Uogininkyste ir sodininkyste užsiimantis Dainius Vaškelevičius savo tėviškėje Želkūnų kaime (Prienų r.) norėjo išplėsti ūkį, tačiau jo norus ribojo žemės stygius. Gerai apsvarstęs jaunas vyras nutarė įkurti triušių fermą. Gavęs paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, jis sukūrė darbo vietą ne tik sau – ateityje čia dirbs dar du žmonės.

Jaučiasi tvirtesnis

Prienų rajono jaunojo ūkininko manymu, į kaimą atkeliaujanti Europos Sąjungos parama – labai geras dalykas, nes skatina žmones rizikuoti ir kurti darbo vietas.

„Taip yra ir mano atveju. Gavau paramą, kartu prisiėmiau įsipareigojimus penkeriems metams, tačiau jau turiu finansiškai užtikrintą pradžią, yra noras daryti, užsiimti pasirinkta veikla. Esi skatinamas kurti verslą, gauti pajamas, kurti darbo vietas. Tai labai sveikintina ir tikrai skatina jaunus žmones prašyti tokios paramos ir ją gauti. Reikia paskubėti, juk neaišku, kaip bus po 2020 metų“, – apčiuopiamus ir akivaizdžiai pajustus ES paramos privalumus vardijo D.Vaškelevičius.

2017 metais kaip jaunasis ūkininkas Dainius gavo ES paramą – 18,5 tūkst. eurų – pagal 2014–2020 metų KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ir nuo tų pačių metų rudens pradėjo auginti triušius. Per šį laiką triušininkystė jo nenuvylė, atvirkščiai – jis džiaugiasi jau įgijęs patirties.

„Kol kas viskas gerai sekasi. Visus įsipareigojimus vykdau laiku, be klaidų, o galutinis rezultatas paaiškės, kai bus susumuoti rezultatai“, – sėkme tiki jaunasis ūkininkas iš Prienų rajono.

Plės ūkį

Jaunas vyras triušininkystės verslą pradėjo nuo 40 triušių motininės bandos. Jis įsipareigojo ją kartu su prieaugliu per penkerius metus padidinti iki 1 200 triušių.

Ūkio šeimininkas neslėpė, kad tai jam yra nemenkas uždavinys, nes iki tol pats savarankiškai nebuvo auginęs šių kailinių žvėrelių. Kaip pats sako, teko viską pradėti nuo nulio – su triušiukais susipažinti, susidraugauti, su jais susigyventi. Pamena, kai buvo vaikas, jo tėvai augino triušių, jam patikdavo su jais žaisti. Bet kai pačiam teko imtis jų auginimo, suprato, kad mylėti gyvūnus neužtenka, reikia dar ir daug žinių.

Dabar, pradėjęs antruosius verslo metus, pagal pasirengtą projektą Dainius augina keturių veislių mėsinius triušius – Naujosios Zelandijos baltuosius, Prancūzijos avinus, Kalifornijos ir Burgundijos. Stengiasi išlaikyti grynaveislius, o kurie neatitinka standartų, augina mėsai.

Atitiko norus ir galimybes

Anksčiau D.Vaškelevičius dirbo vadovu prekyboje, kurį laiką buvo įsidarbinęs apsaugos srityje, užsiėmė apželdinimo darbais. Pastarojo užsiėmimo neatsisakė iki šiol, nes jam ši sritis įdomi. Nors turėjo įvairios darbo patirties, norėjo turėti savo verslą, nebūti tik samdomu darbuotoju, todėl sugalvojo ūkininkauti.

Dainių labiausiai traukia sodininkystė. Tėviškėje jis yra įveisęs daugiau kaip 1 hektaro avietyną, vaismedžių ir vaiskrūmių sodą. Iš pradžių buvo kilusi mintis užsiimti uogininkystės plėtra, tačiau paskaičiavo, kad tai ne jo jėgoms, nes tam tėviškėje per mažai turi žemės, o pirkti jos nenumatęs. Taigi, norėdamas šiai krypčiai gauti paramą, sumanymo tikriausiai neįgyvendins, neišplės nei tiek avietynų, nei sodų, kiek reikalaujama gaunant paramą. Pasidomėjęs, suprato, kad jam labai tinka triušininkystė. Buvo priimtina ir tai, kad tai maži, ramūs gyvūnai, be to, sodyboje jau yra tvartas, todėl ilgai neatidėliodamas parengė projektą.

