Žemės ūkio ministerija planuoja pakelti ūkininkų mestą pirštinę ir priimti iššūkį dėl dažnų priekaištų, kad valdininkai tik kontroliuoja ir baudžia. Greitu laiku ketinama sukurti mobiliąją konsultantų grupę, kurį žada lankytis ūkiuose ir padėti ūkininkams įveikti iškilusius sunkumus. Nauja idėja sutinkama nevienareikšmiškai – vieni sveikina ir kviečia į ūkius, tik laukia profesionalių patarėjų, kiti tai vadina žemės ūkio ministro pokštu.

Arčiau ūkininkų

Besilankant žemdirbių auditorijose ir dalyvaujant jų atstovų susitikimuose žemės ūkio ministrui Giedriui Surpliui kilo mintis suburti Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistų grupę, kuri padėtų sunkumų turintiems ūkininkams juos įveikti, priimti teisingus sprendimus ir efektyviau ūkininkauti.

Žemės ūkio ministras žada netrukus įteisinti mobiliąsias konsultavimo komandas ir sudaryti galimybes ūkininkams pasikviesti konsultantus į savo ūkius.

Panašu, kad žemės ūkio sektoriaus biurokratai sumanė pabandyti atsikratyti baudėjų įvaizdžio. Žemės ūkio ministerijos atstovai pripažįsta, kad žemdirbiai jau prazyzė ausis, jog prižiūrinčių ir kontroliuojančių įstaigų specialistai pirmiausia turi būti patarėjai, o ne baudėjai.

„Iš tikrųjų visos žemdirbių organizacijos priekaištauja, kad kabinetų valdininkai ne visada supranta, kas iš tikro vyksta ūkiuose. Taigi vienas iš mobiliosios konsultavimo grupės tikslų – priartėti prie ūkininkų, gyvai pamatyti, ką reiškia ūkininkauti. Taigi bus abipusė nauda – ir įvairių sričių valdininkams, ir žemdirbiams“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė žemės ūkio ministro patarėjas, mobiliosios konsultavimo grupės vadovas Jonas Pupius.

Patars už dyką

Žemdirbių konsultantų ir patarėjų Lietuvoje – nors vežimu vežk. Vieni per kitus siūlo, kaip ir ką sėti, kaip ir kiek tręšti, purkšti, kokias technologijas taikyti ir t. t. Žinoma, tie patarimai – ne už dyką. Kokias konsultacijas teiks ir ką patarinės Žemės ūkio ministerijos mobiliosios komandos?

Pasak J.Pupiaus, žemdirbiai dažnai kelia klausimus, kaip įgyvendinti vienokius ar kitokius reikalavimus, susijusius su europine parama, yra įvairių situacijų, kai ūkininkas nežino, kaip atitikti nustatytus reikalavimus ir nesuklysti, kaip suvaldyti įvairias rizikas, turi sunkumų dėl finansinių srautų suvaldymo ir pan.

„Pirmiausia padėsime ūkininkui išspręsti iškilusią konkrečią problemą. Kitas tikslas – patarti, kaip galima būtų efektyviau ūkininkauti, pavyzdžiui, ką naudingiau auginti, gaminti, gal ir perdirbti, o gal vienytis su kaimynu. Taip pat suteiksime informacijos apie paramos galimybes, kaip jomis pasinaudoti, kokie reikalavimai yra keliami, kaip juos išpildyti ir kt. Taigi padėsime rasti palankiausius sprendimus, kad ūkis būtų gyvybingas“, – aiškino žemės ūkio ministro patarėjas.

Jis pabrėžė, kad mobiliųjų konsultavimo komandų veikla būtų kaip kasdienis Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbas – atsakyti į ūkininko klausimus, tačiau tik kitokia forma – gyvai bendraujant jo ūkyje ir suteikiant dar daugiau konsultacijų.

„Čia privalumas tas, kad konsultacijas teiktų teisės aktų leidėjai, kurie geriausiai žino, ko jais yra reikalaujama, ir tie, kurie kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami. Tai būtų Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Nacionalinės žemės tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Augalininkystės tarnybos ir kitų įstaigų specialistai“, – aiškino mobiliosios konsultavimo grupės vadovas.

Svarbi kompetencija

Žemdirbiai nevienareikšmiškai sutinka naują Žemės ūkio ministerijos sumanymą. Biržų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Tadas Micikevičius neabejoja, kad profesionalios ir bešališkos konsultacijos praverstų dažnam ūkininkui. Jis konsultantams atvertų duris, tačiau keltų sąlygą – patarėjų kompetencija turėtų nekelti abejonių.

„Toks sumanymas gal ir būtų visai neblogas, tik labai svarbu, kad tie konsultantai susivoktų, ko reikia ūkininkui. Dabar tenka dažnai patirti, kad valdininkai nelabai ką išmano apie žemės ūkį. Ką tokie galėtų patarti?“ – pasitikėti kabinetiniais specialistais nelinkęs ūkininkas.

Anot jo, dėl valdininkų neišmanymo kenčia žemdirbiai. „Pavyzdžiui, žalinimo programoje yra tokių reikalavimų, kurie, agronomo akimis, yra nelogiški ir žalingi gamtai, tačiau juos privalu įgyvendinti“, – sakė agronomijos mokslus baigęs biržietis, auginantis ir deklaruojantis apie 160 hektarų javų.

