Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Žemdirbiams pagalbos – kaip iš ožio pieno

Žemdirbiai, verslininkai, pradedantys verslą kaimo vietovėse ar jį vystantys, neretai susiduria su lėšų stygiumi, o finansavimo negali gauti, nes neturi reikiamo dydžio užstato. Jiems gali padėti Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF), suteikdamas finansų įstaigoms garantiją už imamą kreditą ar lizingo paslaugas, ir kompensuodamas palūkanas. Ši Žemės ūkio ministerijos išplatinta žinia skamba įspūdingai. Kone kiekvienas žemdirbys šiandien graibo net ir menkiausią žinią apie galimybę pasiskolinti apyvartinių lėšų. Tačiau, pasirodo, įspūdinga žinia yra tiesiog pasenusi.

Worried man on the fieldTik nebaigtoms investicijoms

ŽŪM pranešime teigiama, jog ŽŪPGF teikia garantijas finansų įstaigoms (bankams, kredito unijoms, lizingo bendrovėms) už ūkio subjektų imamus kreditus. Finansų įstaigoms garantuojamas iki 80 proc. neatgautos kredito dalies grąžinimas, lizingo atveju – iki 80 proc. neatgautos lizingu finansuojamo turto kainos sumokėjimas.

Garantijos teikiamos už kreditus, skirtus investicijoms (ir gaunant ES paramą, ir ne), už kreditus, skirtus trumpalaikiam ar bio­loginiam turtui įsigyti, už lizingo paslaugas bei piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojams.

Lietuvoje yra įprasta, kad žemdirbiai, kurie perka sėklas, trąšas, dirvos apsaugos priemones, atsargines technikos dalis, investuoja į savo verslo ateitį, tačiau ŽŪPGF vadovaujasi kita investicijų samp­rata, kaip, matyt, ir kreditoriai. Todėl minėtų trumpalaikių investicijų paskolas fondas negarantuoja, o bankai neskolina.

Šiuo atveju investicijos – tai bent kelis mėnesius trunkantis projektas į nekilnojamąjį ir brangų kilnojamąjį turtą (techniką ir įrangą). Tokias investicijas, be abejo, reikia užbaigti, ir jei sutrukdo koronaviruso karantinas arba kitos force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės, žemdirbys bus apkaltintas kaip nevykdąs projekto, kuriam pasiskolinęs iš finansų institucijos. Jam reikia pajamų projektui užbaigti, todėl ir ŽŪPGF nusprendė dosniai finansuoti būtent investicinius projektus. Jiems, kaip teigiama pranešime, bus ir palūkanos apmokėtos, ir netgi, jei prireiks, didžioji nebaigtų grąžinti paskolų likučio dalis bus padengta.

Kreditorius saugo moratoriumas

Lietuvos bankų asociacijos (LBA), vienijančios stambiausias šalyje veikiančias finansų ir kredito įstaigas, prezidentas Mantas Zalatorius „Ūkininko patarėjui“ raštu pasidžiaugė, jog šalyje veikiantys bankai nebe pirmus metus sėkmingai bendradarbiauja su ŽŪPGF, tačiau galimybės pasiskolinti labiausiai priklauso nuo norinčio skolintis juridinio asmens finansinės veiklos rezultatų ir veiklos perspektyvų finansavimo laikotarpiu. Todėl, kaip bet kuriuo finansavimo atveju, paskolą tiek projektams užbaigti, tiek apyvartos lėšoms sėkmingai gauna žemės ūkio subjektai, kurie atitinka garantijos reikalavimus bei pateikia ekonomiškai pagrįstą projektą.

„Nuo karantino pradžios stebime skolinimosi tendencijų pokyčius. Šiuo metu visų sričių įmonėms ir organizacijoms svarbiausia subalansuoti kasdienių išlaidų srautus, kompensuoti pajamų netekimą“, – į „Ūkininko patarėjo“ klausimus atsakinėjo M. Zalatorius. Anot jo, bankai ilgiau kaip mėnesį nuo karantino pradžios teikia pagalbą verslui savo kapitalu, nes taiko mokėjimų atidėjimus. „Atsižvelgdami į COVID-19 iššūkius verslui, Lietuvos finansų rinkos dalyviai pirmieji Baltijos šalyse bendru moratoriumu įsipareigojo, nekeisdami sutarčių sąlygų ir palūkanų, iki 6 mėnesių atidėti paskolų mokėjimus to raštu paprašiusioms ir moratoriumo kriterijus atitinkančioms įmonėms, – teigė jis ir pridūrė: – Moratoriumas juridiniams asmenims, tarp jų ir žemės ūkio subjektams, yra taikomas verslo paskoloms, kurių suma vienai įmonių grupei siekia iki 5 mln. eurų. Tokios paskolos sudaro apie 95 proc. visų verslo kreditavimo sutarčių skaičiaus.“