Pagalvojo apie viską

Rengdamas verslo planą paramai gauti, Dainius pirmiausia pagalvojo apie sodybos infrastruktūrą. Jis paskaičiavo, kad dideliam kiekiui triušių per metus reikės daug vandens, todėl nusprendė įsirengti vandens gręžinį, kad nereikėtų vėliau dar kartą į jį investuoti arba nuolat papildomai mokėti už vandenį. Suprato, kad reikia įsirengti ir tvorą, kad plėšrūs gyvūnai neprieitų prie triušiukų ir būtų jiems saugiau. Paramos dėka ūkininkas pašarams ruošti, šienui vežti įsigijo naują traktorių. ES lėšomis įsigijo ir pirmuosius veislinius triušius.

Jaunojo ūkininko skaičiavimais, reikėjo nemažai investuoti į triušių ūkį: turėjo įsigyti triušiams šėryklas, girdyklas, narvelius, teko suremontuoti seną tvartą ir jį pritaikyti triušiams auginti. Šių metų sausio 1 dieną Dainiaus ūkyje jau gyveno 186 triušiai. Iki šių metų pabaigos triušių bandą jis turi padidinti iki 500 triušių. Didėjant gyvūnų, reikės vis daugiau jiems skirtos įrangos.

Be stogo virš galvos, triušiams dar reikalingas ir tinkamas pašaras. Ūkio savininkas planuoja įsigyti granuliavimo įrangą ir granuliuotus pašarus ruošti pats. Augins grūdines kultūras, ko trūks – nusipirks.

„Šiandien apie atsipirkimą dar negalima kalbėti. Dar vis reikia investuoti į ūkį“, – sakė jaunasis ūkininkas. Nors triušiukų auginimas atima nemažai laiko, Dainius tikina, kad randa laiko su kiekvienu gyvūnu pabendrauti, jį išglostyti, iššukuoti, apžiūrėti, kad pamatytų, kaip jis jaučiasi. Kiekvieną dieną gyvūnai laiku šeriami, girdomi. Reguliariai valomi jų gardai. Kad neužpultų ligos, reikia laiku juos paskiepyti. Pavasarį triušiams didžiausią pavojų kelia ligas pernešantys uodai.

„Aš pats iš kaimo, tad darbo nebijau, myliu gyvūnus. Nuostabu turėti savo veiklą, kažką sukurti savo. Pasiryžau, pradėjau ir darau. Kol kas nenusivyliau, tikiuosi, kad ir galutinis rezultatas bus geras“, – su entuziazmu balse vylėsi nišą kaime suradęs jaunasis ūkininkas.

Kviečia dalyvauti

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad paraiškos KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sričiai „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ bus priimamos nuo birželio 3 iki liepos 31 dienos. ES parama pagal KPP veiklos sritį „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ yra skiriama žemės ūkio produktų gamybai ir žemės ūkio produktams, pagamintiems (išaugintiems) valdoje, apdoroti (rūšiuoti, pakuoti ir t. t.), perdirbti ir tiekti į rinką.

ES parama jauniesiems ūkininkams pagal veiklos sritį „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ skiriama ne vyresniems kaip 40 metų amžiaus ūkininkams, kurie pirmą kartą įsikuria žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai, turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos (arba įsipareigoja juos įgyti per ateinančius 3 metus, bet ne vėliau kaip iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos) ir pateikia verslo planą.

Žemės ūkio valda ir ūkis turi būti registruoti jaunojo ūkininko vardu ne anksčiau kaip prieš dvejus metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos. Taip pat jaunasis ūkininkas negali būti pateikęs paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti.

