Kol Žemės ūkio ministerija ir ūkininkai ruošiasi steigti melioracijos finansavimo fondą ir gelbėti apleistas melioracijos sistemas, aplinkosaugininkai planuoja nemažai sureguliuotų melioracijos griovių ir upelių renatūralizuoti, paprasčiau tariant, juos iškreivinti. Specialistai ir ūkininkai stveriasi už galvų – po tokių projektų dirbami laukai ir pievos gali virsti pelkėmis, o žemės ūkis gali būti grąžintas į vyžų laikus.

Seniai laužo ietis

Žemės ūkio specialistai ir aplinkosaugininkai jau seniai laužo ietis dėl melioracijos griovių ir sureguliuotų upelių. Jie yra sausinimo šerdis, be kurios negalėtų funkcionuoti melioracijos sistema, o gausų derlių subrandinantys laukai virstų pelkėmis.

Žemės ūkio ministerija sureguliuotus upelius apskaito kaip melioracijos griovius, o aplinkosaugininkai – kaip upelius. Sureguliuoti upeliai ir grioviai priklauso valstybei, jie turi būti tinkamai prižiūrimi. Tačiau dėl lėšų stokos valstybė apleido melioracijos griovius, juose priaugo krūmų ir medžių, kurių dabar aplinkosaugininkai neleidžia kirsti. Taigi viena ministerija melioracijos griovius privalo tvarkyti, o kita – neleidžia to daryti. Kai mūsų ūkininkai apie tai pasakoja kitų šalių kolegoms, šie nesupranta, kaip tai gali būti teisinėje valstybėje.

„Žinomas atvejis, kai vienas ūkininkas, gavęs visus reikiamus leidimus, sutvarkė melioracijos griovį, o aplinkosaugininkai jam paskyrė baudą. Jie ragino ūkininką sumokėti baudą ir per teismą iš valstybės išsireikalauti tuos pinigus, nes valdininkai jam davė leidimą tvarkyti griovį. Štai iki kokių absurdų mes nusigyvenome“, – „Valstiečių laikraščiui“ per visą šalį nuskambėjusį atvejį priminė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEUA) vadovas Saulius Daniulis.

Planuoja atkurti upelius

Dabar aplinkosaugininkai rengiasi sureguliuotus upelius renatūralizuoti. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros atstovų, per artimiausius metus norima renatūralizuoti daugiau kaip 100 sureguliuotų upelių ruožų, siekiančių nuo vieno iki 11–12 kilometrų.

Dėl tokių planų ūkininkai stveriasi už galvų. Kadangi mūsų šalis yra drėgmės pertekliaus zonoje, žemės ūkiui palankias sąlygas įmanoma sukurti tik sausinant žemes. Lietuva yra tarp daugiausia melioruotų žemių turinčių valstybių. Melioracijos grioviai driekiasi apie 52,3 tūkst. kilometrų, drenažas – 1,601 mln. kilometrų.

S.Daniulis negaili kritikos aplinkosaugininkams, kurie dabar neleidžia tinkamai tvarkyti sureguliuotų melioracijos griovių šlaitų ir kuria jų renatūralizavimo planus. Jo manymu, jeigu taip atsitiks, dalis dirbamų laukų virs pelkėmis, o žemės ūkis grįš į vyžų laikus.

„Palaidosime laukus, kuriuose dabar išauginame derlių, jį eksportuojame, sukuriame darbo vietų, sumokame nemažai mokesčių į biudžetą. Tai būtų smūgis ne tik žemės ūkiui, bet ir visai šalies ekonomikai“, – įsitikinęs jis.

Ukmergės rajono ūkininkas sako, kad sureguliuotų upelių renatūralizavimas gali sužlugdyti ketinimus steigti melioracijos fondą.

„Jeigu daugiau nei pusę melioracijos griovių, kuriuos aplinkosaugininkai dabar priskiria upeliams, bus norima iškreivinti, sumanymas kurti fondą ir prižiūrėti bei atnaujinti melioracijos sistemas bus niekinis“, – konstatavo jis.