LBA vadovo minimas moratoriumas, kurį pasirašė Lietuvos bankas, įsigaliojo 2020 m. balandžio 24 d. ir veiks iki liepos 1 d., tačiau „Moratoriumą paskelbusių kredito įstaigų sprendimu, Moratoriumo galiojimas gali būti pratęstas.“

Dėl kažko nesusišnekėjo

ŽŪPGF, kaip „Ūkininko patarėjui“ balandžio 29 dieną telefonu užsiminė LBA atstovė Valerija Kiguolienė, „barzdotą“ naujieną paskelbė gal nežinodama apie Moratoriumą. Nepaisant bankų paskelbtos nuostatos neskolinti, ŽŪM pranešime fondas tei- gė: „Palūkanos kompensuojamos po 2020 m. balandžio 17 d. paėmusiems investicines paskolas ir patiriantiems sunkumus dėl COVID-19 protrūkio kompensuojama 100 proc. palūkanų, maksimali metinė palūkanų norma, nuo kurios skaičiuojama pagalba, negali būti didesnė kaip 6 proc., o kompensacijos už palūkanas, sumokėtas iki 2020 m. gruodžio 31 d., bus išmokamos kas mėnesį. Taip pat bendra nereikšminga (de minimis) pagalbos suma vienam pareiškėjui (įskaitant susijusius ūkio subjektus) per bet kuriuos trejus finansinius metus negali viršyti 20 tūkst. eurų, kai investuojama į pirminę žemės ūkio produktų gamybą, bei 200 tūkst. eurų, kai investuojama į kitą veiklą.“

Be to, kaip pranešta, už trumpalaikius kreditus ar kredito linijas, paimtus nuo 2020 m. kovo 16 d., kompensuojama 100 proc. sumokėtų palūkanų (iki 2020 m. gruodžio 31 d., po to kompensuojama 80 proc.), palūkanos kompensuojamos 24 mėnesius nuo kredito sutarties pasirašymo dienos.

Maksimali metinė palūkanų norma, nuo kurios skaičiuojama pagalba, negali būti didesnė kaip 8 proc., nuo 2021 m. sausio 1 d. – 6 proc., kompensacijos už palūkanas, sumokėtas iki 2020 m. gruodžio 31 d., bus išmokamos kas mėnesį. Bendra nereikšmingos de minimis pagalbos suma per trejus finansinius metus negali viršyti 20 tūkst. eurų.

Pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, užsiimantiems žemės ūkio produktų perdirbimu ir (ar) prekyba žemės ūkio produktais ir imantiems kreditus produkcijai iš savo kooperatyvo narių supirkti, nereikšmingos de minimis pagalbos suma per trejus finansinius metus – 200 tūkst. eurų.

Galų gale pranešime, išplatintame balandžio 27 dieną, arba po 3 dienų nuo kreditorių pasirašyto ir Lietuvos banko patvirtinto Moratoriumo, teigiama: „Visi, norintys gauti kreditus su garantija, turi kreiptis į bet kurį banką ar kredito uniją. Kredito įstaiga, įvertinusi, kad klientui nepakanka užstato ir priėmusi sprendimą teikti kreditą, kreipiasi į bendrovę dėl garantijos suteikimo. Reikalavimus kelia bankai, nes projektai turi būti finansiškai pagrįsti, kad būtų skirtas finansavimas bei numatyta, kaip ir kada kreditas bus grąžintas.

Kredito įstaiga kartu su kitais dokumentais, reikalingais garantijai gauti, fondui pateikia ūkio subjekto prašymą dėl palūkanų kompensavimo.

Galima daryti išvadą, kad arba Lietuvos bankas smarkiai vėluoja informuoti suinteresuotas žinybas apie priimtus svarbius dokumentus, arba žinybos juos deda į stalčių, dabar jau nuotolinį. Juk tai puiki proga pasiteisinti.

