Uždarydama sinagogą ir keldama ultimatumus dėl Kazio Škirpos bei generolo Jono Noreikos atminimo Lietuvo žydų bendruomenės (LŽB) vadovybė peržengė visas ribas ir pakenkė valstybei tarptautiniu mastu, mano žydų tautybės žurnalistas, Stasio Lozoraičio premijos laureatas Vitalijus Karakorskis.

Kaip vertinate pastarojo meto įvykius, kuomet buvo uždaryta Vilniaus sinagoga ir LŽB patalpos? Apie tai dabar ošia ne tik Rusijos, bet jau ir Vakarų žiniasklaida. Lietuva vėl pateikiama, kaip antisemitinė šalis. Kokios to priežastys ir kas bus?

Situaciją vertinu kaip visišką absurdą. Tai nesėkminga vienos personos viešųjų ryšių akcija. Konkrečiai kalbu apie LŽB pirmininkę Fainą Kukliansky. Kita vertus, tai yra valstybės šantažavimo ir įžūlaus reketo faktas.

O koks to šantažo ar reketo siekis? Ko būtent norima?

Sunku ir pasakyti. Viską, ko formaliai norėjo, lyg ir gavo. Reikalavo nuimti Noreikos atminimo lentelę – buvo padaryta. Reikalavo pervadinti Škirpos alėją – padaryta. Beje, reikalaujama buvo pasibaisėtinai. Žinoma, tiek Lietuvos žydai, tiek LŽB, kaip viena iš litvakų organizacijų, turi teisę į nuomonę visais klausimais: dėl Škirpos, dėl Noreikos ir dėl visko, kas vyko, vyksta ar vyks Lietuvoje. Ko LŽB neturi daryti, tai neturi reikalauti. Dargi reikalauti nuimti lentelę iki konkrečios datos, kaip tai darė F.Kukliansky. Tai begėdiškas ir nepriimtinas ultimatumas. Kaip ir minėtas sinagogos uždarymas.

Bendruomenės vadovė Faina Kukliansky teigia, kad taip pasielgta saugumo sumetimais, dėl kažkokių neva gautų grėsmingų laiškų. Ar gali būti, kad žydų tautybės žmonės pasijuto nesaugūs po Vilniaus merijos veiksmų, kai visuomenėje kilo arši diskusija?

Pati ji sako, kad realių grėsmių nėra, yra tik kažkokie grasinančio turinio laiškai. Bet į policiją LŽB vadovybė sako nesikreipsianti. Tai ypač keista, žinant F.Kukliansky biografiją. Ji yra sovietinės teisėsaugos sistemos žmogus – sovietiniais laikais dirbo milicijoje, vėliau – prokuratūroje, o dabar yra žinoma advokatė. Pirmas reikalas, jei jau kreipi dėmesį į tokio turinio laiškus – pranešti teisėsaugai. Beje, panašūs dalykai žydų gyvenime yra rutina jau seniai. F.Kukliansky klaidinančiai teigia, kad anksčiau to niekad nebuvo. Aš, kaip buvęs bendruomenės tarybos narys, galiu paliudyti, kad buvo ir ne kartą. Buvęs LŽB vadovas velionis Simonas Alperavičius man asmeniškai yra rodęs tokią rašliavą. Jis irgi buvo teisininkas, tai jis arba nereaguodavo, arba perduodavo teisėsaugai, bet nepuldavo uždarinėti sinagogų, išskyrus vieną atvejį, kuris buvo susijęs su vidiniais žydų reikalais. Juolab neuždarinėjo bendruomenės patalpų.

Mitingas Vilniuje "Apginkime Lietuvos didvyrius"

Premjeras Saulius Skvernelis jau lyg ir pavedė teisėsaugai aiškintis.

