Žemdirbiai tapo dangaus ir žemiškų taisyklių įkaitais. Pagal oficialius kriterijus, keliolikoje rajonų miškų gaisringumas pasiekė aukščiausią klasę, miškuose – didelė sausra, dar labiau išdžiūvę pasėliai ir ganyklos, tačiau duomenys to nerodo. Dėl tokios kuriozinės situacijos meteorologai tik skėsčioja rankomis – nėra efektyvios metodikos sausrai įvertinti. Gamtos skriaudžiami ūkininkai prašo, kad valdininkai jų nenubaustų dar kartą – už prisiimtų įsipareigojimų neįgyvendinimą.

Negali įvertinti sausros

Ne viename krašte žemdirbiai apimti panikos – nepalankūs orai niekais verčia jų triūsą. Trečius metus iš eilės rimtų išbandymų sulaukę ūkininkai net susitelkė maldai už ūkininkavimui palankesnes gamtos sąlygas. Kol kas jų balsas dangaus nepasiekė – gero lietaus daug kur nenumatoma. Gal jį išgirs bent Briuselis ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), kurios prašoma nereikalauti to, ko šiemet ūkininkai dėl gamtos sąlygų įgyvendinti negalės?

Dėl sausros karštos emocijos liejosi Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK). „Yra žemdirbių laukuose sausra ar jos nėra?“ – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHT) atstovą provokavo šio parlamentinio komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.

Andriejus Stančikas

LHT Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjui Donatui Valiukui teko paneigti tai, kas žemdirbiams akivaizdu, ir pripažinti, kad pagal oficialius kriterijus, kuriais ši tarnyba disponuoja, sausros dirbamuose laukuose dar nėra.

„Miškuose sausra, o laukuose jos nėra?! Tai kurioziška situacija“, – sušurmuliavo į KRK posėdį pakviesti žemdirbių organizacijų atstovai.

LHT atstovui teko teisintis, kad tarnyba atlieka matavimus ir skaičiavimus pagal patvirtintą hidroterminį koeficientą, kurį siūlyta keisti jau anksčiau. „Sausra miškuose skaičiuojama kitaip – pagal šį koeficientą beveik trečdalyje miškų jau yra sausra. Reikia naujo kriterijaus dėl sausros nustatymo žemės ūkyje. Jo negali išsigalvoti šiaip sau, reikalingas mokslinis pagrindimas ir tyrimai, o tam reikia lėšų. Šį projektą jau inicijuoja Žemės ūkio ministerija ir, manau, kitais metais jis jau bus taikomas“, – politikams aiškino ir žemdirbių atstovus guodė D.Valiukas.

Jis pridūrė, kad pernai buvo atlikti tyrimai dėl ilgo lietingo periodo įvertinimo metodikos, kurią bus galima taikyti artimoje ateityje. D.Valiukas taip pat aiškino, kad yra sprendžiamas ir

meteorologinių stotelių tinklo plėtros klausimas. Šiems tikslams norima panaudoti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos stotelės.

Bijo sankcijų

Patikinimai, kad kitąmet greičiausiai jau bus galima oficialiai pripažinti sausrą, jeigu, neduokdie, ji vėl pasikartotų, ūkininkų tikrai neguodžia, o tik kelia pasipiktinimą. Daug kas neatsigavo po pastarųjų metų negandų, tad šiųmetinės netektys gali paaštrinti problemas.

Ūkininkų organizacijos pirmiausia prašo ŽŪM, kad nebūtų taikomos sankcijos, jeigu nebus įgyvendinti prisiimti įsipareigojimai. „Druskininkuose, Varėnos kraštuose pustomas smėlis, anksčiau kalbėjome apie sausrą, o po šalnų situacija tapo dar sudėtingesnė. Rugiai nušalo, tuo stebisi net mokslininkai, vasarojus gelsta, žolė – vos centimetro dydžio. Gegužės vidurys, o nėr kur ganyti gyvulių. Privalome rasti būdų, kad tokia situacija būtų įvertinta“, – primygtinai ragino Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė.

Žemdirbiai susirūpinę, kad negalės įgyvendinti jiems keliamų reikalavimų dėl ekologinio ūkininkavimo, pasėlių deklaravimo, aplinkosaugos, todėl gali pasipilti sankcijos. „Prasideda pasėlių deklaravimas, o vasarojus vienur išdygęs, kitur – ne, bus nepakankamas tankumas. Jei prasidės lietūs, pasipils piktžolės. Ekologiniams ūkiams privalu parduoti tam tikrą produkcijos kiekį. Ūkiai turi įsipareigojimų ir dėl projektų įgyvendinimo. Jie prašo peržiūrėti tuos reikalavimus, kad nesulauktų sankcijų ir nebūtų nubausti dukart – dangaus ir valdžios“, – ūkininkų nuogąstavimus dėstė KRK narys Juozas Baublys.

Ruošia raštus Briuseliui

Žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas ramina žemdirbius, kad ŽŪM jau ruošia raštus Europos Komisijai, kad nebūtų taikomos sankcijos, jeigu nebus pasiekti įsipareigoti rodikliai.

V. Griciūnas

„Prašome leisti pūdyme, deklaruotame ekologiškai svarbia vietove, šienauti ir ruošti pašarus, sušvelninti pasėlių įvairinimo ir kitus reikalavimus, išmokėti tiesioginių išmokų ir Kaimo plėtros programos plotinių priemonių avansus iki 85 proc. ir kt. Mes suprantame ir pripažįstame, kad yra sausra, bet yra ir meteorologija, kuri turi tai patvirtinti. Pritariame, kad ta metodika turi būti pakeista, nes matome klimato pokyčius, kurie žemės ūkiui turi tikrai didelės įtakos“, – teigė žemės ūkio viceministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad žemdirbiai turi ir patys galvoti, kaip suvaldyti didėjančias rizikas dėl gamtos pokyčių, išnaudoti esamus instrumentus ir aktyviau palaikyti siūlomus naujus.

