančių.