Dėl paskelbto karantino atsiradus tam tikrų spragų tiekimo grandinėse, kai kurie ūkininkai ėmė abejoti, ar pavyks gerai pasiruošti pavasario sėjai, tinkamai atlikti žieminių pasėlių priežiūros ir kitus lauko darbus. Tiesa, ne visi žemdirbiai nusiteikę pesimistiškai: yra tvirtinančių, kad kiekvienais metais ruošiasi tarsi karo padėčiai, nelaukdami, kol tokia bus paskelbta.

Vieni abejoja, kiti ramina

Kai kurių Žemaitijos seniūnijų vadovai nevienareikšmiškai vertina susiklosčiusią situaciją šalyje ir nuo to nemažai priklausančią ūkininkų padėtį. Antai Skuodo r. Barstyčių seniūnas Gintautas Čičirka sako manantis, kad pandemija ir dėl to paskelbtas karantinas turės įtakos ūkininkų pavasario darbams. „Manau, kad tai turės įtakos tiems, kurie nėra, pavyzdžiui, nusipirkę trąšų, ir įneš tam tikrų korekcijų į pieno pardavimo procesą. Ūkininkams reikia susiremontuoti techniką, nusipirkti detalių. Jei karantinas tęsis iki to meto, kai reikės eiti į laukus, tręšti pasėlius ir ganyklas, tada bus dar daugiau problemų. Juk bus pats darbymetis, o žmonių ir prekių judėjimas bus suvaržytas. Nors mes esame labiau gyvulininkystės kraštas, tačiau ir laukuose, ir fermose darbai vis vien turi vyk-ti“, – samprotavo G. Čičirka.

Tos pačios savivaldybės Notėnų seniūnas Arvydas Mačiukas „Ūkininko patarėjui“ sakė manantis, kad šiuolaikinės technologijos leidžia ūkininkams išsisukti iš susidariusios padėties.

„Nemanau, kad tai turės kokios nors įtakos ūkininkams apsirūpinant trąšomis, detalėmis ar sėklomis. Yra internetas, visko galima užsisakyti, dabar juk patys nevažiuoja, užsakymai pristatomi į vietą. Nemanau, kad ta tvarka keisis karantino sąlygomis. Aišku, problemų gali kilti smulkiajam ūkininkui, kuriam tik kokio maišiuko trąšų tereikia ir jis pats visada į parduotuvę jų važiuodavo. Tačiau tikiuosi, kad stambesnis kaimynystėje dirbantis ūkininkas pagelbės“, – vylėsi Notėnų seniūnas.

Kilsiančių problemų įžiūrėjo ir kiti su kaimo gyvenimu susiję valdžios atstovai. Sėklų, trąšų įsigijimas, technikos remontas, atsarginių detalių tiekimas – tai problemos, galinčios sukurti ūkininkams nenumatytų kliūčių jų pavasario darbuose.

Tačiau yra ir kitaip vertinančių susiklosčiusią padėtį.

Pasiruošta rudenį

Plungės r. veikiančios „Žlibinų“ žemės ūkio bendrovės vadovas Romutis Mažrimas ŪP sakė, kad karantinas į darbus įnešė tam tikrų korekcijų, tačiau prie visko galima prisitaikyti, o pagrindiniai pasiruošimo darbai atlikti dar rudenį.

„Kol kas jokie darbai nėra nutrūkę, viskas vyksta įprastu tempu. Judėjimas vidaus rinkoje nėra apribotas, todėl dirbame normaliu režimu, tik sumažintomis grupėmis. Pašalinių darbų, kurių šiuo momentu galime išvengti, dabar neatliekame, o pagrindiniai, kaip antai sėklų krovimas, vyksta įprastai. Vaikštome 6 metrai vienas nuo kito, po tris žmones grupėje“, – šiandieninę situaciją bendrovėje apibūdino R. Mažrimas.

„Žlibinų“ bendrovė specializuojasi grūdų sėklininkystės srityje. Paklaustas, kaip vertina artėjančius pavasario darbus laukuose, R. Mažrimas patikino, kad viskas jų bendrovėje vyksta įprastai, kaip ir kiekvieną pavasarį. „Viskuo šimtu procentų buvome apsirūpinę iki karantino – tokie darbai atlikti dar lapkritį. Taigi jokie tiekimo reikalai dabar mums neaktualūs. Šiuo metu nieko netrūksta, tačiau jei prireiktų detalių technikai, tas procesas organizuojamas taip, kad siuntas pristato kurjeriai. Gyvenimas negali sustoti, būtų katastrofa, jei viskas užsidarytų, dėl kokių nors detalių ar kitų priežasčių liktų neapsėtos ir ūkininkų, ir bendrovių dirvos. Mūsų technika paruošta dar rudenį, ją taip paruošiame visada, niekada neatidedame pavasariui. Kaip mėgstu sakyti, bet kokiu momentu technika turi būti karinėje parengtyje. Ji negali stovėti sugedusi, parvažiavusią iš laukų ją reikia iškart paruošti taip, kad visu pajėgumu galėtų dirbti toliau“, – svarbų bendrovės principą išdėstė R. Mažrimas.

Pavasarį – dešimtadalis sėjos

Pavasarinė sėja bendrovei, atrodo, nebus svarbus išbandy-mas – tikisi ją atlikti per dieną dvi. „Pavasarinė sėja užtruks vieną dieną, daugiausia dvi, ir tai dirbant puse pajėgumų – viena sėjamąja. Vasarinėmis kultūromis esame numatę apsėti kiek per šimtą hektarų, o žieminių pasėta 800 ha. Mums priimtinesnės žieminės kultūros, jų derliai didesni, jos mažiau bijo sausrų. Ir pernai daug kas skundėsi, kad vasara sausa, o mums tai buvo antri rekordiniai metai po 2017 m. Tais metais taip pat daug kas skundėsi, tačiau mums jie buvo fantastiški. Pernykštis javų derlingumas siekė 7 t/ha, jei skaičiuosime vien žieminius – dar daugiau. Žieminių rapsų derlingumas siekė beveik 4 t/ha“, – žieminių kultūrų privalumus įvardijo „Žlibinų“ vadovas.

R. Mažrimas pripažįsta, kad neužtenka vien užauginti gerą derlių – jį reikia dar ir sėkmingai parduoti. O tai neretai esanti tikra loterija. „Pernykštį derlių pardavėme geromis kainomis. Dabar jos, aišku, yra kritusios, o tai nepalanku tiems, kas laiku nepardavė. Mums galbūt pasisekė toje pardavimo loterijoje. Kadangi kainos keičiasi kas penkiolika minučių, grafikus reikia sekti kaip akcijų biržoje. Tam reikalinga kantrybė, tačiau ir sėkmė turi neaplenkti. Gerai, kad yra visagalis internetas, kuriame gali pasižiūrėti 2–5 metų kainas, matyti jų tendencijas. Niekada nereikia siekti maksimumo, tačiau optimalų, sau naudingą variantą galima rasti“, – patirtimi dalijosi R. Mažrimas.

Paklaustas, ar karantinas vis dėlto turės kokios nors įtakos ir bendrovei, ir jos žmonėms, R. Maž­rimas į susidariusią situaciją pažiūrėjo filosofiškai. „Visada per ekstremalius įvykius tam tikrų pokyčių atsiranda. Kai taip nutinka, žmonės stengiasi ieškoti išeičių ir jas paprastai randa, visi mes išmokstame saugiau ir geriau orientuotis. Aišku, nekalbame apie tuos atvejus, kurie baigiasi nelaimingai. Atmetus skaudžias pasekmes, tokie įvykiai padeda visuomenei mobilizuotis, viską sustato į vietas. O padėties be išeities nebūna“, – savo nuomonę išdėstė žemės ūkio bendrovės vadovas R. Mažrimas.

Juozas SKRIPKAUSKAS