Srebia darbo broką

Aplinkosaugininkus, kurie keiksnoja melioraciją ir siūlo atkurti sureguliuotus upelius, S.Daniulis pavadino artistais, kuriems stinga supratimo ir atsakomybės.

„Kad ir miestiečiui būtų suprantama, ką žemės ūkiui reikštų sureguliuotų melioracijos griovių renatūralizavimas, pateiksiu tokį palyginimą. Pasiūlykime dabar daugiau nei pusę Vilniaus ar Kauno nuotekų infrastruktūros išvingiuoti. Ir paprastam piliečiui bus aišku, kad įgyvendinus tokį siūlymą grėstų fekalijų potvyniai pirmuosiuose daugiabučių aukštuose ir privačiuose namuose. Dabar tie artistai aplinkosaugininkai sugalvojo, kad reikia iškreivinti sureguliuotus melioracijos griovius. Kas paskui atsakys už tokias nesąmones?“ – klausė LEUA vadovas.

Gali pakenkti sistemoms

Dėl sureguliuotų upelių renatūralizacijos projektų neramu ir šios srities ekspertams. Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos viceprezidento, Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Vandens išteklių inžinerijos instituto doc. dr. Vilimanto Vaičiukyno manymu, gamtos sergėtojų noras atkurti esamus melioracijos griovius į natūralius upelius, kokiais jie niekada nebuvo, gali turėti neigiamos įtakos melioracijos sistemoms. Jam šis siekis neatrodo panašus į realią gamtos apsaugą.

„Jeigu tokie projektai bus įgyvendinti neapgalvotai, jie gali turėti neigiamos įtakos sausinimo sistemoms. Žinoma, tą poveikį gali sumažinti tinkamai suprojektuotos priemonės. Jeigu tuos projektus rengs melioratoriai, žala sausinimo sistemoms bus minimali, bet ji vis tiek bus. Bet jeigu tai atliks su melioracija nieko bendra neturintys žmonės, gali iškilti nemažai problemų ne tik dėl žemdirbystės, bet ir kelių, gyvenviečių ir atskirų sodybų savininkams“, – perspėjo mokslininkas.

Klimps purvyne

Aplinkosaugininkai teigia, kad dabartinius melioracijos griovius ketinama renatūralizuoti minkštomis priemonėmis – kliūtimis iš akmenų, rąstų, žabinių, kai kur įrengiant patvankas. Jie tikina, kad numatytos priemonės neturės neigiamos įtakos sausinimo sistemoms, nesugadins drenažo.

V.Vaičiukynas sako nukelsiantis kepurę prieš gamtos sergėtojus, jeigu tokie jų pažadai bus ištesėti, tačiau abejojo, ar taip ir bus. Anot jo, tokių projektų sėkmė priklausys nuo techninių sprendimų, kiek bus ištirtos sąlygos renatūralizavimo ruože.

„Atsakomybė teks projektuotojams. Jeigu numatomos naudoti priemonės nebus gerai įtvirtintos (tam reikia rimtų konstrukcinių sprendimų), tai didelė tikimybė, kad po pirmų potvynių, pavasario ledonešio jų nebeliks – jas paprasčiausiai nuneš. Čia svarbu ir finansavimas. Jeigu lėšų pakaks tik rąstams, akmenims, žabams sumesti į vagą, tai tikrai neveiks“, – perspėjo mokslininkas.

Drenažo sistemos leidžia ūkininkams gauti didesnį derlių, pailgina augalų vegetacijos laikotarpį. Pavasarį jie 2–3 savaitėmis gali anksčiau pradėti sėti, nes greičiau iš dirvos pasišalina vanduo, ji greičiau įšyla, rudenį leidžia vėliau nuimti derlių ir pasėti žiemkenčius.

„Kiekvienas melioracijos griovyje atsirasiantis kliuvinys turės tiesioginės įtakos griovio vandens pralaidumui, o tai gali turėti įtakos ir laukų sausinimo efektyvumui, ir, žinoma, derliui“, – aiškino V.Vaičiukynas.