„Ūkininkai turėtų apdrausti pasėlius, be to, yra kuriamas rizikos valdymo fondas. Taip pat reikia galvoti apie modernią melioracijos sistemą, kurį ir sausintų, ir sulaikytų drėgmę. Reikia išmokti dirbti kartu ir nepriekaištauti valstybei, kad kažko nepadarė“, – kvietė V.Griciūnas.

Jis pridūrė, kad dabar yra iki 70 proc. padidintas draudimo įmokų kompensavimas ir priminė, kad kitais metais draudikai draus ir nuo sausros. Ūkininkai turi daug argumentų, kodėl jie pasėlių nedraudžia nuo sausros. Be to, dabar, kai pasėliai džiūsta, kitiems metams numatytos rizikos valdymo priemonės – menka paguoda. Žemdirbiams reikia išgyventi šiemet. Tačiau visi sutinka, kad gamtos pokyčiai gali būti ilgalaikiai.

Žemės ūkio viceministras taip pat užsiminė, kad savivaldybių žemės ūkio skyriams nurodyta registruoti ir kaupti informaciją apie situaciją rajonuose ne tik dėl šalnų, bet ir dėl sausros. Ar iš šio darbo bus naudos, jeigu nėra sausrą patvirtinančių hidrometeorologinių duomenų, – klausimas atviras.

Prireiks ir finansinės paramos

Į mūsų žemdirbių prašymus EK turėtų sureaguoti teigiamai, nes dėl gamtos stichijų padarinių kenčia ir kitų ES šalių ūkininkai. Tačiau vien įsipareigojimų naštos palengvinimo gali nepakakti. Pastaraisiais metais vis daugiau ūkių spaudžia finansiniai įsipareigojimai.

Mūsų ūkininkų organizacijų atstovai primena, kad kitos šalys pernai dosniau parėmė savo žemdirbius, nukentėjusius nuo sausros. Pavyzdžiui, Vokietija jiems skyrė apie 700 mln. eurų, Lenkija – apie 400 mln. eurų kompensacijų.

Žemės ūkio viceministras pastebėjo, kad žemdirbių minėtų valstybių skirtos sumos pagal šių šalių dydį nėra jau tokios įspūdingos. „Vokiečių išmokėta suma – tai mažiau nei 1 proc. to, ko reikėjo jų ūkininkams. Tų šalių mastu tai labai menkos sumos“, – sakė V.Griciūnas.

ŽŪM skelbia, kad išmokės 8,5 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams, nukentėjusiems nuo praėjusių metų sausros. Šios lėšos bus paimtos iš karvių ir bulių laikytojams numatytos paramos. Pasak žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio, tai yra lėšų perskirstymas, galvijų laikytojai be paramos neliks.

Valstybė turi padėti

Jonas Venslovas, Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos Rokiškio skyriaus vadovas

Hidrometeorologijos tarnybos taikomi kriterijai sausrai nustatyti jau nebetinkami, reikia naujų. Ir mokslininkų patarimai žemdirbiams, kaip ūkininkauti, kad pasėliai lengviau perneštų sausrą, – nieko verti. Aiškina, kad reikia prisėti tarpinių augalų ir kt. Teoriškai jie gali pakalbėti, bet geriau būtų, kad atvažiuotų į mūsų ūkius, tada pamatytų kitokią realybę.

Visi labai skundžiasi, kad stinga finansų tyrimams ir kt. Manau, kad pirmiausia turi būti noras kažką padaryti. Miškuose sausringumas aukščiausios klasės, o laukuose, sako, sausros nėra. Tai tikrų tikriausia nesąmonė. Juk laukai išdžiūsta greičiau.

Ar nuo sausros kenčiantys žemdirbiai tikisi finansinės paramos? Mes gi šios valstybės piliečiai, mokesčių mokėtojai. Jeigu ir šie metai bus visai prasti, gal dalis ūkininkų neišgyvens ir negalės mokėti mokesčių. Tokiais atvejais valstybė turi galvoti, kaip padėti savo gyventojams. Aišku, nelaukiame kažko ypatingo, bet pagalba reikalinga.

Daug įsipareigojimų

Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas

Dabar gal paprasčiau chemizuotiems ūkiams ir tiems, kurie nedalyvauja Kaimo plėtros programos priemonėse ir neįgyvendina projektų. Ekologiniams ūkiams daug įvairių įsipareigojimų: dėl derliaus kiekio, piktžolėtumo, dobilų auginimo ir kt. Pats du kartus atsėjau dobilus ir matau, kad jie nedygsta. Gamta nubaudė, baiminamės, kad ŽŪM dar kartą nenubaustų.

Jeigu Nacionalinė mokėjimo agentūra ir „Ekoagros“ pritaikytų sankcijas už nepasiektus rodiklius dėl nepalankių gamtos sąlygų, manome, kad tai būtų neteisinga.

Neteisinga ir tai, kad oficialiai neskelbiama sausra žemdirbių laukuose. Aišku, hidrometeorologijos specialistams sudėtinga dirbti. Štai Ukmergės rajone yra tik viena hidrometeorologijos stotelė, jinai – mieste, tad kaip įvertinti sąlygas rajono teritorijoje?

Dabartinę sausrą reikėtų įvertinti plačiau. Pernykštis ruduo buvo sausas, žiemą nebuvo daug sniego, pavasarį viskas greitai išdžiūvo, taigi drėgmės labai stinga. Be to, smogė šalčiai, temperatūrų svyravimai.