LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Europos žaliasis kursas – dabar kaip mantravisų lūpose ir galvose. Užsibrėžti dangų siekiantys tikslai, Žaliojo kurso strategai kalba apie labai ambicingus siekius, o visos ES ūkininkai tvirtina pasigendantys vertinimo ataskaitų, kokios bus žalinimo pasekmės ne tik žemės ūkiui, bet ir visai ekonomikai.Amerikiečiai atliko tyrimą ir nustatė, kad įgyvendinus Žaliąjį kursą ES žemės ūkio pagaminamos produkcijos sumažėtų 7–12 proc., o maisto kainos gali išaugti kartais. Europiečiai dėl pasekmių kol kas tyli.
Prakalbo apie išgyvenimą
Dar prieš keletą metų Vakarų Europos ūkininkai įžvelgė negeras tendencijas, kad ES gresia „žalioji diktatūra“. Dabar, kai paskelbtas Žaliasis kursas, kuriame iškelti labai ambicingi tikslai, ES ūkininkų organizacijos prakalbo apie egzistencinius iššūkius. Kitaip tariant, auga nuogąstavimai, kad žemės ūkio produkcijos gamintojai, taip pat visuomenė susidurs su tokiais sunkumais, apie kuriuos politikai nenori nė kalbėti.
Ir Lietuvos, ir kitų ES šalių ūkininkai dažnai pasisako, kad nėra nusiteikę prieš žalinimą, priešingai – jie aiškina esantys suinteresuoti išsaugoti biologinę įvairovę, stengtis dėl klimato ir kt., tačiau pasigendantys protingų sprendimo būdų. Ūkininkai nori žinoti, kokios bus viso to pasekmės ir kaip bus finansuojamas žalinimas.
Praėjusį gruodį įvykusiame nuotoliniame tarptautinės ūkininkų organizacijos „Copa-Cogeca“ neeiliniame prezidiumo posėdyje ES žemdirbių organizacijų lyderiai Europos Komisijos vykdančiojo viceprezidento Franso Timmermanso klausė, ar yra atlikti Žaliojo kurso poveikio vertinimai, ir jei taip, tai kodėl jie lig šiol nėra vieši? Ar nepastatytas vežimas prieš arklį?Atsakymo jie neišgirdo, tik nuostatą, kad Žaliasis kursas bus ginamas bet kokia kaina.
Šiame posėdyje dalyvavusi Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė pastebėjo, kad tokių šalių kaip Vokietija, Prancūzija ir kt., kur žemės ūkis turi tvirtas pozicijas, ūkininkai yra stipriai priblokšti. „Jiems sunku patikėti, kas dabar vyksta. Tokio visokeriopo puolimo prieš žemės ūkį dar nėra buvę. EK tiesiog buldozeriu stumia tai, ką yra numačiusi, tačiau nėra aišku, kaip tuos tikslus pasiekti ir kokios bus to pasekmės. Vyks eksperimentas, o jeigu jis nepavyks, kaltųjų nebus“, – ES šalių žemdirbių organizacijų lyderių nuotaikas perteikė LŪS atstovė.
Jos teigimu, ES paramos fondai, iš kurių bus remiamas Žaliojo kurso įgyvendinimas, didžiąja dalimi nukreipti į pramonę. „Žemės ūkiui, ypač Lietuvos, teks tik ašaros. Kas finansuos transformaciją, kurios bus reikalaujama iš žemės ūkio? Kol kas apeliuojama tik į Kaimo plėtros programos lėšas ir išmokas. Raginimas skaitmenizuoti žemės ūkį – skambus, beje, tai jau vyksta, bet smulkiems ūkiams skaitmeninė transformacija bus sunkiai įkandama“, – tvirtino J.Motiejūnienė.
Gamyba mažės, kainos – didės
Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas neslėpė, kad diskusijose apie Europos žaliąjį kursą dažnai pasigendama konkretumo ir aiškumo. Jam susidaro įspūdis, jog daugelis idėjų yra tiesiog neišdiskutuotos vizijos. „Apmaudu, jog Žaliojo kurso komunikacija ir reklama vykdoma itin aktyviai, tačiau „namų darbai“ nėra paruošti. Nors informacijos apie Žaliojo kurso įtaką gamtai yra daug, pasigendama duomenų apie jo įtaką komercinei aplinkai. Todėl kyla nemažai klausimų – kokios yra Europos prognozės ir studijos, ar žinome, kokios bus pasekmės ekonomikai, žemės ūkiui ir žmonių migracijai iš šalių, kurios ir dabar nesugeba apsirūpinti maistu?“ – retoriškai klausė „Valstiečių laikraščio“ pašnekovas.