Stebina trumparegiškumas

ASU docentas neslėpė, kad jį neretai stebina kai kurių aplinkosaugininkų vienpusiškas trumparegiškumas. Žinoma, yra tokių, kurie supranta melioracijos griovių paskirtį, jų priežiūros būtinumą, bet jų, anot jo, mažai.

„Suprantama, gamtą reikia saugoti, kad ji būtų kuo natūralesnė, bet ar mes tai darome? Stengdamiesi kažką pakeisti gamtoje, mes griauname tai, kas jau yra nusistovėję. Sureguliuoto upelio mes niekada negrąžinsime į tokią būklę, kokia buvo prieš tai. Šiandien aplink tokius upelius viskas yra pasikeitę. Dabar mes bandome primityviais būdais kažką keisti. Gamta yra per daug sudėtinga, kad, primetę kliuvinių į upės, griovio vagą, mes viską ištaisytume ar atkurtume.

Manau, būtų protingiau išsaugoti tai, ką turime, vertinti aplinkosaugos problemas kur kas plačiau ir giliau, ieškoti kompromisų. Tik labai gaila, kad daugelis aplinkosaugininkų nenori kalbėtis ir jų ieškoti. Tiesiog stebina toks aklumas“, – teigė V.Vaičiukynas.

Jis užsiminė, kad Vakarų Europos šalyse melioracijos sistemos yra itin saugomos, nes ten supranta jų svarbą, niekas nesako, kad melioracija – blogis gamtai. Užsienyje drenažas sėkmingai naudojamas ir kaip aplinkosaugos priemonė paviršiaus erozijai mažinti, drenažas padeda mažinti taršą iš intensyviai dirbamų laukų.

„Štai olandai nesuvokia, kaip galima neprižiūrėti griovių, užtikrinančių geras ūkininkavimo sąlygas. Jų pačių atliktas tyrimas dėl vagos tėkmės keitimo naudos parodė, kad tai nėra efektyvu, nes griovio ar sureguliuotos upės dugnas meandruoja natūraliai praėjus tam tikram laikui. Šito per vienus ar dvejus metus tikrai nepamatysi. Tam reikia bent 30 ar 40 metų“, – sakė ASU docentas.

Komentaras

Renatūralizuos 100 ruožų

Gintautas Sabas, Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas

Planuojame renatūralizuoti per 100 sureguliuotų upelių ruožų, siekiančių nuo 1 iki 11 ar 12 km. Identifikuotos vietos, pradėtos rengti techninės užduotys, 5 upėms atlikti pirkimai, bet sutartys dar nėra pasirašytos. Darbai bus finansuojami europinės paramos lėšomis.

Sureguliuotas upes renatūralizuosime pritaikydami minkštąsias priemones, kad būtų pagerintos ekologinės sąlygos. Nebus ekskavatoriaus, kuris kas naują upės vagą, bus įmesta akmenų, kelmų, gal kur užutėkis padarytas.

Pabrėšiu, kad nėra tikslo atkurti upes – norima sudaryti palankesnes ekologines sąlygas. Projektams keliamas reikalavimas – nepažeisti, nepatvenkti drenažo žiočių. Dar reikalaujama, kad projektuotojai būtų melioracijos specialistai, o projektų nauda – kompleksinė.

Pažangios Europos šalys tai daro jau dvidešimt ar trisdešimt metų, o mes atsiliekame. Ten patys ūkininkai pageidauja aplinkosaugos priemonių ir patys prisideda. Jie nebijo ir nesijaudina, kad melioracijai bus padaryta žala. Ir mums nereikėtų bijoti tokių priemonių, galima įrengti reguliuojamą drenažą, kuris leidžia palaikyti tinkamą hidrologinį režimą visus metus. Ypač tai praverčia, kai ištinka sausra.

Beje, jau yra įgyvendinti trys bandomieji sureguliuotų upių projektai – Vašuokos, Viešintos ir Vyžuonos atkarpų renatūralizavimas. Dar yra panašių iniciatyvų saugomose teritorijose, tai daugiau kompleksiniai objektai. Bandomieji projektai buvo derinti su vietos savivalda. Esame numatę nuo kitų metų pabandyti įvertinti, koks buvo šių priemonių poveikis ir ekologinė nauda.