Taršos mokestis žemės ūkio technikai – dar viena vinis į žemės ūkio karstą ir jokios naudos aplinkai, dėl ko esą ir reikia šio mokesčio – tik pinigų surinkimas į biudžetą. Taip artėjantį naują mokestį apibūdina žemdirbių atstovai ir politikai agrarininkai. „Tie, kurie už tai balsuoja ir tam pritaria, turi prisiimti atsakomybę“, – perspėja ūkininkų organizacijų atstovai.

Taršos nesumažins?

Seimas po svarstymo pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą ir Mokesčių administravimo įstatymų pataisoms, kuriomis numatoma padidinti taikomus mokesčio tarifus, atsižvelgiant į teršalų daromą poveikį aplinkai, jų kenksmingumą, nacionalinius ir tarptautinius įsipareigojimus mažinti aplinkos taršą ir taršos mažinimo sąnaudas.

Žemės ūkyje būtų įvesti nauji taršos mokesčiai. Jeigu Seimas galutinai pritars, pagal dabartines pataisas mokesčio objektu taptų žemės ūkio veiklai naudojami ne keliais judantys mechanizmai, registruojami pirmą kartą Lietuvoje ar keičiantis savininkui. Tarifas siektų nuo 0 iki 600 eurų. Taršos mokesčio nereikėtų mokėti iki 70 kilovatų galios traktorių, kombainų ir kitos žemės ūkio technikos savininkams. Mažiausias mokestis siektų 40 eurų ir jis būtų mokamas už techniką, kurios galia siektų nuo 71 iki 90 kilovatų. Didžiausias mokestis būtų už techniką, kurios galia viršija 350 kilovatų.

Tokiu būdu, pasak pasiūlymų iniciatorių, siekiama skatinti ūkinės veiklos vykdytojus mažinti šią taršą. Ar tikrai tam bus sudaromos prielaidos ir paskatos? Ūkininkų organizacijų atstovai mano, kad tokio mokesčio įvedimas nieko bendro su aplinkosauga ir taršos mažinimu neturi. Seimūnai agrarininkai, anksčiau svarstydami taršos mokesčio įvedimą Kaimo reikalų komitete (KRK), irgi tam nepritarė, tačiau balsuojant Seime komiteto narių nuomonė pasikeitė: vieni tam jau pritarė, kiti susilaikė, treti balsavime nedalyvavo.

„Mokestį sumokės, bet taršos nesumažins. Juk už techniką iki 75 kilovatų mokėti nereikės. O tai seni traktoriai, dažniausiai belarusai, kurie labiausiai ir teršia“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė parlamentinio KRK pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius.

Kazys Starkevičius

Jo manymu, reikėtų eiti kitu keliu – modernizuojant ir atnaujinant technikos parką. „Vietoj to, kad skatintume per programas įsigyti naują techniką ir dirbti tvarkingai bei švariai, įvedame mokestį. Jau ir taip per šiuos metus įvesta daug naujų mokesčių. Lenkai savo ūkininkų taip nesmaugia“, – pastebėjo seimūnas.

Bijo sankcijų?

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis ne kartą yra perspėjęs, kad neįvedus tokio mokesčio grės ES sankcijos. Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, tai galėtų siekti apie 34 mln. eurų. Anot jo, taršos mokestis žemės ūkio technikai jau turėjo būti įvestas dar nuo 2007 metų, kai baigėsi galiojęs trejų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį ES teisės aktai buvo perkeliami į Lietuvos teisinę sistemą.

K.Starkevičiaus tokie argumentai neįtikina: „Kai nėra kuo argumentuoti, tada remiamasi Europos Sąjunga, tuo pasiteisinti lengviausia. O juk galima derėtis, per programų finansavimą ir modernizaciją pasiekti norimų rezultatų.“

Daug prieštaravimų

Ne visi ūkininkai sutinka, kad nauja technika draugiška aplinkai, o sena – besąlygiškai ne. Taip pat dažnas jų pastebi, kad siūlomos vadinamojo žaliojo kurso ir klimato kaitos mažinimo priemonės yra prieštaringos. „Iš kurios pusės bežiūrėsi, pamatysi prieštaravimų“, – sako Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas, Dzūkijoje ūkininkaujantis Antanas Vailionis.

Ūkininkas ne kartą yra minėjęs, kad jam kyla klausimų dėl priekaištų senai technikai bei šiuolaikinės technikos liaupsinimo. Pasak jo, pirmiausia naujai technikai pagaminti reikia daug žaliavų ir kitų išteklių. Naujiems galingiems traktoriams reikia daugiau degalų, tepalų, keisti, gaminti bei utilizuoti filtrus ir t. t. Tai toli gražu nesisieja su aplinkosauga.