LGPPA vadovas užsiminė apie neseniai JAV Žemės ūkio departamento analitikų paskelbtą Žaliojo kurso poveikio aplinkai studiją, kurioje įvertintas poveikis tiek JAV, tiek kitoms pasaulio valstybėms.Specialistų teigimu, įgyvendinus Žaliąjį kursą mažėtų ūkininkų konkurencingumas tiek vidaus, tiek eksporto rinkose ir padidėtų maisto kainos visame pasaulyje. Tai turėtų labai reikšmingų pasekmių ir neabejotinai pakeistų žmonių, negalinčių apsirūpinti maistu, skaičių. ES žemės ūkio pagaminamos produkcijos sumažėtų 7–12 proc., o ūkininkų pajamos sumenktų vidutiniškai 16,5 proc.
K.Šimas siūlo pažvelgti į konkrečius įvykius, turėjusius įtakos kainų augimui. „Pavyzdžiui, pernai Prancūzijoje sumenko kviečių derlius – jų buvo užauginta 7 milijonais tonų mažiau. Europos mastu tai reiškė maždaug 5 proc. sumažėjusį derlių, tačiau kviečių kainos visoje Europoje pakilo apie 15–20 proc.! Būtina vertinti, jog į tokius pokyčius, kurie lemia ir maisto rezervo sumažėjimą, rinkose reaguojama itin jautriai. Šią aplinkybę patvirtina ir minėtas tyrimas, kurio autoriai nurodo, jog žaliojo kurso nulemti pokyčiai visame pasaulyje maisto kainas padidins keliomis dešimtimis procentų, o kai kuriose šalyse kainos didės net kartais“, – aiškino LGPPA prezidentas.
Ūkininkavimo apimtis didins kiti
Pasak K.Šimo, mažai tikėtina, kad Europai atsisakius intensyvesnio ūkininkavimo ir sumažinus žemdirbystės mastus, pasaulis globaliai pasikeis. Tačiau ūkininkavimo apimčių mažinimas neišvengiamai lems itin ženklų maisto kainų kilimą, nes maisto poreikis nesumažės.
„Kaip žinia, gera vieta tuščia nebūna. Todėl neabejotina, kad Europai atsisakant intensyvaus ūkininkavimo, ateityje kitos šalys – Rusija, Ukraina, Brazilija, Argentina ir kt. – didins ūkininkavimo apimtis. Deja, daugelio trečiųjų šalių gamtosaugos, trąšų ir pesticidų naudojimo ir pan. reikalavimai nėra tokie griežti kaip Europos Sąjungoje. Žemės ūkio išsivystymas ir atitinkamai produktyvumas šiose šalyse taip pat mažesnis. Vadinasi, suintensyvinus žemės ūkio produkcijos gamybą šiose šalyse neišvengiamai bus naudojama daugiau trąšų bei pesticidų ir galiausiai CO2efektas bus dar didesnis. Juk galimybės paveikti trečiąsias šalis, t.y. nurodyti laikytis atitinkamų gamtosaugos reikalavimų ir pan., itin ribotos“, samprotavo LGPPA vadovas.
Ragina įvertinti pasekmes
K.Šimas ragina įvertinti tai, kad situacija dėl pesticidų ir trąšų naudojimo žemės ūkyje Europoje yra normali.„Minėtoje JAV Žemės ūkio departamento studijoje pažymima, jog per pastaruosius 30 metų trąšų sunaudojimo kiekiai sumažėjo nuo 180 iki 140 kg vienam hektarui, o pesticidų kiekis nepakito. Europoje žemės plotų naudojimas taip pat sumažėjęs nuo 210 mln. iki 180 mln. ha. Savo ruožtu produktyvumas vienai tonai išaugęs net du kartus. Be abejo, tai lėmė žemės ūkio technologijų vystymasis“, – aiškino pašnekovas.
Grūdų perdirbėjų įsitikinimu, būtina investuoti į technologijų vystymąsi ir skaitmenizaciją bei tikslinę žemdirbystę. Ir patiems ūkininkams naudinga su technologijų pagalba užauginti derlių kuo mažesnėmis sąnaudomis.O išlaidų mažinimas – tai ir mažesnis trąšų bei pesticidų naudojimas.