Teisingai padarė. Reikia išsiaiškinti – gal tai rašo psichiškai neadekvatūs žmonės, gal idėjiniai antisemitai, gal kokie islamistai arba, pagaliau, tos pačios Rusijos provokatoriai? Mūsų laikais nesudėtinga nustatyti tokios literatūros autorius. Čia kaip su tariamu pastatų užminavimu, kurio irgi būta Lietuvoje, o dabar populiarūs tokie pranešimai Ukrainoje, nes ten vyksta karas. Policija privalo reaguoti ir patikrinti. Žinoti reikia, tačiau noriu pabrėžti, kad antisemitų, taip pat tokių, kurie savo kliedesius tiražuoja naudodami epistoliarinį žanrą, buvo, yra ir bus. F.Kukliansky pozicija – nesikreipti į pareigūnus, bet uždarinėti pastatus – nesuvokiama. Galų gale, noriu priminti, kad pati ši ponia, kai norėjo „apsaugoti“ benduomenės pastatą nuo jai nepatikusių Vilniaus žydų bendruomenės narių, greit sugalvojo būdą. Pasamdė apsaugos firmą, o kai paaiškėjo, kad sargų per mažai – iškvietė papildomą ekipažą. Jei jau sugebėjo neįleisti jai neįtikusių žydų, tai, matyt, gali neįleisti ir antisemitų. Nuo to, kad pastatai užrakinti, žydų saugumas nė kiek nepadidėjo, nes tie pastatai buvo kaip tik jiems saugios vietos. Prie kiekvieno žydo apsaugos nepastatysi, o jei pati Faina jaučiasi nesaugi, gal Vadovybės apsaugos departamentas galėtų jai skirti kokius 2–3 palydovus, kurie paskui ją vaikščiotų, miegotų pas ją virtuvėje ir pan. Kuo čia dėta sinagoga?

Kiek ši situacija išprovokuota Vilniaus merijos veiksmų pervadinant Škirpos alėją ir nuimant Noreikos atminimo lentelę?

Pirmiausia, tiek chronologiškai, tiek teisiškai tos situacijos atskirtinos. Pirmuoju atveju buvo Vilniaus miesto tarybos sprendimas – geras jis ar blogas, aš nenoriu svarstyti. Kita dauguma galės priimti kitokį sprendimą ir viską atstatyti. Bet tai buvo teisinis kelias, be to, ir lentelė Škirpai atminti pakabinta menant trispalvės iškėlimą Gedimino pilyje.

O štai lentelės Noreikai atminti nuėmimas naktį, vienam merui nutarus – nelegalus veiksmas. Nežinau, ar yra būdų patraukti jį atsakomybėn, bet, manau, kad reikėtų. Visiškai nepriklausomai nuo to, kam patinka Noreika, o kam ne, ar laikome jį didvyriu, ar kažkam atrodo priešingai. Suprantama, kad tokie veiksmai provokuoja tam tikras nuotaikas visuomenėje. Tik noriu pabrėžti, kad žydai čia niekuo dėti.

LŽB vadovybės pasisakymų tonas visiškai neleistinas, tačiau sprendimą čia priėmė ne žydai. Čia kaip 1940 m., kai sovietai okupavo Lietuvą, kartais kalbama apie apie žydų išdavystę. Iš tikrųjų – išdavė ne žydai. Jie sprendimo priešintis ar nesipriešinti agresijai nepriėmė. Nebuvo tuo metu nė vieno ministro ar generolo žydo, kuris būtų galėjęs atsistoti kabineto posėdyje ir pasiūlyti nesipriešinti ar priešintis.

Taip ir čia – nors pasiūlymą keisti Škirpos alėjo pavadinimą teikė Tarybos narys Renaldas Vaisbrodas, jo tik pavardė žydiška. Jis – lietuvis. Žydų taryboje nėra, kaip nėra Lietuvoje ir žydiškų partijų. Vienos žydų organizacijos nuomonė yra tik vienos organizacijos nuomonė. O F.Kukliansky elgiasi taip, kaip jai atrodo tinkama arba kaip kai kam reikia.

Ką turite omeny? Kažkokias pašalines įtakas?

Neužmirškime, kad ji susitinka su V.Putinui artimu oligarchu Romanu Abromovičiumi. Jis dabar Izraelyje, nes Jungtinėje Karalystėje būti jam nebeleidžiama. Šis asmuo yra pareiškęs, kad skirs dideles pinigų sumas kovai su antisemitizmu. Iškart aišku, kad ne su antisemitizmu Rusijoje, kur jis iš tiesų yra pats didžiausias, o kažkur kitur – Amerikoje, Europoje, matyt, ir Lietuvoje. Tad čia tinka klausimas – kas galėtų paneigti, kad Fainos įvykdytas sinagogos ir bendrijos uždarymas irgi yra šios „kovos“ dalis?