A.Vailionis juokais ekologiniu vadina savo senutėlį traktorių, kuris iki šiol pluša ūkyje. Jis sutinka, kad ekonominiu ir darbo patogumo požiūriu tai nėra tinkamiausias pavyzdys, tačiau aplinkosauginiu – tikrai yra. „Pirmiausia dėl to, kad nereikėjo gaminti naujo, jis mažiau sunaudoja dyzelinių degalų ir tepalų. Naujuose traktoriuose reikia tepalų vairo stiprintuvui, greičių dėžei, freono kondicionieriui, o maniškiam to nereikia. Be to, pats jį susiremontuoju, taigi ir šiuo atžvilgiu aplinkosaugai geriau. Tad manęs neįtikina, kad senas traktorius blogai, o naujas – gerai“, – motyvuoja ūkininkas.

Ir daugiau žemdirbių teigia, kad senieji traktoriai degalų sunaudojimo atžvilgiu yra pranašesni, vadinasi į atmosferą išmeta mažiau anglies dvideginio, kuris įvardijamas kaip pagrindinė tarša, sukelianti klimato kaitą.

Priminė susitarimą

Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos vadovas Ignas Hofmanas ragina seimūnus perskaityti tarptautinės svarbos dokumentą – Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos. „Ten aiškiai pasakyta, kad CO2 emisijos mažinimas turi būti siekiamas nepadarant žalos maisto pramonei ir žemės ūkiui. Ar tai mūsų seimūnams – nulinis dokumentas?“ – klausė ūkininkas.

Ignas Hofmanas

Jis primena, kad bet koks naujas mokestis atsilieps produkcijos gamybos savikainai ir konkurencingumui. „Jeigu, pavyzdžiui, lenkai tokio mokesčio nemokės, mes vėl nukentėsime. Manau, tai trumparegiškas matymas“, – teigė I.Hofmanas.

Ūkininko manymu, taršos mokestį būtų geriau sieti su degalų suvartojimu, tada būtų mokama pagal technikos naudojimą. Kuris daugiau dirba, daugiau ir mokėtų.

Jam taip pat nesuprantama, kodėl taršos mokesčiu norima apmokestinti naują žemės ūkio techniką. „Tai absurdiška. Nauja technika dabar gaminama taip, kad būtų kuo mažiau tarši, visoje ES keliami tokie reikalavimai. Tad nauja technika jau savaime turėtų būti traktuojama kaip netarši. Juk ją pirkdami sumokame už pažangius įdiegimus, mažinančius taršą. Dar galima būtų suprasti, jeigu apmokestintų seną naudotą techniką, tada būtų logikos, kad esą skatina pirkti naują ir aplinkai draugiškesnę“, – samprotavo Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos vadovas. Jis kartu pridūrė, kad įvedant naujus mokesčius reikia įvertinti ūkininkų, kaip ir kitų gyventojų, galimybes nusipirkti naują traktorių ar mašiną.

Papildys biudžetą

I.Hofmanas mano, kad bet kokia kaina įvesti taršos mokestį nėra geras sprendimas. Anot jo, pirmiausia mokslas turėtų pasiūlyti protingas alternatyvas, kaip realiai sumažinti taršą.

„Dabar juk daug kalbama apie elektromobilius, yra optimistų, kurie sako, kad ir žemės ūkyje turės dirbti tokios mašinos. Dalyvauju tarptautinėse parodose, bet elektra varomo traktoriaus neteko matyti. Gal jie ir yra kur nors kuriami. Kita vertus, jeigu ir bus sukurti tokie traktoriai, kol mes gaminsime energiją iš iškastinio kuro, taršos problemos nebus išspręstos. Kitas svarbus dalykas – jeigu visi pereitume prie elektromobilių, kokios infrastruktūros reikėtų? Taigi čia kol kas visiška utopija“, – dėstė ūkininkas.

Jis taip pat svarstė, ar viską išspręs saulės ir kita žalioji energija. „Pats energijos šaltinis pigus, bet technologijos jai gaminti labai brangios. O tai irgi susiję su tarša. Reikia gaminti elementus, juos utilizuoti ir t. t. Taigi čia irgi daug klausimų ir mažai atsakymų“, – giliau vertinti, kas yra tarša ir kaip ją mažinti, siūlo I.Hofmanas.

Daug kam peršasi mintis, kad taršos mokestis tėra siekis surinkti daugiau pinigų į biudžetą, o tam pagrįsti esą prisidengiama istorija apie taršą. „O kur jie bus panaudojami? Jeigu būtų sodinami miškai, kurie absorbuoja CO2 ir išskiria deguonį, gal ir gerai. O jeigu pinigai bus pravalgomi, ištaškomi per viešuosius pirkimus ir t. t., tada nieko gero“, – konstatavo ūkininkų atstovas.