ES parama jauniesiems ūkininkams gali būti skiriama, jei planuojamas įkurti ūkis, kurio potencialus ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis kaip 8 tūkst. Eur, bet ne didesnis kaip 70 tūkst. Eur (skaičiuojama pagal žemės ūkio ministro patvirtintus normatyvus), t. y. jaunojo ūkininko ūkio verslo plano pabaigoje turi būti suplanuotas ne mažesnio kaip 8 tūkst. ir ne didesnio kaip 70 tūkst. Eur ūkio įkūrimas. Vis dėlto, siekiant, kad projektas surinktų didesnius balus ir užsitikrintų didesnes galimybes gauti ES paramą, jaunasis ūkininkas turėtų pamąstyti apie planus įkurti didesnį nei 8 tūkst. Eur ūkį.

Valdos padalijimas

Valdos padalijimas – žemės ūkio valdos sudarymo būdas, kai jaunasis ūkininkas, pretenduojantis gauti paramą pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, iš artimo giminaičio (tėvo, mamos, senelio, senelės, brolio, sesers, sūnaus, dukros) žemės ūkio valdos išregistruotus žemės sklypus įsigyja nuosavybės teise, įregistruoja jų pagrindu vieną ar kelias valdas ir ten įsikuria. Jeigu keli pareiškėjai kuriasi valdose, kurios buvo padalytos iš vienos valdos, jiems bendrai negali būti skirta didesnė kaip 40 tūkst. Eur parama.

Parama neteikiama, jei besikuriančio jaunojo ūkininko valda sudaryta iš sklypų, kurie buvo sutuoktinio valdoje, ir šiems sklypams jau buvo skirta parama pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“; jei besikuriančio jaunojo ūkininko valda perregistruota iš jo sutuoktinio.

Paramos dydis

Didžiausia parama jaunajam ūkininkui – 40 tūkst. Eur, neatsižvelgiant į tai, kokios specializacijos ūkis yra kuriamas. Parama išmokama dviem etapais – pirmoji išmokos dalis sudaro 50 proc. prašomos ES paramos jaunajam ūkininkui sumos ir yra išmokama priėmus sprendimą skirti paramą. Antroji dalinė išmoka išmokama, kai sėkmingai įgyvendinamas jaunojo ūkininko įsikūrimo verslo planas. Parama gali sudaryti 100 proc. projekto išlaidų.

Parama skiriama ir išmoka mokama, jeigu verslo plane suplanuotos išlaidos yra būtinos verslo planui įgyvendinti ir numatytai veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama veikla.

Priemonė finansuojama Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Papildomi įsipareigojimai

Jaunojo ūkininko verslo planas turi būti pradėtas įgyvendinti per 9 mėn. nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo, o per 18 mėn. nuo sprendimo skirti paramą priėmimo jaunasis ūkininkas turi pateikti paraišką tiesioginėms išmokoms gauti.

Įkuriamo ūkio žemės ūkio naudmenų plotas paramos paraiškos pateikimo dieną ir jaunojo ūkininko verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu (ne ilgiau kaip 4 metai) bei kontrolės laikotarpiu (3 metai nuo paskutinio paramos išmokėjimo) turi priklausyti jaunajam ūkininkui nuosavybės teise arba turi būti kitaip užtikrinamas teisėtas naudojimasis (nuoma, panauda ir kt.).

Siekdamas gauti finansavimą pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, jaunasis ūkininkas įsipareigoja įvykus įvykiui, kurio metu buvo sugadintas ar sunaikintas paramos lėšomis įsigytas ar sukurtas turtas, atkurti turtą ne mažesne negu atkuriamąja verte ir ne mažesnių techninių parametrų.

Jaunieji ūkininkai, norintys gauti paramą pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, privalo tvarkyti ūkio buhalterinę apskaitą dvejybine apskaitos sistema, sudarydami balansą, pelno (nuostolių) ir pinigų srautų ataskaitas.