Mitingas Vilniuje "Apginkime Lietuvos didvyrius"

Grįžkime prie Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pareiškimų platesniame kontekste. Jo pasakymas, kad jis išspyrė parako statinę tautai iš po užpakalio matyt reiškia, kad jis mano atėmęs iš Kremliaus ir kitų Lietuvai priešiškų kontrabandistų kozirį informaciniam puolimui prieš Lietuvą, kaip neva nacius šlovinančią valstybę?

Tai juokinga. Nejaugi Šimašius rimtai mano, kad tie, kas tuos propagandinius puolimus organizuoja, dabar staiga ims gerbti Lietuvą kaip įsiklausiusią į jų raginimus bei kritiką ir liausis puolę? Tai daugiau nei naivu. Tai nusikalstamas kvailumas. Rusijos propaganda, atvirkščiai, dėl to tik stiprės. Jau dabar visokie „sputnikai“, „Russia today“ ir kiti propagandos ruporai eskaluoja tą patį sinagogos uždarymą ir staugia apie baisų antisemitizmą ir toliau kalba apie tariamą nacių glorifikavimą Lietuvoje. Maža to, virusas persimeta į Vakarų žiniasklaidą. Mažas pavyzdys – mano bičiuliui, irgi žydui, elektroninį laišką parašė puikus ilgametgis BBC žurnalistas Semas Džonsas, kilęs iš Vilniaus. Jis klausė: kas ten pas jus darosi – planuojamas gigantiškas antisemitinis mitingas (turėtas omeny mitingas dėl Škirpos ir Noreikos atminimo)? Draugas jam nustebęs atrašė, kad ne gigantiškas, nes paraiškoje nurodomas dalyvių skaičius – 200, ir išvis – joks ne antisemitinis. Bet tai parodo, kokios nuotaikos plinta. Juk JAV, Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje gyvenantys žmonės smulkmenų nežino. Jiems niekas nepaaiškina, kad realios grėsmės nėra. Bet pateikiamas pats sinagogos uždarymo faktas, dar paminimas „nacių“ pavadinimas ir viskas atrodo labai baisiai. Visa tai – F.Kukliansky veiksmų rezultatas. Tai, ką ji padarė, netelpa į jokius rėmus.

Kada dar pačių žydų buvo uždaromos sinagogos ir kur?

Geras klausimas. Jos nebuvo uždaromos net nacistinėje Vokietijoje, nors jas ir siaubdavo. Kol, aišku, žydų neišvežė naikinimui. Tiesa, Sovietų Sąjungoje tai tikrai buvo masiškai uždaromos per visą jos egzistavimo laikotarpį. Ten, neva reikalaujant pačių žydų proletariatui, jas uždarydavo ir paversdavo klubais, sandėliais, kitokiomis ūkinėmis patalpomis ir pan. Kad žydai patys uždarinėtų, atsimenu tik du atvejus. Chabad Liubavič –  žydų chasidų organizacija – ir jos rabinas Š.B.Krinskis prieš keliolika metų buvo apsauginių išprašyti iš sinagogos, kurią bandė tiesiog užgrobti. Tada ji buvo laikinai uždaryta S.Alperovičiaus nurodymu. Bet niekas neuždarė bendruomenės patalpų, kur tikintieji žydai galėjo melstis. Tai vidinis konfliktas. Dar anksčiau, prieš 1863 m. sukilimą, Varšuvoje vyko demonstracijos, kuriose dalyvavo katalikų kunigai ir protestai buvo žiauriai numalšinti. Protestuojant buvo laikinai uždarytos bažnyčios. O solidarumo ženklan buvo uždarytos ir sinagogos. Jei F.Kukliansky būtų simboliškai, vienai dienai uždariusi sinagogą, kai iš Maskvos jau mūsų dienomis išsiuntė eilinį rabiną – tai būtų solidus ir sveikintinas žingsnis. Deja, jai rūpi kiti dalykai.