Pamiršo, ką sutarė

Seimo KRK pirmininkas Andriejus Stančikas, kalbėdamas apie taršos mokestį žemės ūkio technikai, priminė vadinamojo žaliojo dyzelino apmokestinimo akcizu istoriją. „Dar praeitoje Seimo kadencijoje apie tai buvo daug diskutuota ir nutarta, kad taršos mokestis bus „pririštas“ prie akcizo. Taigi žemdirbiai mokėjo akcizą kaip taršos mokestį, bet praėjo laikas ir visi tai pamiršo“, – sakė jis.

Parlamentaras priminė, kad komitetas prieštaravo tokiam mokesčiui, bet paskui teko iš dalies nusileisti, atsižvelgiant į bendrą spaudimą žemės ūkio sektoriui dėl mokesčių politikos. „Buvo daug diskutuota, ar toks mokestis reikalingas, koks jis turėtų būti ir kt. Matyt, būtų protingiausia mokėti tiek, kiek sunaudojai degalų – juk vienas traktorius dirba nedaug, o kitas daug intensyviau. Galop nuspręsta įvesti nuo galios priklausantį vienkartinį mokestį registruojant techniką“, – diskusijų eigą priminė A.Stančikas.

Andriejus Stančikas

Jis pabrėžė, kad padaryta išimtis – nedidelės galios (iki 70 kilovatų) technikai tarifas būtų nulinis, o didžiausią sumą (600 eurų) tektų mokėti už galingesnę nei 350 kilovatų techniką. Vidutinės klasės traktoriams taršos mokestis siektų 200 eurų.

Mokėtų du kartus

Seimo narys sutinka su ūkininkų atstovais, kad dėl taršos ir ją mažinti skatinančių mokesčių yra prieštaravimų. „Tikrai yra ginčytinų dalykų. Juk kai perki naują šiuolaikišką traktorių, jame yra prikišta tiek visokių su taršos mažinimu susijusių dalykų, kad technikos kaina gerokai išauga. Už tas priemones ūkininkai papildomai moka nemažus pinigus. Ir dar reikės mokėti taršos mokestį. Taigi čia toks paradoksas“, – pripažino A.Stančikas ir įvardijo dar vieną paradoksą – šiuolaikiški traktoriai sunaudoja daugiau degalų, o tai CO2 tarša, dėl kurios tiek daug rūpesčio.

Pasak parlamentaro, nelogiškai atrodo ir nenaujos technikos apmokestinimas taršos mokesčiu. Verslas, užsiimantis padėvėtos technikos prekyba, iš kitų šalių atsivežtą techniką turi registruoti ir pagal numatytas įstatymo pataisas privalėtų sumokėti taršos mokestį. „Jie klausia, kodėl turi mokėti taršos mokestį, jeigu tas traktorius nedirba, tik stovi aikštelėje? Aišku, kad verslininkas tą mokestį įskaičiuos į kainą perkančiam ūkininkui, o šis nusipirkęs traktorių dar kartą mokės taršos mokestį. Čia reikia pataisos“, – sakė A.Stančikas.

Turi prisiimti atsakomybę

Vytautas Buivydas, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas

Šiame laikotarpyje kiekvienas papildomas mokestis ūkininkams gali būti lemiamas. Labiausiai pažeidžiami yra smulkūs šeimos ir vidutiniai ūkiai, turintys negalingų ir ekologiniu požiūriu galbūt ne pačios geriausios būklės traktorių. Stambesnėms įmonėms, turinčioms galingos technikos ir dirbančioms intensyviai, tas fiksuotas mokestis nebus toks skausmingas, kaip nedideliems šeimos ūkiams, kur technika naudojama daug mažiau. Šeimos ūkius jau ir taip baigiame pasmaugti.

Mokestis galėtų būti skiriamas pagal degalų suvartojimą. Tokiu atveju būtų daugiau logikos ir socialiai teisingesnis sprendimas. Sakykim, ūkininkas turi kelis vos judančius traktorius, o nedideli ūkiai naujų ir galingų paprastai neįperka, bei sunaudoja sąlyginai nedaug degalų. Taigi atitinkamai mažiau ir taršos. Kita vertus, jau ir dabar pirkdami degalus visi sumoka akcizą. Kiekvienas papildomas mokestis ūkiams tampa našta ir verčia juos tapti valstybės išlaikytiniais. Balsuojantys už tai turi jausti ir prisiimti atsakomybę. Jeigu po tokių sprendimų sunyks dar daugiau ūkių, pririeks daugiau socialinės paramos. Nuostolingai dirbančiam ūkininkui geriau kreiptis į Užimtumo tarnybą.