Be konkurencijos negerai

Bankai paskelbė moratoriumą dėl paskolų juridiniams asmenims, nes šie negali tęsti veiklos. Tačiau yra strategiškai svarbi veikla, kuri niekada negali sustoti. Tai, žinoma, Lietuvos ir ne tik jos gyventojų aprūpinimas maisto produktais. Yra nustatyta, kad žmogus be vandens gali ištverti savaitę, o be maisto produktų – 40 dienų, priklausomai nuo sveikatos ir ištvermės. Lietuvoje dar ankstoka kalbėti apie didelį maisto produktų stygių, tačiau vis dažniau kalbama ir apie tai, kas bus rudenį: stokodamas lėšų, nepasėsi, o nepasėjęs ir rudenį nepjausi, juolab nežinia, koks bus oras. Tai itin rimta šį bankų moratoriumo užspaustą pavasarį.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas labiau ūkininkas nei politikas, todėl ir kalbėdamas „Ūkininko patarėjui“ jis svarstė, jog kai šalies finansų rinkoje nėra konkurencijos, nėra galimybių skolintis netgi ir žemės ūkio sektoriui: „Toje pačioje Švedijoje, kurios bankai dominuoja čia, ir paskolų palūkanos gerokai geresnės skolininkui, ir sąlygos palankesnės, ir administracinės išlaidos mažesnės.“

Todėl jis pritaria LR Prezidento idėjai steigti valstybinį komercinį banką – vis konkurencija atsirastų.

A. Stančikas, vadovaudamas Seimo Kaimo reikalų komitetui, nelabai turi ką pažadėti. „Artimiausiu metu numatome svarstyti klausimą dėl Lietuvos grūdų asociacijos išsakomų problemų. Kviesimės ir bankininkus, bandysime išsiaiškinti, ko šiame laikotarpyje tikėtis iš jų ir agrarinio verslo atstovų, kaip viskas keisis, kaip numatoma kovoti su pandemijos pasekmėmis, ar bankai bus geranoriški. Stebėdami realybę, regime, kad nori užsidirbti ir vieni, ir kiti, – sako komiteto pirmininkas. – Bent šiandien kito pasirinkimo nematome ir nelabai turime.“

Businessman's Hand Protecting Euro CoinsKakta – žaibams

Gavus netgi nemenką paskolą užbaigti investicinį projektą ir visiškai neturint apyvartos lėšų, neretam ūkininkui, matyt, savaime kyla pagunda gautus pigesnius pinigus panaudoti apyvartai, tačiau bent patyrę ūkininkai ir, žinoma, bankininkai šiuo atveju patartų prisiminti lakią humoristo Kazio Bagdonavičiaus sentenciją „Atstatykime žaibams kaktą“.

Kas jau kas, bet žemdirbys žino, kad vien oras gali kiekvieną padaryti ir laimingą, ir palikti su terba.

Pasak A. Stančiko, Lietuvoje būta ir dramatiškai surizikavusių ūkininkų. „Paskolinti pinigai yra skirti projektui užbaigti, bet juk jei išnaudosi tikslinius pinigus, turėsi įdėti savų. O jų, jei bus nesėkmingi metai, tikrai pritrūks“, – sako patyręs Plungės rajono ūkininkas.

Pasak jo, neįgyvendinus ir nepristačius ES remiamo projekto, gresia visas gautas lėšas atiduoti, o tada gauruotą leteną ištiesia ir kreditus suteikęs bankas, kuriam užstatas – tai pradėtas projektas arba ūkininko turtas. Tokiu atveju tas turtas parduodamas varžytynėse, o jose kainos tikrai neprilygsta rinkos vertei. Tada jau, norint sumokėti banko paskolą, gali būti per maža ir nuosavo būsto, ir kitos per gyvenimą sukauptos gerovės. „Šiandien bankai gražiai kalba, kad galės duoti visko, tačiau jie labai geri tik tada, kai saulė šviečia“, – konstatuoja A. Stančikas.

Lietuvos finansinių institucijų moratoriumą pasirašiusios įmonės

„Citadele“ bankas

„Danske Bank“

Lietuvos centrinė kredito unija ir grupė

„Luminor Bank“

„Medicinos“ bankas

„OP Corporate Bank plc.“

„OP Finance“

SEB bankas

„Swedbank“

Šiaulių bankas

KREDA

„Mano bankas“

RATO kredito unija

KU „Taupa“

KU „Saulėgrąža“

Šaltinis: LBA

Kazimieras ŠLIUŽAS
Rekomenduojami video