Kelia juoką

Klaipėdos rajono ūkininkas Vidmantas Buivydas sakė apie naują Žemės ūkio ministerijos idėją dar nieko negirdėjęs. „Gegužės pradžioje pas mus lankėsi žemės ūkio ministras, bet apie tai neužsiminė. O gal aš praklausiau. Man toks sumanymas juokingas. Nesuprantu, kam reikia tokių mobiliųjų konsultavimo grupių. Manau, kad tai gali tik padidinti biurokratinį aparatą. To tikrai nereikia“, – ūkininkas buvo kategoriškas.

Jis siūlo Žemės ūkio ministerijai ir jos pavaldžios įstaigoms pirmiausia sumažinti biurokratinę naštą žemdirbiams ir būti atviresniems paprastiems kaimo gyventojams. „Kodėl tos tarnybos negali viso to, ką siūlo, dabar atlikti? Tegu valstybės tarnautojai kaip pridera atlieka savo darbą, ir nereikės jokių mobiliųjų grupių. Apmaudu, kad dabar visos tarnybos nuo žmonių atsitvėrusios automatiniais atsakikliais. Paskambinus niekas gyvai nepakalbės ir nepaaiškins, pirmiausia reikia kalbėtis su automatais, tai nenormalu“, – piktinosi Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos vadovas.

Lėšų ir laiko švaistymas

Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas

Tokia idėja man kelia juoką. Iš tikrųjų mūsų šalies žemdirbiams stinga informacijos ir konsultacijų. Pasak mokslininkų, Lietuvoje tik 8 proc. ūkių subjektų gauna reikalingą ir tinkamą informaciją. Taigi poreikis yra, bet siūlomos mobiliosios konsultavimo grupės nieko neišgelbės, tai, manau, bus tik pasivažinėjimas po Lietuvą. Gal dar naujų automobilių įsigis ir naujų darbo vietų sukurs. Taigi tai gali būti tik lėšų ir laiko švaistymas. Gaila, kad nebuvo pasitarta su socialiniais partneriais.

Mes siūlome sukurti rimtą kaimo informavimo ir konsultavimo tinklą. Tokio pas mus nėra. Esama konsultavimo tarnyba profesionalias paslaugas dažniausiai teikia tik stambiesiems ūkininkams. O ką daryti kitiems? Reikėtų ne mobiliosios, o nuolatinės konsultavimo struktūros, prieinamos daugumai ūkininkų. Mes siūlėme, kad tam galėtų tarnauti rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistai.

Dabar yra patrauklių Kaimo plėtros programos priemonių – bendradarbiavimo, trumpųjų maisto tiekimo grandinių ir kt. Taigi šeimos ūkiai kažkiek prasimušė, bet bėda ta, kad žmonės jose nedalyvauja, nes jiems stinga informacijos, programos priemonių administravimo tvarka labai griežta, ūkininkai turi daug klausimų, į kuriuos negauna atsakymų.

Reikia pakeisti požiūrį

Vytautas Buivydas, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas

Daug metų keliama problema, kad nedideliems ūkiams neprieinamos konsultacijos. Žinome, kad europinės paramos sklaida nedidelė – tik apie 10 proc.  ūkininkų dalyvauja projektuose. Kitiems pristinga informacijos ir patarimų. Ūkininkams konsultacijų reikia ne tik dėl dalyvavimo projektuose ir europinės paramos galimybių, bet ir dėl žemės ūkio produkcijos gamybos, gyvulių priežiūros ir kontrolės, tręšimo planų, buhalterinės apskaitos ir kt.

Tad Žemės ūkio ministerijos siūloma idėja – padėti smulkiesiems ūkiams patarimais ir konsultacijomis – yra sveikintina, gerai būtų, kad ji duotų gerų rezultatų. Galbūt daugiau potencialių ūkininkų bus paskatinti dalyvauti programose, pasinaudoti paramos lėšomis ir efektyvinti savo veiklą. Dažnai girdime, kad dabar veikianti konsultavimo tarnyba labiau prieinama stambiesiems ūkiams, tad reikia pasirūpinti, kad ir nedideli ūkiai neliktų nuošalyje.

Dar labai svarbu pakeisti požiūrį į ūkininkus. Dabar dažnai priekaištaujama, kad jie važinėja naujais džipais ir gauna daug paramos, o tikrintojai važiuoja į ūkius bausti. Iš tikrųjų daug ūkininkų džipų neperka, jie negauna didelių pelnų ir vargsta ūkiuose. Kontrolieriai neturėtų būti baudėjai, jie turėtų tapti pirmiausia patarėjais. Juk laiku patarus, nereikėtų bausti ir taikyti sankcijų. Pritaikius sankcijas už neišpildytus reikalavimus tiesioginėms išmokoms gauti, netenkama europinių pinigų – lėšos grįžta į Europos Sąjungos biudžetą. Tad dviprasmiška, kai Briuselyje reikalaujame didesnių išmokų ir patys jas atimame iš ūkininkų. Jau ir Europos Komisija rekomenduoja, kad žemdirbiams būtina suteikti daugiau galimybių pasitaisyti ir nereikia skubėti jų iškart bausti.