„Deja, pastaruoju metu kai kurie valstybės institucijų sprendimai lemia pažangaus žemės ūkio vystymosi stagnaciją. Pavyzdžiui, ateinančiais metais Žemės ūkio ministerijos sprendimu nebeplanuojama toliau remti sertifikuotos sėklos įsigijimo.Net ir remiant tokios sėklos įsigijimą valstybės mastu sertifikuota sėkla sudaro tik apie 20 proc. Lietuvos kviečių augintojų naudojamos sėklos, o Vakarų Europoje, Skandinavijoje sertifikuota sėkla apsėjama net 60–80 proc. pasėlių.Juk būtent sertifikuotos sėklos naudojimas lemia mažesnį pesticidų sunaudojimą, nes ji užtikrina ženkliai didesnį derlingumą ir augalo atsparumą ligoms“, – tvirtino K.Šimas.
LGPPA ragina nedelsiant įvertinti Žaliojo kurso įtaką komercinei aplinkai ir svarstyti racionalius sprendimus, kurie užtikrintų žaliosios krypties reikalavimų įgyvendinimą negriaunant žemės ūkio verslų, kurie yra puoselėjami ir gyvuoja dešimtmečius.
Ministrai pateikė staigmeną
Žemės ūkio bendrovės„Ginkūnų agrofirma“ vadovas Arūnas Grubliauskis tikino, kad dauguma žemdirbių yra suinteresuoti ūkininkauti taip, kad būtų kuo mažesnis poveikis gamtai, klimatui. Tačiau ūkininkus stebina nepamatuoti sprendimai ir reikalavimai, kurie neretai neturi nieko bendro su aplinkosauga.
„Labai pasigendame normalaus dialogo ir supratimo. Sutinkame, kad tręšimas turi būti išmanus ir tvarus, tai ir darome, investuojame į atitinkamą techniką, taip pat geriname dirvožemį. Esu agronomas, todėl puikiai suprantu, ką reiškia dirvožemio tausojimas ir kokią naudą dirvožemiui teikia organinės trąšos. Tačiau kai kurie sprendimai tiesiog pribloškia. Baigiantis kadencijai žemės ūkio ir aplinkos ministrai mums pateikė staigmeną“, – tvirtino ūkio vadovas.
Jis omenyje turėjo dviejų buvusių minėtų ministrų paskutinėmis darbo dienomis pasirašytą teisės aktą dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų, pagal kuriuos nebus leidžiama palikti mėšlo per žiemą. „Toks sprendimas abstulbino, tai absurdas.
Ribodami pirmaujame
„Ginkūnų agrofirmos“ vadovas įsitikinęs, kad griežtėjantys „žalieji“ reikalavimai labiausiai smogs gyvulininkystei. Šioje srityje darbo daug, o naudos mažai. Jeigu gyvulininkystė bus dar labiau ribojama ir smukdoma, visi kratysis šio verslo.
„Spaudimas gyvulininkystės ūkiams didžiulis, karvės – teršėjos, organinis mėšlas – blogis. Neįtikėtina! Ateina koks naujakurys ir sako, kad kvapas nepatinka, skundžia aplinkosaugininkams. Aišku, kad mes turime saugoti gamtą, vandenį, dirvožemį, tačiau neperlenkime lazdos ir nepraraskime sveikos nuovokos.Mes galime pagaminti kokybišką produkciją ir saugoti aplinką, tačiau nepamatuoti reikalavimai pražudys“, – apmaudo neslėpė A.Grubliauskis.
Jis apgailestavo, kad Lietuva dažnai pirmoji skuba riboti ir drausti. „Juk daug ką Europos Sąjunga tik rekomenduoja, palieka spręsti pačioms valstybėms narėms, bet mes linkę į kraštutinumus, vis norime būti pirmūnai. Dabartinė mūsų padėtis nėra bloga, nesame tokie dideli teršėjai, tačiau skubame griežtinti, bausti. Mūsų valdininkai mažai paiso gamybininkų. Bijau, kad jau artimiausioje ateityje gyvulininkystė stipriai susitrauks, o tai gali atsiliepti ir maisto kainoms, ir jo kokybei“, – perspėjo žemės ūkio bendrovės vadovas.
